11
Ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios
Ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios nuꞌon cha jun chi riqꞌuin nojiel ránima nroyoꞌiej ri xtiyoꞌx cha, y nuꞌon cha chi nunimaj, mesque man nutzꞌat ta. Iqꞌuiy chiquivach ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo quireꞌ xquiꞌan. Can xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y ri Dios can xka choch ruma quireꞌ xquiꞌan.
Y ojreꞌ ruma kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, kataꞌn chi ja ri Dios ri xbꞌano ri roch-ulief y nojiel ri cꞌo chicaj. Y antok xaꞌruꞌon, man jun chica xucusaj; xa joꞌc xuꞌej chi caꞌcꞌujieꞌ y can ja xaꞌcꞌujieꞌ.
Ri Abel ruma can rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ ri xuyaꞌ jajaꞌ choch ri Dios más otz choch ri xuyaꞌ ri Caín ri runimal. Rumareꞌ xiel choch ri Dios chi man jun chic ru-pecado, y ri Dios can xka choch nojiel ri xuyaꞌ ri Abel choch. Y mesque ri Abel xcon, cꞌo ri xucꞌut can chakavach, ruma jajaꞌ xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
Ri Enoc ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ man xcon ta, xa can quireꞌ cꞌas xucꞌuax-el chicaj y man xlitaj ta chic, ruma ja ri Dios ri xucꞌuan-el richin. Pero antok cꞌa cꞌo vaveꞌ choch-ulief, can xkꞌalajin chi ri rucꞌaslien can xka choch ri Dios. Can nicꞌatzin chi nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Ruma xa man xtakacukubꞌaꞌ ta kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, man jun bꞌay nkojcovin nakaꞌan ri nika choch. Y chi nkujiel-apa más cierca riqꞌuin ri Dios, can nicꞌatzin chi nakanimaj chi jajaꞌ can cꞌo-ve, y chi xtuyaꞌ utzulaj kax chica ri ncaꞌcanun richin.
Ri Noé ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, mareꞌ xunimaj ri xuꞌej ri Dios cha, chi cꞌo jun nem kax ri xtibꞌanataj ri choch-ulief, mesque majaꞌ tutzꞌat ri nem kax reꞌ. Ri Noé can xniman cha ri Dios y can riqꞌuin xibꞌinreꞌl xuꞌon ri jun nem arca incheꞌl jun barco, chi xaꞌrucol ri ru-familia. Y rumareꞌ xbꞌakꞌalajin-pa chi ri nicꞌaj chic vinak man otz ta xquiꞌan, ruma man xquinimaj ta ri Dios. Y ri Noé ruma xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ri Dios xuꞌon cha chi man jun chic ru-pecado choch.
Ri Abraham ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios; rumareꞌ, antok xayox ruma ri Dios chi niꞌa chic jun lugar ri xtusipaj cha, jajaꞌ xniman cha ri Dios y xꞌa, mesque man rataꞌn ta pacheꞌ xtibꞌaka-ve. Y ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xcꞌujieꞌ chupan ri lugar reꞌ, ri ranun prometer ri Dios cha; pero jajaꞌ xuꞌon chi incheꞌl xa man richin ta ri lugar reꞌ. Y rumareꞌ xa chupan jay ri i-bꞌanun cha tziak xcꞌujie-ve, y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan ri Isaac y ri Jacob, mesque chica ijejeꞌ niyoꞌx ri lugar reꞌ. 10 Ri Abraham xuꞌon quireꞌ, ruma royoꞌien ri jun chic tanamet más jaꞌal; ri tanamet reꞌ man niqꞌuis ta y ja ri Dios ri xbꞌano pensar cheꞌl nuꞌon cha y ja ri Dios bꞌanayuon.
11 Ri Sara ri raxjayil ri Abraham, can xucukubꞌaꞌ jeꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Rumareꞌ xunimaj chi ketzij ri xuꞌej ri Dios, xyoꞌx ruchukꞌaꞌ chi xcꞌujieꞌ ral y can xcꞌujieꞌ ri ral, mesque jajaꞌ manak ral alaxnak y xa aviela chic jeꞌ. 12 Y rumareꞌ, mesque ri Abraham chꞌiti mámix chic antok xcꞌujieꞌ ri ralcꞌual, ri i-rumáma jajaꞌ can iqꞌuiy xaꞌcꞌujieꞌ, can incheꞌl ri estrellas (chꞌumil) ri icꞌo chicaj, y can incheꞌl ri sanayeꞌ ri cꞌo chuchiꞌ ri mar ri man jun nitiquir nijilan.
13 Quinojiel ijejeꞌ cukul quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y quireꞌ xaꞌcon-el, mesque ri Dios cꞌa majaꞌ tuyaꞌ ri ranun prometer chica. Pero ruma xquinimaj-el ri xuꞌej ri Dios chica, can chi-naj xquitzꞌat-pa. Xquinimaj-el chi ketzij ri xꞌeꞌx chica. Y can xaꞌquicuot xquitzꞌat-apa ri xuꞌej ri Dios chi nuyaꞌ chica. Y xquiꞌej chi ijejeꞌ man i-richin ta ri roch-ulief y xa choj ncaꞌkꞌax. 14 Y ruma ri xquiꞌej, can kꞌalaj chi quiyoꞌien ri ketzij tanamet pacheꞌ xcaꞌbꞌacꞌujie-ve. 15 Xa ta cꞌa niquiꞌan pensar ri pacheꞌ i-alanak-ve-pa, xaꞌtiquir ta xaꞌtzalaj chic pa jun bꞌay chiquij. 16 Pero ijejeꞌ quiyoꞌien jun chic tanamet más otz, y reꞌ ja ri cꞌo chicaj; rumareꞌ ri Dios man niqꞌuix ta nuꞌej chi jajaꞌ Qui-Dios, ruma ranun preparar jun quitanamit ri pacheꞌ xcaꞌcꞌujie-ve.
17 Ri Abraham ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xunimaj ri xꞌeꞌx cha ruma ri Dios, chi tuquimisaj ri Isaac chi nuyaꞌ choch. Ri Dios quireꞌ xuꞌej cha ruma xrajoꞌ xutzꞌat vi xa ri Abraham can ketzij rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin. Ri Abraham can xuchojmij chi nuquimisaj ri Isaac choch ri Dios, mesque chirij ri Isaac ri Dios ranun promesas. 18 Ri Dios xuꞌej cha ri Abraham: Joꞌc ri i-rumáma ri Isaac xtiquibꞌinaj chi i-ketzij i-amáma. 19 Ri Abraham xuꞌon pensar chi xa ta nicon ri Isaac, ri Dios cꞌo ru-poder chi nucꞌasuoj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y rumareꞌ ri Isaac incheꞌl xcon y xcꞌastaj chic pa, ruma ri Abraham xucꞌan chic pa ri rucꞌajuol.
20 Ri Isaac ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xuꞌej can chica ri Jacob y ri Esaú, ri icaꞌyeꞌ rucꞌajuol, ri chica bendiciones ri xtuyaꞌ ri Dios chica chiquivach-apa. 21 Ri Jacob ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ antok ya nicon, xaꞌruꞌon can bendecir ri ralcꞌual ri José, y xuyaꞌ ruchukꞌaꞌ paroꞌ ri ruchꞌameꞌy antok xuyaꞌ rukꞌij ri Dios. 22 Ri José ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ antok ya nicon, xunataj chica ri ruvanakil israelitas chi xtalka jun kꞌij antok ri quimáma xcaꞌiel-el chupan ri nación Egipto. Y xuꞌej can chica chi tiquicꞌuaj ri rubꞌakil antok xcaꞌa.
23 Ri rutie-rutataꞌ ri Moisés ruma quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ antok xalax, xcavaj ri Moisés oxeꞌ icꞌ. Quireꞌ xquiꞌan ruma ri Moisés jun acꞌual chula-oc titzuꞌn. Y ijejeꞌ man xquixiꞌij ta quiꞌ choch ri rey Faraón, ri bꞌiyuon chi caꞌquimisas quinojiel ri alabꞌo ri ncaꞌlax. 24 Y ri rumiꞌal ri Faraón xuꞌon incheꞌl ral cha ri Moisés. Pero antok xnimar-pa ri Moisés, xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ man xrajoꞌ ta chic chi xꞌeꞌx ral ri rumiꞌal ri Faraón cha. 25 Ruma xuꞌon pensar chi más otz nuꞌon sufrir junan quiqꞌuin ri ruvanakil, ri i-rutanamit ri Dios, que choch ri jaꞌal niquicuot chupan ri man otz ta ri man nilayuj ta y xa pecado. 26 Y ri Moisés xuchaꞌ ri ru-sufrimiento ri Cristo, que choch ri bꞌayomal ri xyoꞌx ta cha chireꞌ chupan ri nación Egipto. Jajaꞌ can rataꞌn chi pa ruqꞌuisbꞌal ri sufrimiento reꞌ, cꞌo otz rucꞌaxiel xtiyoꞌx cha, y jareꞌ ri rutzꞌatuon chic apa. 27 Y jajaꞌ can rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios antok xiel-pa Egipto. Y man xuxiꞌij ta riꞌ, mesque ri rey yacatajnak royoval chirij. Ri Moisés siempre xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios; incheꞌl can nutzꞌat ri Dios, ri man nitzꞌiet ta.
28 Ri Moisés, ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, xuꞌon ri vaꞌen richin ri Pascua y xuꞌej jeꞌ chica ri ruvanakil israelitas chi tiquiyaꞌ quiquiqꞌuiel ri ovejas chuchiꞌ ri cachuoch, chi quireꞌ antok xtipa ri Jun ri ncaꞌquimisan ri naꞌay alabꞌo, man xcaꞌruquimisaj ta ri naꞌay alabꞌo calcꞌual.
29 Y ri vinak israelitas ruma xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xaꞌcovin xaꞌkꞌax chupan ri Mar Rojo. Xaꞌkꞌax chucajol ri yaꞌ, incheꞌl xa pa chakeꞌj ulief xaꞌin-ve. Y ri aj-Egipto xcajoꞌ jeꞌ xquiꞌan quireꞌ, pero ijejeꞌ xa xaꞌjiekꞌ.
30 Y ruma ri israelitas quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ antok ijejeꞌ xquiyaꞌ vielta siete (vukuꞌ) kꞌij chirij ri tanamet Jericó, ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet reꞌ xtzak. 31 Chupan ri tanamet reꞌ, xcꞌujieꞌ jun ramera ri Rahab rubꞌeꞌ. Jajaꞌ ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, mareꞌ xuyaꞌ qui-posada ri icaꞌyeꞌ israelitas ri xaꞌlka chi xalquitzꞌataꞌ ri tanamet Jericó chalakꞌal; y mareꞌ jeꞌ man xquimisas ta. Pero ri man xaꞌniman ta cha ri Dios, ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ, xaꞌquimisas.
32 ¿Cꞌo came modo ncaꞌnnataj quinojiel ri vinak ri xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios? Man nuyaꞌ ta tiempo chi niꞌej más; incheꞌl chirij ri Gedeón, ri Barac, ri Sansón, ri Jefté, ri David, ri Samuel ri profeta, y chiquij ri nicꞌaj chic profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. 33 Ijejeꞌ ruma xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xaꞌchꞌacuon chiquij nicꞌaj chic naciones, icꞌo chiquivach ijejeꞌ ri pa ruchojmil xquiꞌan gobernar, icꞌo ri xquiꞌan recibir ri ranun prometer ri Dios chica, y icꞌo jeꞌ ri xquitzꞌapij quichiꞌ leones (coj). 34 Icꞌo jeꞌ ri man xaꞌcꞌat ta antok xaꞌyoꞌx pa kꞌakꞌ. Ruma xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, icꞌo ri xaꞌcolotaj pa quikꞌaꞌ ri xcajoꞌ ta xaꞌquiquimisaj cha espada. Icꞌo nicꞌaj ri manak chic quichukꞌaꞌ, pero ruma quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ri Dios xuyaꞌ quichukꞌaꞌ. Xaꞌchꞌacuon chiquij nicꞌaj chic ejércitos ri xquiꞌan guerra quiqꞌuin y xaꞌquitarariej-el. 35 Icꞌo jeꞌ ixokiꞌ ri xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ ri Dios xaꞌrucꞌasuoj ri quiquiminak. Icꞌo nicꞌaj chic ri xaꞌyoꞌx pa tak sufrimientos ruma quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y man xcajoꞌ ta xquiyaꞌ can ri Dios chi xaꞌcuol-el, ruma cataꞌn chi niquilaꞌ jun cꞌaslien más otz, mesque xaꞌquimisas. 36 Icꞌo nicꞌaj chic ruma quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xaꞌtzeꞌn ri vinak chiquij y xaꞌchꞌay, icꞌo xaꞌtzꞌam cha cadena (yariena), y icꞌo xaꞌtzꞌapes pa tak cárceles. 37 Icꞌo ri xaꞌquimisas cha abꞌaj, y nicꞌaj chic xaꞌkupex cha sierra. Icꞌo ri xꞌeꞌx chica chi tiquiyaꞌ can ri Dios, pero ijejeꞌ man xquiyaꞌ ta can. Icꞌo ri xaꞌquimisas cha espada, icꞌo ri xaꞌxulie-xaꞌjotieꞌ ruma i-bꞌanun perseguir, y ruma manak quitziak, xa quij ovejas y cabras ri xaꞌquicusaj. Can i-puobra. Qꞌuiy sufrimiento xquikꞌasaj y qꞌuiy itziel kax xꞌan chica. 38 Ri vinak ri man quiniman ta ri Dios i-altíra itziel, rumareꞌ man otz ta chi xaꞌcꞌujieꞌ ri utzulaj tak vinak chiquicajol. Rumareꞌ ri quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios xaꞌxulie-xaꞌjotieꞌ pa tak desiertos, pa tak kꞌayis, y pa tak cuevas, ruma ri sufrimiento ri xquikꞌasaj.
39 Quinojiel ijejeꞌ can xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y rumareꞌ can xquicuot ri Dios quiqꞌuin. Y antok xaꞌcon, cꞌa quiyoꞌien ri ranun prometer ri Dios chica. 40 Ruma ri Dios xuꞌon pensar chi nuyaꞌ ri jun bendición más otz chupan ri ka-tiempo ojreꞌ. Rumareꞌ junan xtiyoꞌx ri bendición reꞌ quiqꞌuin ri kateꞌt-kamamaꞌ, ri can xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Y quireꞌ nuꞌon cumplir ri Dios ri nuyaꞌ chika.
11:3 Gn. 1:1. 11:4 Gn. 4:3-10. 11:5 Gn. 5:21-24. 11:7 Gn. 6:13-22. 11:8 Gn. 12:1-5. 11:9 Gn. 35:27. 11:11 Gn. 18:11-14; 21:2. 11:12 Gn. 15:5. 11:12 Gn. 22:17. 11:13 Gn. 23:4. 11:17 Gn. 22:1-14. 11:18 Gn. 21:12. 11:20 Gn. 27:27-29, 39-40. 11:21 Gn. 47:31–48:20. 11:22 Gn. 50:24-25; Ex. 13:19. 11:23 Ex. 2:2. 11:23 Ex. 1:22. 11:24 Ex. 2:10-12. 11:27 Ex. 2:15. 11:28 Ex. 12:21-30. 11:29 Ex. 14:21-31. 11:30 Jos. 6:12-21. 11:31 Jos. 2:1-21; 6:22-25. 11:32 Jue. 6:11–8:32. 11:32 Jue. 4:6–5:31. 11:32 Jue. 13:2–16:31. 11:32 Jue. 11:1–12:7. 11:32 1S. 16:1–31:13; 2S. 1:1–24:25; 1R. 1:1–2:11. 11:32 1S. 1:1–25:1. 11:33 Dn. 6:1-27. 11:34 Dn. 3:1-30. 11:35 1R. 17:17-24; 2R. 4:25-37. 11:36 1R. 22:26-27; 2Cr. 18:25-26; Jer. 20:2; 37:15; 38:6. 11:37 2Cr. 24:21.