17
Ri xbꞌanataj pa tanamet Tesalónica
Ri Pablo y ri Silas xaꞌkꞌax pa tanamet Anfípolis y Apolonia, cꞌajareꞌ xaꞌbꞌaka pa tanamet Tesalónica. Y ri israelitas ri icꞌo chireꞌ cꞌo jun qui-sinagoga. Y ri Pablo, can incheꞌl rubꞌanun-pa nicꞌaj chic tanamet, naꞌay niꞌa pa sinagoga, can quireꞌ jeꞌ xuꞌon chireꞌ Tesalónica; xꞌa pa sinagoga. Oxeꞌ cꞌa kꞌij richin uxlanien quireꞌ xuꞌon. Jajaꞌ xutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri israelitas. Y can ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xucusaj chi xuchol y xucꞌut chiquivach ri vinak, chi xcꞌatzin chi ri Cristo qꞌuiy sufrimiento xꞌan cha cuma ri vinak, can xcon y xcꞌastaj chic pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y ri Pablo xuꞌej jeꞌ chica ri vinak: Ri Jesús ri nitzijuoj inreꞌ chiva, ja ri Cristo, xchaꞌ chica.
Y icꞌo nicꞌaj vinak israelitas ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo y xaꞌcꞌujieꞌ quiqꞌuin ri Pablo y ri Silas. Quireꞌ jeꞌ xquinimaj iqꞌuiy ri man israelitas ta ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y xquinimaj jeꞌ iqꞌuiy utzulaj tak ixokiꞌ. Rumareꞌ ri vinak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesucristo, itziel xaꞌquitzꞌat ri Pablo y ri Silas. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌbꞌaquimalo-pa achiꞌaꞌ ri i-itziel y i-kꞌoraꞌ. Can qꞌuiy cꞌa ri vinak ri xaꞌquimol, y camec xquiꞌan-ka chupan ri tanamet. Y ijejeꞌ riqꞌuin quichukꞌaꞌ xaꞌuoc pa rachuoch ri ache Jasón rubꞌeꞌ, chiquicanuxic ri Pablo y ri Silas chi ncaꞌquilasaj-pa y ncaꞌquiyaꞌ pa quikꞌaꞌ ri vinak. Pero xa man xaꞌquil ta ri Pablo y ri Silas, rumareꞌ xa ja ri Jasón y nicꞌaj chic hermanos ri xaꞌquicꞌuaj cꞌa chiquivach ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar pa tanamet. Y riqꞌuin quichukꞌaꞌ ncaꞌchꞌo-apa, y niquiꞌej: Ri Pablo y ri Silas niquicꞌax quinoꞌj quinojiel vinak richin ri roch-ulief y xaꞌlka vaveꞌ chupan ri katanamit. Y ja ri Jasón ri xcꞌulu-apa quichin ri pa rachuoch. Quinojiel ri i-bꞌanak chiquij ijejeꞌ xa man niquinimaj ta ri ru-ley ri rey César, ruma niquiꞌej chi cꞌo chic jun qui-rey ri Jesús rubꞌeꞌ, xaꞌchaꞌ.
Y antok ri vinak y ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar pa tanamet Tesalónica xcaꞌxaj ri xquiꞌej, camec xquiꞌan-ka y man niquil ta chica niquiꞌan. Pero antok ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar quibꞌanun chic recibir ri miera ri xcꞌujieꞌ can pa quicꞌaxiel ri Jasón y ri nicꞌaj chic hermanos, ja xaꞌquilasaj-el.
Ri Pablo y ri Silas ncaꞌa chupan ri tanamet Berea
10 Ri hermanos reꞌ, chaꞌnin xaꞌquitak-el chakꞌaꞌ ri Pablo y ri Silas pa tanamet Berea. Y antok ri Pablo y ri Silas icꞌo chic chireꞌ Berea, xaꞌa chupan ri qui-sinagoga ri israelitas. 11 Y ri israelitas reꞌ más otz quinoꞌj chiquivach ri israelitas ri icꞌo Tesalónica, ruma ijejeꞌ otz xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y nojiel ri nicaꞌxaj quiqꞌuin ri Pablo y ri Silas, niquicanuj chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, chi niquitzꞌat xa ketzij ri niquiꞌej o xa man ketzij ta. Ri vinak reꞌ can kꞌij-kꞌij quireꞌ niquiꞌan. 12 Y can iqꞌuiy ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo chiquicajol ri israelitas. Y quireꞌ jeꞌ chiquicajol ri man israelitas ta, icꞌo ixokiꞌ ri otz quicꞌaslien chiquivach ri vinak y iqꞌuiy jeꞌ achiꞌaꞌ ri xquinimaj. 13 Pero ri israelitas ri icꞌo pa tanamet Tesalónica ri man quiniman ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xcaꞌxaj chi ri Pablo cꞌo pa tanamet Berea nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak chireꞌ. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌa cꞌa Berea. Y chireꞌ xaꞌquitakcheꞌj ri vinak chi caꞌpalaj chirij ri Pablo. 14 Pero ri hermanos ri icꞌo Berea, chaꞌnin xquitak-el ri Pablo chuchiꞌ ri mar. Y ri Silas y ri Timoteo xaꞌcꞌujieꞌ can Berea. 15 Y ri hermanos ri xaꞌcꞌuan richin ri Pablo, xquicꞌuaj chupan ri tanamet Atenas. Y ri hermanos reꞌ xaꞌtzalaj chiquij, y eꞌn-pa chica ruma ri Pablo chi caꞌbꞌaka riqꞌuin chaꞌnin ri Silas y ri Timoteo.
Antok ri Pablo xcꞌujieꞌ chupan ri tanamet Atenas
16 Y antok ri Pablo i-royoꞌien ri Silas y ri Timoteo pa tanamet Atenas, jajaꞌ nikꞌaxo ránima ruma nutzꞌat chi ri tanamet reꞌ nojnak riqꞌuin ídolos. 17 Rumareꞌ ri Pablo ncaꞌtzijuon pa sinagoga chirij ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios quiqꞌuin ri israelitas y nicꞌaj chic vinak ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y quireꞌ jeꞌ nuꞌon kꞌij-kꞌij pa qꞌuiyiꞌal. Ncaꞌtzijuon chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios quiqꞌuin ri ncaꞌlka chireꞌ. 18 Y chireꞌ Atenas icꞌo jeꞌ achiꞌaꞌ ri nicajoꞌ nicatamaj más noꞌj, icꞌo ri niꞌeꞌx epicúreos chica y nicꞌaj chic ri niꞌeꞌx estoicos chica; icꞌo chiquivach ijejeꞌ ncaꞌbꞌatzijuon riqꞌuin ri Pablo. Pero icꞌo jujun ri niquiꞌej: ¿Chica came nrajoꞌ nuꞌej chika ri jun ache reꞌ, xa nivalavot? ncaꞌchaꞌ. Y nicꞌaj chic niquiꞌej: Ri ache reꞌ incheꞌl xa ncaꞌrutzijuoj cꞌacꞌacꞌ dioses, ncaꞌchaꞌ. Y quireꞌ ri niquiꞌej ri vinak reꞌ, ruma ri nutzijuoj ri Pablo chica, ja ri ru-evangelio ri Jesús y nuꞌej jeꞌ chica chi ri Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. 19 Y ri vinak reꞌ xquicꞌuaj ri Pablo chupan jun lugar rubꞌinan Areópago, ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ ri autoridades chiquicajol ijejeꞌ. Y antok xaꞌbꞌaka, ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Pablo: ¿Cꞌo cheꞌl naꞌej chika chirij ri cꞌacꞌacꞌ noꞌj ri natzijuoj? 20 Ruma ojreꞌ man kaxan ta ri natzijuoj atreꞌ, y ojreꞌ nakajoꞌ chi atreꞌ naꞌej otz chakavach ri chica nuꞌej ri tzij reꞌ, xaꞌchaꞌ cha.
21 Y quireꞌ xquiꞌej, ruma quinojiel ri vinak aj-Atenas y ri i-patanak nicꞌaj chic tanamet ri chireꞌ icꞌo-ve, man jun chic kax más niquiꞌan, xa ja ri niquitzijuoj y nicaꞌxaj jun kax cꞌacꞌacꞌ.
22 Y ri Pablo xbꞌapiꞌie-pa chiquivach ri vinak chireꞌ Areópago, y xuꞌej cꞌa: Ixreꞌ ri ixcꞌo vaveꞌ Atenas, inreꞌ nitzꞌat chi ix altíra religiosos. 23 Ruma antok xinakꞌax ri pacheꞌ ntiyaꞌ quikꞌij quinojiel i-dioses, xintzꞌat jun altar ri pacheꞌ nuꞌej-ve: RICHIN RI JUN DIOS RI MAN KATAꞌN TA ROCH, nichaꞌ. Y ja ri Dios reꞌ ri man ivataꞌn ta roch ixreꞌ y ntiyaꞌ jeꞌ rukꞌij, jareꞌ ri nitzijuoj inreꞌ chivach vacame.
24 Ja ri Dios reꞌ ri bꞌanayuon ri roch-ulief y nojiel ri cꞌo choch. Jajaꞌ ri Rajaf ri rocaj y ri roch-ulief. Y jajaꞌ man nicꞌujieꞌ ta chupan jun templo bꞌanun cuma vinak. 25 Ri vinak jeꞌ man ncaꞌtiquir ta niquitoꞌ ri Dios, xa ja ri Dios ri nitoꞌn quichin ri vinak, ruma jajaꞌ ri niyoꞌn kacꞌaslien, nuyaꞌ kuxlaꞌ y nojiel kax.
26 Can rubꞌanun jeꞌ chika konojiel ri ojcꞌo choch-ulief chi joꞌc riqꞌuin jun vinak oj-patanak-ve, y kaquiran-kiꞌ choch-ulief, y ruꞌeꞌn jeꞌ janeꞌ (jaroꞌ) tiempo ri ncaꞌcꞌujieꞌ ri naciones y ri minjuon richin ri ka-lugar, 27 chi quireꞌ nakacanuj ri Dios, y pacheꞌ na xtikil-ve. Y jajaꞌ xa man naj ta cꞌo-ve kiqꞌuin chikajunal. 28 Y ruma jajaꞌ cꞌo kacꞌaslien, ruma jajaꞌ nkojsiluon, y ruma jeꞌ jajaꞌ ojcꞌo, can incheꞌl quiꞌeꞌn jujun achiꞌaꞌ poetas ri chiꞌicajol, chi ojreꞌ can oj ralcꞌual jeꞌ ri Dios. 29 Y xa oj ralcꞌual ri Dios, man otz ta nakaꞌan pensar chi ri Dios can incheꞌl jun kax ri bꞌanun cha oro o plata o cha abꞌaj, ri xa achiꞌaꞌ i-bꞌanayuon. 30 Ri Dios can xaꞌrucochꞌ ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, ruma man cataꞌn ta ri chica otz chi niquiyaꞌ rukꞌij. Pero vacame ri Dios nuꞌon mandar chi quinojiel ri vinak titzalaj-pa cánima riqꞌuin y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ. 31 Ruma jajaꞌ can ruchoꞌn jun kꞌij chi ncaꞌruꞌon juzgar quinojiel vinak. Ruchoꞌn chic Jun ri can choj nkuruꞌon juzgar. Y ri Dios xucꞌut chi ketzij chi ri Jun reꞌ nkuruꞌon juzgar, ruma xuꞌon cha chi xbꞌacꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ ri Pablo.
32 Y antok ri vinak xcaꞌxaj chi cꞌo Jun ri xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, icꞌo xa xaꞌtzeꞌn-apa chirij ri Pablo, y icꞌo xaꞌeꞌn cha: Ya xcatkaxaj chic jun bꞌay chirij reꞌ, xaꞌchaꞌ.
33 Y ri Pablo xiel-pa chiquicajol. 34 Y icꞌo nicꞌaj vinak ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo. Ri vinak reꞌ can xaꞌa chirij ri Pablo. Chiquicajol ri vinak ri xaꞌniman, cꞌo ri Dionisio, jun cachꞌil ri niquiꞌan juzgar ri pan Areópago. Y cꞌo jeꞌ jun ixok rubꞌinan Dámaris ri xunimaj. Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic ri xquinimaj.
17:25 Is. 42:5.