21
Ri cꞌacꞌacꞌ rocaj y ri cꞌacꞌacꞌ roch-ulief
Y xintzꞌat jun cꞌacꞌacꞌ rocaj y jun cꞌacꞌacꞌ roch-ulief, ruma ri naꞌay rocaj y ri naꞌay roch-ulief xaꞌqꞌuis. Y ri mar manak chic jeꞌ. Y inreꞌ Juan xintzꞌat ri tanamet santa, ri cꞌacꞌacꞌ Jerusalén. Xintzꞌat chi nika-pa chicaj; riqꞌuin ri Dios alanak-pa. Y can jaꞌal vakuon, can incheꞌl nuꞌon jun xtan antok nicꞌulieꞌ. Y xinvaꞌxaj jun ri nichꞌo-pa cof chicaj y nuꞌej: Tatzꞌataꞌ, vacame ri Dios chiquicajol ri vinak cꞌo-ve. Y ri vinak reꞌ xcaꞌuoc rutanamit, y jajaꞌ ri Qui-Dios. Can junan xcaꞌcꞌujieꞌ. Y ri Dios xtisuꞌn ri ruyaꞌl quinakꞌavach, ruma manak chic camic, ni okꞌiej, ni jiluoj, ni kꞌaxomal. Ruma nojiel ri xaꞌcꞌujieꞌ naꞌay ya xaꞌkꞌax.
Y ri Jun ri tzꞌuyul pa trono xuꞌej: Inreꞌ cꞌacꞌacꞌ ri ncaꞌnꞌan cha nojiel, xchaꞌ. Y xuꞌej jeꞌ chuva: Caꞌtzꞌibꞌaj ri tzij ri xcaꞌnꞌej chava, ruma can ketzij y otz chi ncaꞌnimax.
Y xuꞌej jeꞌ chuva: Nojiel ya xcꞌachoj. Y inreꞌ ri Alfa y ri Omega, inreꞌ ri naꞌay y ri ruqꞌuisbꞌal. Y xa cꞌo ri nichakej ruchiꞌ, inreꞌ xtinyaꞌ ruyaꞌ ri ntiel-pa chupan ri nacimiento ri niyoꞌn cꞌaslien, y ri yaꞌ reꞌ xa choj nisipaj. Ri xcaꞌchꞌacuon, jareꞌ ri xtiyoꞌx qui-herencia. Y inreꞌ xquinuoc Qui-Dios, y ijejeꞌ xcaꞌuoc valcꞌual. Pero ri man nquinquinimaj ta, ri niquixiꞌij-quiꞌ niquikꞌasaj sufrimientos vuma inreꞌ, ri itziel ncaꞌntzꞌat ruma ri qui-pecados, ri ncaꞌbꞌano camic, ri man i-cꞌulan ta ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, ri aj-itz, ri ncaꞌyoꞌn quikꞌij ri ídolos, y ri niquitzꞌak tzij; can xcaꞌncꞌak chupan ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago ri nicꞌat riqꞌuin azufre. Y jareꞌ ri rucaꞌn camic.
Ri cꞌacꞌacꞌ tanamet Jerusalén
Y jun chiquivach ri siete (vukuꞌ) ángeles ri quicꞌuan ri siete (vukuꞌ) copas ri nojnak riqꞌuin ri siete (vukuꞌ) ruqꞌuisbꞌal tak sufrimientos ri xka paroꞌ ri roch-ulief, xpa viqꞌuin y xalchꞌoꞌ chuva y xuꞌej: Catam-pa, y xtincꞌut chavach ri xtan ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri Alaj Oveja.
10 Y chupan ri jun incheꞌl achicꞌ ri xinꞌan ruma ri ru-poder ri Espíritu Santo, ri ángel xirucꞌuaj paroꞌ jun nem juyuꞌ, y chireꞌ xucꞌut chinoch ri santa tanamet Jerusalén ri richin ri Dios, ri nika-pa chicaj. 11 Y ri tanamet reꞌ can nichꞌichꞌan ruma rusakil ri Dios; can incheꞌl nichꞌichꞌan ri jaspe, ri jun abꞌaj altíra jaꞌal. Ri tanamet can incheꞌl vidrio nitzꞌiet. 12 Y chirij cꞌo jun muro nem y naj jatol chicaj y rucꞌuan doce (cabꞌalajuj) puertas. Y nojiel ri puertas, icꞌo jujun ángel. Y choch ri puertas reꞌ, i-tzꞌibꞌan quibꞌeꞌ ri doce (cabꞌalajuj) tanamet ri quichin ri doce (cabꞌalajuj) rucꞌajolaꞌ ri jun ache xubꞌinaj Israel. 13 Y ri puertas reꞌ; oxeꞌ cꞌo pacheꞌ ntiel-pa ri kꞌij, oxeꞌ cꞌo pacheꞌ nika-ka ri kꞌij, oxeꞌ cꞌo norte, y oxeꞌ cꞌo sur. 14 Y ri acunak ri ru-cimiento ri muro reꞌ, doce (cabꞌalajuj) abꞌaj y chiquij cꞌo quibꞌeꞌ ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-apóstoles ri Alaj Oveja.
15 Y ri ángel ri nichꞌoꞌ chuva, rucꞌuan jun incheꞌl aj ri bꞌanun cha oro chi nrataj ri tanamet Jerusalén, chi ncaꞌrataj ri puertas y chi nrataj ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet. 16 Ri tanamet Jerusalén cuadrado bꞌanun cha. Can junan ri cajeꞌ lados. Y xpa ri ángel xrataj ri tanamet cha ri incheꞌl aj, dos mil doscientos veinte kilómetros. Can quireꞌ roch, can quireꞌ jeꞌ ri rakan y can quireꞌ jeꞌ jatol chicaj ri tanamet. 17 Y ri ángel xrataj ri janeꞌ (jaroꞌ) jatol ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet. Y ri muro jatol setenta y cinco metros chicaj. Ri ángel xucusaj ri medida ri incheꞌl niquicusaj ri vinak.
18 Y ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet, can bꞌanun cha jun abꞌaj ri altíra jaꞌal ri niꞌeꞌx jaspe cha. Y ri tanamet reꞌ, cha oro puro bꞌanun-ve, y can incheꞌl vidrio jaꞌal chꞌajuon. 19 Y ri ru-cimiento ri muro can jaꞌal vakuon cha nojiel roch abꞌaj ri can i-jaꞌal. Ri naꞌay abꞌaj, ja ri jaspe; ri rucaꞌn, zafiro; ri ruox, ágata; ri chi cajeꞌ, esmeralda; 20 ri chi vuꞌuoꞌ, ónice; ri chi vakiꞌ, cornalina; ri siete (vukuꞌ), crisólito; ri ocho (vakxakiꞌ), berilo; ri nueve (bꞌilijieꞌ), topacio; ri diez (lajuj), crisopraso; ri once (julajuj), jacinto; y ri doce (cabꞌalajuj), ja ri amatista. 21 Y ri doce (cabꞌalajuj) puertas bꞌanun cha doce (cabꞌalajuj) perlas. Cada puerta xa bꞌanun cha jun perla. Ri nem bꞌay richin ri tanamet, can cha oro puro bꞌanun-ve, y can incheꞌl vidrio nitzꞌiet.
22 Y inreꞌ man jun templo xintzꞌat chupan, ruma ri Ajaf Dios ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ acunak ru-templo ri tanamet reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri Alaj Oveja. 23 Ri tanamet reꞌ man nicꞌatzin ta rusakil ri kꞌij ni ri icꞌ cha, ruma ri nibꞌano ri sakil cha, ja rusakil ri Dios y ri Alaj Oveja. 24 Y ri naciones ri i-colotajnak chic, can riqꞌuin ri rusakil ri tanamet xtiquitzꞌat quibꞌiey chi ncaꞌin. Y ri reyes ri icꞌo choch-ulief xtiquicꞌam-pa chupan ri tanamet, ri quibꞌayomal ri bꞌanayuon chica chi cꞌo quikꞌij. 25 Chireꞌ, man jun bꞌay xcaꞌtzꞌapes ri puertas pakꞌij, ruma chireꞌ manak chakꞌaꞌ. 26 Ri quibꞌayomal ri naciones ri bꞌanayuon chica chi cꞌo quikꞌij, xcaꞌcꞌuax-apa chupan ri tanamet. 27 Pero man jun kax tzꞌil xtuoc-oc chupan ri tanamet reꞌ, ni man jun jeꞌ vinak ri itziel rucꞌaslien choch ri Dios, ni man jun ri nutzꞌak tzij xtuoc. Joꞌc ri cꞌo quibꞌeꞌ tzꞌibꞌan chupan ri libro richin ri cꞌaslien, ri ru-libro ri Alaj Oveja.
21:1 Is. 65:17; 66:22; 2P. 3:13. 21:2 Is. 52:1. 21:2 Ap. 3:12. 21:2 Is. 61:10. 21:3 Ez. 37:27. 21:4 Is. 25:8. 21:4 Is. 65:19. 21:6 Ap. 1:8. 21:6 Is. 55:1. 21:7 2S. 7:14; 1Cr. 17:13. 21:10 Ez. 40:2. 21:13 Ez. 48:30-34. 21:15 Ez. 40:3. 21:23 Is. 60:19. 21:26 Is. 60:11. 21:27 Is. 52:1.