12
“Cristore ajitirʉ̃nʉcõa ñarũgũrʉarãja mani”, yire queti
To bajiro mani ñicʉa ĩna bajirere mani ajijama, “ ‘Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi’ Diore ĩre yitʉoĩacõari, quẽnaro ĩre ajitirʉ̃nʉñuma ĩna”, yimasiaja mani. To bajiri josase ti ñaboajaquẽne, mani quẽne, Diore ajitirʉ̃nʉ tʉjabeticõato mani. Mani tʉana rojose manire ĩna yirotijama, ĩnare cʉdibetirʉarãja mani, “Ĩna sʉori Dios ĩ bojabeti yirobe” yirã. Jesucristo, adigodojʉ ñagʉ̃ Diore ĩ ajitirʉ̃nʉriarore bajiro mani quẽne Diore ajitirʉ̃nʉcõa ñarũgũrʉarãja. Cristore tʉoĩatʉjabetiroti ñaja manire. Ĩne ñaami mani tʉoĩamasirotire cõagʉ̃. To bajiri, manire ĩ ejarẽmojare, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios”, yitʉoĩa tʉjabeaja mani. Yucʉ́tẽrojʉ masa ĩre ĩna jajuturo, bʉto rojose tãmʉogʉ̃ ñaboarine, Dios tʉjʉ quẽnaro ĩ ñarotijʉare tʉoĩagʉ̃ ñari, ĩre ĩna yirotire, “Yibeticõato”, yibesumi. To bajiri manire rijabosacõari, yucʉrema, õ vecajʉ Dios ĩ rotiñarojʉ ĩ riojojacatʉa rʉ̃cʉbʉoriajʉre rujigʉ ñagʉ̃mi.
Jesús adigodojʉ ĩ ñaro, bʉto rojose ĩre ĩna yiboajaquẽne, quẽnasejʉare yicõa ñañumi. To bajiri mani quẽne, rojose tãmʉorã ñaboarine, quejemenane, quẽnasejʉare yicõa ñarũgũroti ñaja. Jesucristo rojose ĩ tãmʉoriarore bajiro tãmʉomenaja mʉa maji. To bajiri, rojose tãmʉorã ñaboarine, ñacõarãja mʉa. Diore ajitirʉ̃nʉrã ñari, ĩ rĩare bajiro bajirãre, “Rojose tãmʉorã ñaboarine, ‘Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi’ yʉre yitʉoĩa tʉjabeticõato ĩna” yigʉ, mʉare gotimasioñumi. Tire masiritirãja mʉa. Ado bajise gotiaja ti Dios ocare masa ĩna ucamasire:
“Macʉ, ‘Ado bajirojʉa yiya’, mʉre yʉ yisere ajitebesa. Rojose tãmʉogʉ̃ ñaboarine, yʉ bojarore bajiro yicõa ñaña.
Yʉne ĩna jacʉre bajiro bajigʉ ñari, yʉ mairãre, ‘Ado bajirojʉa mʉa yijama, quẽnarʉaroja’ ĩnare yirũgũaja yʉ”, yigotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire.
To bajiri, rojose tãmʉoboarine, “Ĩ yirore bajiro yigʉ ñagʉ̃mi Dios”, yitʉoĩa tʉjabesa mʉa. Rojose mʉa tãmʉose sʉorine quẽnaro mʉare ĩ yirotire masiogʉ̃ yigʉmi Dios. Sĩgʉ̃ ĩ rĩare ĩ gotimasiorore bajiro yigʉ, yigʉmi Dios, “Yʉ bojarore bajiro yirã ñato” yigʉ. Rĩa cʉtirã jedirone, ĩna rĩare gotirũgũrãma. To bajiri, Dios quẽne, “Yʉre ajitirʉ̃nʉrã ñari, yʉ rĩare bajiro bajirã ñaama” yigʉ, ĩnare gotimasiorũgũami Dios. To bajiro mʉare Dios ĩ yibetijama, jacʉ manare bajiro ñaborãja mʉa. Mani jacʉa, manire ĩna yirere tʉoĩato mani. Rĩamasaca mani ñaro rojose mani yijare rojose manire yiriarãma ĩna, “Yʉa bojarore bajiro yirã ñato” yirã. To ĩna yirore ajirʉ̃cʉbʉoriarãja mani. To bajiri Dios quẽne, “Yʉre bajiro quẽnaro yirã ñato” yigʉ, rojose mani yijare, rojose manire ĩ yijama, bʉtobʉsa ĩre ajirʉ̃cʉbʉoroti ñaja manire. Ĩre mani ajirʉ̃cʉbʉojama, mani rijato bero, tudicaticõari, ĩ rãca quẽnaro ñacõa ñarũgũrʉarãja mani. 10 Mani jacʉa, ĩna gotimasiojama, ĩna yimasiro cõro manire gotimasioriarãma ĩna. Diojʉama, masijeogʉ ñari, “Ado bajirojʉa ĩna yijama, quẽnaja”, yimasigʉ̃ ñagʉ̃mi. To bajiro yigʉ ĩ ñajare, yucʉrema rojose tãmʉoboarine, quẽnaro ĩre mani ajirʉ̃cʉbʉo tʉjabetijama, ĩre bajiro quẽnaro yirã ñarʉarãja mani. 11 Rojose mani yise vaja “Rojose tãmʉoato ĩna” yigʉ, Dios rojose manire ĩ yijama, sʉtiritirãja mani. Rojose mani tãmʉosere tʉoĩacõari, “Ado bajise manire yimasiogʉ̃ yigʉmi Dios” mani yitʉoĩamasijama, ĩ bojarore bajiro yiroti ñaja. To bajiro mani yijama, quẽnaro ñarʉarãja mani.
“Dios ocare mani ajitirʉ̃nʉ tʉjajama, güiose ñaja”, yire queti
12 To bajiri, “Dios manire ĩ gotiriarore bajirone quẽnaro yirʉcʉmi” mʉa yitʉoĩa sʉocatore bajiro yitʉoĩaña mʉa quẽna. Tire tʉoĩacõari, mʉa yimasiro cõrone Diore quẽnaro ĩre ajitirʉ̃nʉña mʉa, “Ñajediro Dios ĩ gotiriarore bajirone quẽnaro manire yato” yirã. 13 To bajiri, Dios ĩ bojasere yirʉarã, quẽnaro tʉoĩaña mʉa. Quẽnaro tʉoĩacõari, ĩ bojarore bajiro mʉa yijama, mʉa babarã quẽne Cristore bʉtobʉsa ajitirʉ̃nʉrʉarãma ĩna.
14 Mʉa jediro, quẽnaro gãmerã yirũgũrʉarãja mʉa, “Quẽnaro ñacõari, bʉtobʉsa Dios ĩ bojarore bajiro yirã ñato mani” yirã. To bajiro mʉa yibetijama, Diorãca quẽnaro ñabetirʉarãja. 15 Mʉa rãcana ñajedirore quẽnaro ejarẽmorũgũrʉarãja mʉa, “Cristo sʉori Dios quẽnaro manire ĩ yisere, ‘Socase ñaja’ yitʉoĩaroma ĩna” yirã. Socase yigʉ ĩ ñajama, “Ĩ sʉorine Dios ocare ajitirʉ̃nʉ tʉjacõari, ĩjʉare ajisʉyaroma” yirã, quẽnaro gãmerã ejarẽmorũgũña. 16 To yicõari, “Gãmerã ajeriarã cʉtiroma” yirã, mʉa rãcanare quẽnaro gotirʉarãja mʉa. Esaú ñamasir'ire bajiro yibeticõaña mʉa. Ĩ gagʉ ñaboarine, bare barʉne, “Yʉre mʉ ecajama, mʉ bedire bajiro bajirʉcʉja yʉ”, ĩre yimasiñuju. To yicõari, “Mani jacʉ ĩ rijaroto rĩjoro, ‘Yʉ macʉ ñasʉogʉ ñaami’ ĩ yirocʉ ñarʉcʉja mʉ. To ĩ yirocʉ ñari, ‘Quẽnaro yirʉcʉja’ Dios ĩ yirere yiecorocʉ ñarʉcʉja mʉ”, yimasiñuju Esaú, ĩ bedire. 17 “Dios ocare ajirʉ̃cʉbʉobecʉ ñañumi”, ĩre yimasiaja mani, ado bajiro ĩna bajimasire ñajare: Ĩ jacʉ ĩ bajirocaroto rĩjoro, “Ĩ gagʉ ñaja mʉ. To bajiri quẽnaro mʉre yirʉcʉmi Dios”, ĩ jacʉ ĩ yisere ajirʉamasiboayuju Esaú. “Jẽre mʉ bedijʉare gotiyuja yʉ” ĩ yisere ajicõari, bʉto otiboarine, “Quẽnaro yirʉcʉja” Dios ĩ yirere bʉjabetimasiñuju Esaú.
18 To bajiri, mame Dios ĩ vasoasere ajirʉ̃cʉbʉorã ñari, mʉama, mani ñicʉa ĩna ĩamasire ũnire ĩabesuja mʉa. Ĩnama, gʉ̃taʉjʉ ñacudir'i Moisés ĩ rojaejaro bero, gʉ̃taʉ ti ʉ̃jʉsere ĩañuma. To bajicõari ti buesene rẽtiacõamasiñuju. Bʉto bʉjo quẽne jamasiñuju. To bajicõari, mino bʉto vamasiñuju. 19 To bajiro ti bajirone, jutiria trompeta vãme cʉtia bʉsisere ajicõari, bʉto güimasiñujarã ĩna. To bajicõari, Dios ĩ ocaruyusere ajimasiñujarã ĩna. Tire ajigüicõari, to cõrone ĩ ñagõtʉjasere bojamasiñujarã ĩna. 20 Dios ĩ rotirere no bajiro yimasibetica yirã, “To cõrone ñagõtʉjato”, ĩre yimasiñujarã. Ado bajiro ĩnare rotimasiñuju Dios: “Sĩgʉ̃ masʉ, to yicõari, vaibʉcʉ ũgʉ̃ quẽne gʉ̃taʉre ĩ cʉdajama, gʉ̃tane reasĩacõaroti ñaja”, yimasiñuju. 21 Ĩna ĩamasire bʉto güiose ti ñajare, Moisés ñamasir'i quẽne, “Güigʉ, nanaja yʉ”, yimasiñuju.
22 Mani ñicʉa ĩna bajimasiriarore bajiro bajirã me ñaja mʉama. To bajiri, õ vecajʉ ñaricʉ gʉ̃taʉ joejʉ ñarimaca Jerusalén vãme cʉti macajʉ Dios ñacõa ñarũgũgʉ̃ ya macajʉ ñarãre bajiro bajiaja mʉa. To bajicõari, Dios tʉana jãjarã ángel mesa rẽjacõari, Diore ĩna rʉ̃cʉbʉorojʉ ñarãre bajiro bajiaja mʉa. 23 To bajicõari, “Ado cõro ñaama yʉ rãca ñarũgũrona” Dios ĩ yiucaturiarã ñari, ĩ tʉjʉ ñarã rãca rẽjarãre bajiro bajiaja mʉa quẽne. Masa ñajedirore ĩabeserocʉ tʉjʉre güimenane ejarãre bajiro bajiaja mʉa. Rojose yiriarã ñaboarine, Jesúre ajitirʉ̃nʉriarã ĩna ñajare, ĩ tʉjʉ ĩna ejaro, “Rojose mana ñaja mʉa” Dios ĩ yiĩariarã rãca ñarãre bajiro bajiaja mʉa quẽne. 24 To bajiri, Jesús tʉjʉ ejarona ñaja mʉa. Ĩne ñaami, “ ‘Mame oca mʉare vasoarʉcʉja yʉ’ Dios ĩ yiriarore bajiro bajiato” yigʉ, manire rijabosar'i. To bajiri, ĩ ri'i sʉorine, “Rojose mana ñaama”, manire yiĩañumi Dios. To bajiboarine tirʉ̃mʉjʉ, Abel ñamasir'i ĩ sĩaecomasirejʉama, “Ĩ ri'i sʉorine ‘Rojose mana ñaama’ masare Dios ĩ yiĩaroti me ñamasiñuja”, yimasiaja mani.
25 To bajiri Cristo ĩ rijabosare sʉorine mame oca Dios ĩ vasoarere ajitirʉ̃nʉroti ñaja. Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasirere cojoji me ĩna cʉdibetijare, rojose ĩnare yirũgũmasiñuju Dios, “Yitʉjacõari, yʉ bojasejʉare yato ĩna” yigʉ. To bajiro ĩ yimasire ñajare, mame ĩ vasoasere quẽne mani ajibetijama, “Rojose manire yirʉcʉmi”, yimasiaja mani. 26 Gajeyerema tirʉ̃mʉjʉ mani ñicʉa ñamasiriarãre gotigʉ, sita nʉrʉarojʉ ñagõmasiñuju Dios. Ĩ ocare masa ĩna ucamasire quẽna ĩ yirotire ado bajiro gotiaja: “Quẽna yinʉrʉojama, adi macarʉcʉroaye, õ vecayere quẽne yinʉrʉobatorʉcʉja yʉ”, yigotiaja, Dios ocare masa ĩna ucamasire. 27 To bajiro quẽna Dios, “Yirʉcʉja” ĩ yirere mani ajijama, “Adi macarʉcʉro ñase jediro ĩ rujeorere reajeocõarʉcʉmi”, yimasiaja mani. Rẽmojʉne “Yayibetirʉaroja” ĩ yirujeore rĩne rʉyarʉaroja ti. 28 To bajiri socase me ti ñajare, “Diore ajitirʉ̃nʉriarã ĩna bajireajama, ĩ rotiñarojʉ ĩna caticõa ñarotire yigʉ, ĩ catisere ĩ ĩsiriarã ñari, ĩ rãca ñarũgũrʉarãma”, yimasiaja mani. To bajiro mani bajiroti ti ñajare, Diore rʉ̃cʉbʉorã, “Quẽnaro yʉare yaja mʉ”, ĩre yisẽnito mani. To yicõari, ĩ bojarore bajiro yirũgũto mani, “Manire ĩajũnisinicõari, rojose manire yiromi” yirã. 29 Ĩ bojabeti yirãre rojose yigʉ ĩ ñajare, ĩ bojarore bajiro yiroti ñaja manire.