13
Antok ri Bernabé y ri Saulo xquitzꞌom-el ri naꞌay qui-viaje misionero
Chupan ri iglesia ri cꞌo Antioquía, icꞌo cꞌa profetas y icꞌo maestros: Ja ri Bernabé, ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Niger cha, ri Lucio ri aj-Cirene, ri Manaén ri junan xaꞌqꞌuiytisas-pa riqꞌuin ri Herodes ri gobernador chireꞌ Galilea, y ri Saulo. Y jun kꞌij antok niquiꞌan ayuno chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Ajaf Dios, ri Espíritu Santo xuꞌej chica: Quiꞌbꞌanaꞌ nombrar ri Bernabé y ri Saulo chi niquiꞌan ri samaj ri richin reꞌ i-vayuon, xchaꞌ.
Y antok quibꞌanun chic ri ayuno y oración, jareꞌ antok xquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa quiveꞌ ri Bernabé y ri Saulo, chi ncaꞌa.
Ri Bernabé y ri Saulo niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chupan ri isla rubꞌinan Chipre
Ri Bernabé y ri Saulo xaꞌtak-el ruma ri Espíritu Santo y ja xaꞌa Seleucia. Y chireꞌ xaꞌuoc-el chupan jun barco chi xaꞌkꞌax-apa chupan ri isla rubꞌinan Chipre. Y antok icꞌo chic pa tanamet Salamina ri cꞌo chupan Chipre, xquitzijuoj-ka ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak sinagogas quichin ri israelitas. Ri Bernabé y ri Saulo quicꞌuan jun chi ncaꞌrutoꞌ y reꞌ ja ri Juan. Ri Chipre jun isla. Rumareꞌ, antok ri Bernabé, ri Saulo y ri Juan xaꞌkꞌax chupan ri lugar reꞌ, xaꞌbꞌaka cꞌa jucꞌan chic ruchiꞌ ri isla chupan ri tanamet Pafos. Y xquil jun ache israelita rubꞌinan Barjesús, jun aj-itz. Ri ache reꞌ jun falso profeta. Y ri aj-itz reꞌ nisamaj riqꞌuin ri gobernador Sergio Paulo, ri gobernador reꞌ cꞌo runoꞌj. Ri gobernador xutak quiyoxic ri Bernabé y ri Saulo, ruma nrajoꞌ nraꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Pero ri aj-itz, ri niꞌeꞌx jeꞌ Elimas cha, can nutej rukꞌij ncaꞌrukꞌat, ruma man nrajoꞌ ta chi ri Sergio Paulo nucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Pero ri Saulo, ri rubꞌinan jeꞌ Pablo, can nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo, xutzꞌat pa roch ri aj-itz, 10 y xuꞌej cha: ¡Atreꞌ xa nojnak avánima riqꞌuin nojiel roch tzꞌakoy-tzij y riqꞌuin nojiel itziel tak kax! ¡Xa at jun ralcꞌual ri diablo, ruma itziel natzꞌat nojiel ri otz! ¿Can man ncatanieꞌ ta chi man choj ta naꞌan cha ri rubꞌiey ri Ajaf Dios? 11 Vacame cꞌa, ri Ajaf Dios xcaruꞌon castigar; xa man xcatzuꞌn ta jun tiempo y man xtatzꞌat ta roch ri kꞌij. Y joꞌc quireꞌ xuꞌej ri Pablo, can ja man xtzuꞌn ta chic ri ache aj-itz. Rumareꞌ jajaꞌ nucanuj jun chi nucꞌuan chukꞌaꞌ. 12 Antok ri Sergio Paulo ri gobernador xutzꞌat ri xbꞌanataj riqꞌuin ri aj-itz, can xchapataj chirij ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf. Y xunimaj ri Dios chupan ri kꞌij reꞌ.
Ri Pablo y ri Bernabé ncaꞌa Antioquía ri cꞌo chupan ri Pisidia
13 Y ri Pablo y ri i-bꞌanak riqꞌuin xquiyaꞌ can ri tanamet Pafos, xaꞌkꞌax-apa paroꞌ ri yaꞌ chi xaꞌa pa tanamet Perge ri cꞌo Panfilia. Pero ri Juan xaꞌruyaꞌ can y xtzalaj Jerusalén. 14 Y antok ri Pablo y ri Bernabé i-kꞌaxnak chic ri Perge, xaꞌa cꞌa jun chic tanamet ri rubꞌinan jeꞌ Antioquía. Y ri tanamet reꞌ Pisidia cꞌo-ve. Y chupan ri kꞌij richin uxlanien, ijejeꞌ xaꞌa pa sinagoga y xaꞌtzꞌuye-apa. 15 Y después antok xꞌan leer ri ley richin ri Moisés y ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ojier can tiempo, ri achiꞌaꞌ principales ri icꞌo chupan ri sinagoga reꞌ, xquitak-apa jun quiqꞌuin ri Pablo y ri Bernabé, chi xbꞌaruꞌej chica: Achiꞌaꞌ israelitas, xa cꞌo ntivajoꞌ ntiꞌej chica ri quimaluon-quiꞌ vaveꞌ chi nquiꞌan animar, otz chi ntiꞌej, xchaꞌ ri xalka quiqꞌuin.
16 Y ri Pablo can ja xpiꞌieꞌ, y xuꞌon seña cha rukꞌaꞌ chiquivach chi man jun chic tichꞌoꞌ y xuꞌej cꞌa chica:
Tivaxaj ixreꞌ nuvanakil israelitas y tivaxaj ixreꞌ ri man ix israelitas ta ri ntixiꞌij-iviꞌ ntiꞌan pecado choch ri Dios; tivaxaj ri xtinꞌej chiva: 17 Ri Ka-Dios ojreꞌ israelitas can xaꞌruchaꞌ cꞌa ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, y xuꞌon chica chi xaꞌuoc jun nem tanamet antok cꞌa icꞌo Egipto, ri nación ri man quichin ta ijejeꞌ. Ri Dios can riqꞌuin ri ru-poder xaꞌralasaj-pa chireꞌ. 18 Y jun laꞌk cuarenta junaꞌ ri xquiꞌan chupan ri desierto, ri Dios xucochꞌ nojiel ri xquiꞌan. 19 Y xaꞌruqꞌuis ri vinak ri icꞌo chupan ri siete (vukuꞌ) naciones ri icꞌo chupan ri Canaán, y jareꞌ ri ulief ri xuyaꞌ can pa quikꞌaꞌ ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can. 20 Después ri Dios xaꞌruyaꞌ jueces pa quiveꞌ. Jun laꞌk cuatrocientos cincuenta junaꞌ xaꞌcꞌujieꞌ ri jueces pa quiveꞌ. Y ri ruqꞌuisbꞌal juez ri xcꞌujieꞌ, ja ri profeta Samuel. 21 Pero ijejeꞌ jun rey ri xcajoꞌ chi xaꞌruꞌon gobernar. Y ri Dios can xuya-ve cꞌa ri qui-rey. Y cuarenta junaꞌ xaꞌruꞌon gobernar ri jun rey ri xubꞌinaj Saúl. Ri Saúl reꞌ rucꞌajuol ri Cis, rumáma can ri Benjamín. 22 Y antok ri Dios xrajoꞌ chi ri Saúl xiel-el, xuyaꞌ can ri David chi xuoc rey. Ri Dios can xuꞌej cꞌa chirij ri rey David: Xinvil ri David ri rucꞌajuol ri Isaí, ri can nika chinoch, jajaꞌ xtuꞌon nojiel ri nivajoꞌ inreꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Dios. 23 Y jun cꞌa chiquivach ri rumáma ri rey David, ja ri Jesús. Incheꞌl ri ranun prometer ri Dios, xupilisaj-pa ri Jesús ri nicalo kichin ojreꞌ ri israelitas. 24 Y antok majaꞌ talka ri Jesús, ri Juan el Bautista xuꞌej chica ri kavanakil israelitas chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, y caꞌan bautizar. 25 Y antok ri Juan ya nuqꞌuis ri samaj ri xyoꞌx cha ruma ri Dios, jajaꞌ xuꞌej: ¿In chica inreꞌ ntiꞌan pensar ixreꞌ? Ruma, man inreꞌ ta ri Cristo. Ruma ri Cristo majaꞌ tutzꞌom samaj chiꞌicajol. Jajaꞌ can cꞌo rukꞌij, rumareꞌ nixta nucꞌul chi inreꞌ niquir ri ximbꞌal-roch ri ruxajabꞌ, xchaꞌ ri Juan.
26 Ixreꞌ nuvanakil israelitas, ri ix rumáma can ri Abraham, y ixreꞌ ri man ix israelitas ta, ri ntixiꞌij-iviꞌ ntiꞌan pecado choch ri Dios, niꞌej chiva chi ri ruchꞌabꞌal ri Dios can ivichin ixreꞌ yoꞌn-pa, ri nichꞌoꞌ chirij ri chica modo nquixcolotaj. 27 Xa ja ri vinak ri icꞌo Jerusalén y ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano gobernar chiquicajol, xa ijejeꞌ ri man xaꞌnaꞌien ta chica ri Jesús, y man quibꞌanun ta jeꞌ entender ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ojier can tiempo, ri niꞌan leer nojiel kꞌij richin uxlanien ri pa tak sinagogas. Rumareꞌ, antok ijejeꞌ xquiꞌej chi tiquimisas ri Jesús, can xquiꞌan incheꞌl nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. 28 Y mesque man jun ruchꞌoꞌj ri Jesús xquil chi niquimisas, ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Pilato chi tiquimisas. 29 Y antok xuꞌon cumplir nojiel ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios chirij ri rucamic ri Jesús, xbꞌaquikasaj-pa choch ri cruz, y xbꞌaquimukuꞌ. 30 Pero ri Dios xuꞌon cha ri Jesús chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. 31 Y ri Jesús qꞌuiy kꞌij xucꞌut-riꞌ chiquivach ri xaꞌa riqꞌuin antok xiel-el Galilea y xꞌa cꞌa Jerusalén. Y ri xaꞌtzꞌato richin, jareꞌ ri niquitzijuoj chica ri vinak.
32 Y ojreꞌ nakatzijuoj chiva ri evangelio, ri nichꞌoꞌ chirij ri ranun prometer ri Dios chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can. 33 Ruma xa ja chakavach ojreꞌ ri oj quimáma can ijejeꞌ xuꞌon cumplir ri ruꞌeꞌn ri Dios ojier can; ruma jajaꞌ xuꞌon chi xcꞌastaj-pa ri Jesús chiquicajol ri quiminakiꞌ, can incheꞌl ri nuꞌej chupan ri rucaꞌn Salmo: Atreꞌ ri at Nucꞌajuol, inreꞌ niyaꞌ acꞌaslien vacame, nichaꞌ. 34 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej jeꞌ: Y ri nuꞌeꞌn cha ri David chi niyaꞌ, can ketzij, y can niyaꞌ chiva ixreꞌ, nichaꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Dios chi nucꞌut chakavach chi ri Jesús can xcꞌasos ruma jajaꞌ chiquicajol ri quiminakiꞌ, y man chic xticon ta. 35 Y ri David nuꞌej chic chupan jun Salmo: Man xtayaꞌ ta lugar cha ri Santo Acꞌajuol chi nikꞌay ri ru-cuerpo. Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri David. 36 Pero ri David, antok ruqꞌuisuon chic ri samaj ri ruyoꞌn-pa ri Dios cha, xcon, y xbꞌamuk ri pacheꞌ i-mukun-ve ri rateꞌt-rumamaꞌ, y can xkꞌay-ve ri ru-cuerpo. 37 Pero ri ru-cuerpo ri Jesús man xkꞌay ta, ruma ri Dios can xuꞌon cha chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. 38 Rumareꞌ nuvanakil israelitas, tivatamaj cꞌa chi ruma ri Jesús ri nitzijos chiva, niꞌan perdonar ri i-pecados. 39 Ruma ri ley ri xyoꞌx cha ri Moisés man xtiquir ta xuꞌon chiva chi man jun chic i-pecado choch ri Dios. Man incheꞌl ta ri nuꞌon ri Jesús. Y quinojiel ri xcaꞌniman richin, ntiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios. 40 Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, chi quireꞌ man pan iveꞌ ta ixreꞌ xtika-ve ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ojier can tiempo. Chupan ri quitzꞌibꞌan can ijejeꞌ, ri Dios nuꞌej:
41 Ixreꞌ ri nquixtzeꞌn chirij ri nuchꞌabꞌal, titzꞌataꞌ cꞌa ri nem castigo ri xtika pan iveꞌ y xquixqꞌuis cꞌa.
Ruma ri nem castigo ri xtinyaꞌ pan iveꞌ, can jun nem sufrimiento.
Y ixreꞌ, can man xtinimaj ta, mesque cꞌo jun nutzijuoj chiva.
Quireꞌ ruꞌeꞌn ri Dios, xchaꞌ ri Pablo chica ri vinak.
42 Y antok ri Pablo y ri Bernabé xaꞌiel-pa chireꞌ chupan ri qui-sinagoga ri israelitas, ri vinak ri man israelitas ta xquiꞌej chica: Tibꞌanaꞌ favor chi nquixpa chic vukubꞌix, chi quireꞌ nakaxaj chic jun bꞌay ri tzij ri nticꞌam-pa.
43 Y antok ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ xaꞌa, iqꞌuiy ri xaꞌa chiquij ri Pablo y ri Bernabé; icꞌo israelitas, y icꞌo ri man israelitas ta ri niquiꞌan jeꞌ ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés, ruma niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios. Y ri Pablo y ri Bernabé xquiꞌej chica chi tiquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri Dios ruma xuꞌon jun nem favor chica chi xaꞌrucol.
44 Y chupan ri kꞌij richin uxlanien ri jun chic semana, xa jubꞌaꞌ ma quinojiel ri vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet ri xquimol-quiꞌ chi nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. 45 Rumareꞌ, antok ri vinak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesús xquitzꞌat chi iqꞌuiy vinak xaꞌlka, itziel xquinaꞌ, y niquiꞌej chi ri nuꞌej ri Pablo xa man ja ta ri ketzij, y itziel xaꞌchꞌoꞌ chirij ri nuꞌej. 46 Pero ri Pablo y ri Bernabé man xquixiꞌij ta quiꞌ chiquivach chi xquiꞌej chica: Can nicꞌatzin chi naꞌay chiva ixreꞌ ix kavanakil nakatzijuoj-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios, pero ixreꞌ xa man nika ta chivach. Y ruma quireꞌ ntiꞌan, can kꞌalaj chi man otz ta niyoꞌx chiva ixreꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Rumareꞌ quiqꞌuin ri vinak ri man israelitas ta nkuꞌa-ve. 47 Y ja ri Ajaf Dios xꞌeꞌn chika:
At-nuyoꞌn chi ncatuoc luz quichin ri man israelitas ta,
y avuma atreꞌ xcaꞌcolotaj ri vinak ri icꞌo naj y ri icꞌo cierca.
48 Y antok ri vinak ri man israelitas ta xcaꞌxaj ri tzij ri xꞌeꞌx, can xquicuot cánima y xquiyaꞌ rukꞌij ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios. Y quinojiel ri i-choꞌn ruma ri Dios chi niquil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, xquinimaj. 49 Y ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios xbꞌatzijos chupan nojiel lugar ri cꞌo cierca ri Antioquía. 50 Pero ri vinak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesús, xaꞌquitakcheꞌj ri ixokiꞌ ri man israelitas ta, ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios y cꞌo quikꞌij chiquivach ri vinak, y xaꞌquitakcheꞌj jeꞌ ri achiꞌaꞌ ri principales chiquicajol ri vinak chi ncaꞌquikotaj-el ri Pablo y ri Bernabé chupan ri quitanamit. Y can quire-ve xquiꞌan chica. 51 Rumareꞌ ijejeꞌ xquitotaꞌ can ri pokolaj ri cꞌo pa tak cakan chiquivach ri vinak, chi quireꞌ ticatamaj chi man otz ta ri niquiꞌan. Y xaꞌa cꞌa ri tanamet Iconio. 52 Y quinojiel ri ru-discípulos ri Jesucristo ri icꞌo chireꞌ Antioquía ri cꞌo chupan ri Pisidia, can nojnak-ve cánima riqꞌuin ri Espíritu Santo, y ncaꞌquicuot altíra.
13:5 Hch. 12:25. 13:17 Ex. 1:7. 13:17 Ex. 12:51. 13:18 Nm. 14:34; Dt. 1:31. 13:19 Dt. 7:1. 13:19 Jos. 14:1. 13:20 Jue. 2:16. 13:20 1S. 3:20. 13:21 1S. 8:5. 13:21 1S. 10:21. 13:22 1S. 13:14. 13:22 1S. 16:12; Sal. 89:20. 13:24 Mr. 1:4; Lc. 3:3. 13:25 Jn. 1:20. 13:25 Mt. 3:11; Mr. 1:7; Lc. 3:16; Jn. 1:27. 13:28 Mt. 27:22-23; Mr. 15:13-14; Lc. 23:21-23; Jn. 19:15. 13:29 Mt. 27:57-61; Mr. 15:42-47; Lc. 23:50-56; Jn. 19:38-42. 13:31 Hch. 1:3. 13:33 Sal. 2:7. 13:34 Is. 55:3. 13:35 Sal. 16:10. 13:41 Hab. 1:5. 13:47 Is. 42:6; 49:6. 13:51 Mt. 10:14; Mr. 6:11; Lc. 9:5; 10:11.