27
Antok ri Pablo xtak-el pa tanamet Roma
Y antok eꞌn chic chi ri Pablo y nicꞌaj chic ri icꞌo pa cárcel ncaꞌtak-el cꞌa Roma, ri cꞌo chupan ri nación Italia, xaꞌjach-el pa rukꞌaꞌ jun ache rubꞌinan Julio. Ri Julio capitán quichin cien soldados ri icꞌo chupan ri compañía Augusta rubꞌeꞌ. Y xojꞌa riqꞌuin ri Pablo y cꞌo kiqꞌuin ri Aristarco ri patanak pa tanamet Tesalónica ri cꞌo Macedonia. Xojuoc-el chupan jun barco ri patanak pa tanamet Adramitio, y nakꞌax nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo chuchiꞌ ri mar ri icꞌo chupan ri Asia. Chucaꞌn kꞌij xojbꞌaka pa tanamet Sidón. Y chireꞌ, ri Julio ri capitán xuꞌon jun favor cha ri Pablo, ruma xuꞌon permitir chi xꞌa quiqꞌuin ri ru-amigos chi xquito-pa. Xojuoc chic el chupan ri barco, y xkayaꞌ can ri tanamet Sidón. Y antok oj-bꞌanak, xbꞌakacꞌuluꞌ jun nem cakꞌiekꞌ ri patanak, y rumareꞌ xojakꞌax jun lado ri isla rubꞌinan Chipre, ruma chireꞌ man can ta rubꞌiey cakꞌiekꞌ. Y antok kakꞌasan chic nojiel ri mar ri cꞌo chiquivach ri Cilicia y ri Panfilia, xojbꞌaka pa tanamet Mira, ri cꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Licia.
Y chireꞌ pa tanamet Mira, ri Julio ri capitán xbꞌarilaꞌ jun barco ri patanak pa tanamet Alejandría, y niꞌa cꞌa Italia. Y chupan chic ri barco reꞌ xojrucusaj-el. Y qꞌuiy kꞌij ri akal xojꞌa. Y cuesta chi xojbꞌaka choch ri tanamet Gnido, ruma ri cakꞌiekꞌ chakavach patanak-ve y can nutzoliej chikij. Rumareꞌ xojbꞌaka choch ri Salmón, y xkayaꞌ vielta chirij ri isla rubꞌinan Creta chi xojakꞌax. Y can cuesta oj-bꞌanak, kucꞌuan-el ri ruchiꞌ ri mar. Y antok xbꞌakilaꞌ ri lugar rubꞌinan Buenos Puertos, chireꞌ xojcꞌujie-ve-ka. Ri lugar reꞌ cꞌo cierca ri tanamet Lasea.
Y qꞌuiy tiempo takꞌax, rumareꞌ ya peligro chic ncaꞌa paroꞌ ri mar, ruma ya xakꞌax ri kꞌij richin ri ayuno. Y rumareꞌ ri Pablo ncaꞌruꞌon aconsejar ri i-cꞌuayuon quichin. 10 Jajaꞌ xuꞌej chica: Inreꞌ nitzꞌat vi xa nkuꞌa chic paroꞌ ri mar, man joꞌc ta ri barco niqꞌuis, xa niqꞌuis ri akaꞌn ri rucꞌuan, y xa xkojqꞌuis jeꞌ ojreꞌ, xchaꞌ.
11 Pero ri Julio ri capitán man xunimaj ta ri xuꞌej ri Pablo cha. Xa ja ri xuꞌej ri rajaf ri barco y ri xuꞌej ri ache ri cꞌuayuon richin ri barco, xa jareꞌ ri xunimaj. 12 Ruma chireꞌ man otz ta chi ncaꞌcꞌujie-ka pa ru-tiempo ri cakꞌiekꞌ, rumareꞌ jubꞌaꞌ ma quinojiel xquiꞌan pensar, chi más otz niquiyaꞌ can ri lugar reꞌ y a ver xa ncaꞌtiquir ncaꞌbꞌaka Fenice, ri puerto ri cꞌo jeꞌ chireꞌ Creta. Ruma ri Fenice cꞌo ri lado noreste y sudeste y chireꞌ nakakꞌasaj ri tiempo richin ri cakꞌiekꞌ.
Ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ paroꞌ ri mar
13 Y antok xpa jubꞌaꞌ cakꞌiekꞌ ri patanak sur, ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi otz nkuꞌa Fenice. Antok xojiel-el, xa joꞌc xkacꞌuaj ri ruchiꞌ ri mar richin ri Creta. 14 Pero cꞌa jubꞌaꞌ oc kojiel-el chireꞌ, xkacꞌul jun nem cakꞌiekꞌ ri niꞌeꞌx Euroclidón cha, ri patanak paroꞌ ri mar, jun cakꞌiekꞌ ri can qꞌuiy ruchukꞌaꞌ, y nalrutzꞌaja-riꞌ chirij ri barco ri pacheꞌ oj-bꞌanak-ve. 15 Y ruma altíra ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ, can xojrucꞌuaj y man nkojtiquir ta nkuꞌin chakavach, rumareꞌ xkayaꞌ lugar cha chi xojrucꞌuaj. 16 Xojakꞌax chirij jun isla rubꞌinan Clauda. Y chireꞌ manak más ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ, pero cuesta xuꞌon chika chi xkajotobꞌa-el ri lancha ri ruchiririen ri barco ri pacheꞌ oj-bꞌanak-ve. 17 Y antok ri lancha cꞌo chic chupan ri barco, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco xquixim rij ri barco cha nimaꞌk tak caloꞌ chi xquitoꞌ jubꞌaꞌ. Y ruma quixiꞌin-quiꞌ, xaꞌquikasaj-ka ri nimaꞌk tak tziak, chi quireꞌ man xaꞌbꞌaka ta pacheꞌ man nem ta kajnak ri yaꞌ ri rubꞌinan Sirte, y xquiyaꞌ lugar chi xaꞌcꞌuax ruma ri cakꞌiekꞌ. 18 Y chucaꞌn kꞌij, ruma ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ cꞌa ja roch, mareꞌ xaꞌquicꞌak can pa yaꞌ ri akaꞌn ri rucꞌuan ri barco. 19 Y chi ruox kꞌij, ruma ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ cꞌa cꞌo ruchukꞌaꞌ, can xojtoꞌn ojreꞌ jeꞌ, chi xkacꞌak can nicꞌaj kax richin ri barco. 20 Y ruma cꞌa nem ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ ri nimiyuon kichin, y qꞌuiy yan kꞌij ri man katzꞌatuon ta ri kꞌij ni ri estrellas (chꞌumil), rumareꞌ joꞌc chic ri kacamic kayoꞌien; can man nkojcolotaj ta chic xkanaꞌ.
21 Y ruma qꞌuiy yan kꞌij ri man oj-viꞌnak ta, ri Pablo xpiꞌieꞌ chiquicajol quinojiel, y xuꞌej chica: Xinimaj ta jubꞌaꞌ ri xinꞌej chiva antok cꞌa ojcꞌo Creta, y man ta xojiel-pa, man ta xkaꞌan perder ri akaꞌn ri rucꞌamun-pa, y ri nicꞌaj kax richin ri barco. 22 Pero vacame niꞌej chiva: Man tixiꞌij-iviꞌ, ruma man jun xticon, joꞌc ri barco xtiqꞌuis can. 23 Ruma chakꞌaꞌ xucꞌut-riꞌ chinoch jun ángel ri rutakuon-pa ri Dios, ri Dios ri niꞌan ri rusamaj. 24 Y ri ángel reꞌ xuꞌej chuva: Pablo, man taxiꞌij-aviꞌ. Atreꞌ can nicꞌatzin ncabꞌaka pa tanamet Roma choch ri César. Y avuma atreꞌ, ri Dios xcaꞌrucol jeꞌ ri i-bꞌanak aviqꞌuin chupan ri barco, xinucheꞌx. 25 Rumareꞌ man tixiꞌij-iviꞌ, ruma inreꞌ can vataꞌn chi ri Dios can xkojrucol incheꞌl ri xuꞌej can ri ángel chuva. 26 Pero chuchiꞌ jun isla xkubꞌaka-ve, xchaꞌ ri Pablo chica quinojiel ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanak chupan ri barco.
27 Y caꞌyeꞌ semanas titiquir-pa ri cakꞌiekꞌ paroꞌ ri mar, y xojrucꞌuaj chupan ri mar Adriático. Y pa nicꞌaj-akꞌaꞌ, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco xquinaꞌ chi cierca chic ojcꞌo-ve chi nikil ulief. 28 Y ijejeꞌ xcataj janeꞌ (jaroꞌ) kajnak ri yaꞌ, y xquitzꞌat chi treinta y seis metros ri kajnak. Y xojꞌin chic jubꞌaꞌ y xcataj chic y xa más cierca kajnak ri yaꞌ, joꞌc chic veintisiete metros. 29 Y ruma niquixiꞌij-quiꞌ chi ri barco nuquiraj-riꞌ choch abꞌaj, xaꞌquiya-ka pa yaꞌ cajeꞌ chꞌichꞌ i-al ri niꞌeꞌx ancla chica, chi quireꞌ ri barco man niꞌin ta más. Ri cajeꞌ anclas reꞌ chirij can ri barco xaꞌyoꞌx-ve. Ijejeꞌ nicajoꞌ ta chi nisakar-pa chaꞌnin. 30 Ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco nicajoꞌ ncaꞌnumaj, rumareꞌ xquikasaj-ka ri lancha pa yaꞌ. Niquiꞌan cꞌa incheꞌl xa ja ri nicꞌaj chic anclas ri icꞌo choch ri barco ri ncaꞌquikasaj-ka. 31 Rumareꞌ ri Pablo xuꞌej cha ri Julio ri capitán y chica jeꞌ ri soldados: Xa xtiyaꞌ lugar chi ncaꞌnumaj ri ncaꞌcꞌuan ri barco, man jun chivach ixreꞌ ri xticꞌasieꞌ.
32 Rumareꞌ xaꞌpa ri soldados xaꞌquikupij ri caloꞌ ri choj cha quiximuon-ve ri lancha choch ri barco, chi quireꞌ ticꞌujieꞌ can ri lancha.
33 Y antok ja nisakar-pa, ri Pablo xuꞌej cꞌa chica quinojiel chi caꞌvaꞌ. Quireꞌ ri xuꞌej jajaꞌ: Vacame nitzꞌakat caꞌyeꞌ semanas ri man ix-varnak ta, y man ix-viꞌnak ta jeꞌ. 34 Rumareꞌ niꞌej chiva vacame, chi quixvaꞌ chi nicꞌujieꞌ ivuchukꞌaꞌ. Ruma can xkojcolotaj konojiel, y man jun iveꞌ ri xtitzak can, incheꞌl ri xꞌeꞌx chuva.
35 Y antok ri Pablo ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ chica, jajaꞌ xutzꞌom jun simíta, xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios chireꞌ chiquivach quinojiel, xuper y xucꞌux-ka. 36 Y quinojiel más xcꞌujieꞌ ruchukꞌaꞌ cánima, rumareꞌ ja xaꞌva-ka jeꞌ. 37 Y konojiel ri oj-bꞌanak chupan ri barco, oj doscientos setenta y seis. 38 Y antok ya i-viꞌnak chic otz, xquitzꞌom rucꞌakic ri trigo pa yaꞌ, chi quireꞌ nika-ka jubꞌaꞌ ralal ri barco.
Ri barco niqꞌuis can chupan ri mar
39 Antok xsakar-pa, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco man cataꞌn ta ri chica lugar xojbꞌaka-ve. Joꞌc xquitzꞌat chi cꞌo jutzꞌit mar acunak-oc chupan ri ulief, y jaꞌal ri ruchiꞌ. Rumareꞌ xquiꞌan pensar chi xa ncaꞌcovin niquicꞌuaj-apa ri barco chireꞌ. 40 Rumareꞌ xaꞌquikupij ri caloꞌ richin ri anclas, y ri anclas xaꞌa-ka chuxieꞌ ri mar. Y xaꞌquiquir can ri paletas ri ncaꞌcꞌuan richin ri barco. Cꞌajareꞌ xquijotobꞌaꞌ ri jun mamaꞌ tziak ri cꞌo choch ri barco, y ri cakꞌiekꞌ xutzꞌom runimic ri barco chuchiꞌ ri mar. 41 Y cꞌa naj ojcꞌo chi nikil ruchiꞌ ri mar, antok xbꞌakilaꞌ jun tanatic sanayeꞌ cꞌo chuxieꞌ ri mar, y chireꞌ xbꞌakꞌatie-ve ruxieꞌ rutzaꞌn ri barco. Can man xsiluon ta chic. Y ri rij ri barco can nikꞌaj bꞌanak, ruma ri mar can riqꞌuin nojiel ruchukꞌaꞌ nuquiraj-riꞌ chirij. 42 Rumareꞌ ri soldados xquiꞌan pensar chi ncaꞌquiquimisaj quinojiel ri priexa, chi quireꞌ man jun xtuꞌon nadar chi ninumaj-el. 43 Pero ri capitán man xrajoꞌ ta, chi quireꞌ nicolotaj ri Pablo. Xa xuꞌej chi ri janeꞌ (jaroꞌ) ncaꞌtiquir niquiꞌan nadar, caꞌa naꞌay chi ncaꞌiel-el chuchiꞌ ri mar. 44 Y ri nicꞌaj chic ri man ncaꞌtiquir ta, xuꞌej chica chi tiquitzꞌamaꞌ jujun tabla o chica-na ri i-kꞌajnak-el richin ri barco, chi quireꞌ man ncaꞌjiekꞌ ta. Y can quireꞌ xkaꞌan chi xojiel-el cꞌa chuchiꞌ ri mar, y man jun xcon.