9
Y antok ri chi vuꞌuoꞌ ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xintzꞌat chi cꞌo jun estrella (chꞌumil) ri xtzak-pa chicaj y choch-ulief xka-ve. Y cha ri estrella (chꞌumil) reꞌ, xyoꞌx ru-llave ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Y xbꞌarujaka-pa ruchiꞌ ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Y chupan ri jul reꞌ altíra sebꞌ xbꞌaꞌiel-pa, incheꞌl rusibꞌil jun nem horno. Ri sebꞌ ri xiel-pa chireꞌ, xutzꞌapij roch ri kꞌij, y kꞌakuꞌn xuꞌon cha ri chicaj. Y chupan ri sebꞌ reꞌ, xaꞌbꞌaꞌiel-pa sacꞌ y xaꞌa choch ri ulief. Y xyoꞌx poder chica chi niquiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri alacranes ri icꞌo choch-ulief. Y xꞌeꞌx chica chi man jun kax tiquiꞌan chica ri chieꞌ, ri ticoꞌn o nojiel roch kꞌayis; xa joꞌc chica ri vinak ri manak ru-sello ri Dios chiꞌquivach. Y xꞌeꞌx chica chi man caꞌquiquimisaj ri vinak, joꞌc chi tiquinaꞌ ruquiy vuꞌuoꞌ icꞌ. Y ri ruquiy reꞌ can incheꞌl ri ruquiy ri niquiyaꞌ ri alacranes antok niquicakꞌ jun vinak. Y ri kꞌij reꞌ, ri vinak xtiquicanuj quicamic ruma ri ruquiy ri niquikꞌasaj, pero xa man xcaꞌcon ta. Can altíra xtiquirayij quicamic, pero ri camic xa man nalka ta.
Ri sacꞌ reꞌ incheꞌl quiej ri i-chojmin chic chi ncaꞌa pa guerra. Pa quijaluon quicꞌuan incheꞌl corona ri bꞌanun cha oro, y ri quipalaj can incheꞌl quipalaj vinak. Cꞌo jeꞌ quiveꞌ incheꞌl quiveꞌ ixokiꞌ, ri coray incheꞌl coray león (coj), ri quij can incheꞌl chꞌichꞌ, ri quixicꞌ altíra bulla niquiꞌan, can incheꞌl qꞌuiy carruajes i-chiririen cuma quiej ri chaꞌnin i-bꞌanak pa guerra. 10 Ri quijay incheꞌl quijay alacranes, y chutzaꞌn cꞌo ri qui-pansuoña. Y riqꞌuin reꞌ, ncaꞌcovin niquiꞌan chica ri vinak chi niquinaꞌ ruquiy vuꞌuoꞌ icꞌ. 11 Y ri qui-rey ri sacꞌ, ja ri ángel ri richin ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Ri qui-rey ri sacꞌ reꞌ, Abadón niꞌeꞌx cha pa chꞌabꞌal hebreo, y Apolión niꞌeꞌx cha pa chꞌabꞌal griego.
12 Ya xakꞌax ri naꞌay sufrimiento, pero cꞌa cꞌo caꞌyeꞌ chic ri majaꞌ taꞌkꞌax.
13 Y antok ri chi vakiꞌ ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xinvaꞌxaj chi cꞌo jun xchꞌo-pa chiquicajol ri cajeꞌ ucꞌaꞌ ri rucꞌuan ri altar ri bꞌanun cha oro, ri cꞌo choch ri Dios, 14 y xuꞌej cha ri chi vakiꞌ ángel ri xuxupuj ri ru-trompeta: Caꞌquiraꞌ ri icajeꞌ ángeles ri i-ximil chuchiꞌ ri nem río Eufrates.
15 Y ja xaꞌquir ri icajeꞌ ángeles, chi ncaꞌquiquimisaj vinak. Ruma ri icajeꞌ ángeles reꞌ can i-yacuon richin ri huora, ri kꞌij, ri icꞌ y ri junaꞌ reꞌ. Y ja ri oxeꞌ parte ri vinak ri icꞌo choch-ulief ri xcaꞌquiquimisaj. 16 Can iqꞌuiy soldados icꞌo quiqꞌuin. Y xinvaꞌxaj chi quinojiel ri soldados reꞌ i-doscientos millones, y quinojiel cꞌo quiquiej.
17 Y chupan ri incheꞌl achicꞌ ri xinꞌan, xaꞌntzꞌat ri quiej; y ri i-chꞌacol chiquij quicusan chꞌichꞌ chi niquitoꞌ roch-quicꞌuꞌx, y ri color ri chꞌichꞌ reꞌ quiak, kꞌan y azul. Ri quijaluon ri quiej, can incheꞌl quijaluon león (coj) y pa quichiꞌ ntiel-pa kꞌakꞌ, sebꞌ y azufre. 18 Y ja ri kꞌakꞌ, ri sebꞌ y ri azufre ri ncaꞌiel pa quichiꞌ ri quiej ri xaꞌquimisan ri oxeꞌ parte ri vinak ri icꞌo choch-ulief. 19 Ri quiej reꞌ, niquicusaj ri quichiꞌ y ri quijay chi niquiyaꞌ ruquiy chica ri vinak, ruma ri quijay can incheꞌl cumatz y cꞌo quijaluon.
20 Pero ri vinak ri man xaꞌcon ta chupan ri sufrimiento reꞌ, man xquiyaꞌ ta can ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan y man xquiꞌan ta ri nrajoꞌ ri Dios; ruma cꞌa xaꞌquiyaꞌ quikꞌij ri itziel tak espíritus, xaꞌquiyaꞌ jeꞌ quikꞌij ri ídolos ri i-quibꞌanun cha oro, plata, bronce, abꞌaj, y chieꞌ, y ri ídolos reꞌ xa man ncaꞌtzuꞌn ta, man ncaꞌcꞌaxan ta y man ncaꞌin ta jeꞌ. 21 Ri vinak reꞌ man xquiyaꞌ ta can ri bꞌanoy-camic, ri hechicerías (bꞌanaquil), ri alakꞌ y ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ can xquicanuj-quiꞌ jeꞌ chi xquiꞌan pecado.
9:3 Ex. 10:12-15. 9:4 Ez. 9:4. 9:6 Job 3:21. 9:7 Jl. 2:4. 9:8 Jl. 1:6. 9:9 Jl. 2:5. 9:11 Ri tzij “Abadón” nrajoꞌ nuꞌej: Jun ri nuvulij nojiel ri otz. 9:13 Ex. 30:1-3. 9:20 Sal. 115:4-7; 135:15-17; Dn. 5:4.