10
Mfə gia wə Jisɔs nì fə dzɔ di bi bimfə gia bichi
1 Bənchi bə̀ Nyɔ nì nya i Muses kɔ a kinjəŋnjəŋ ki gia yindzɔŋni yə yi nì kaŋaki i bi dzə num. Bɔ kɔbi gia yi ŋkɔŋ yə yi nì kaŋaki i bi dzə num. Bɔ shiki a fəki bimfə gia i jia jia wə, na bi kaŋa kə gia yidɔkɔ i fə a bəni bə̀ bɔ kɔmsiki dzəki i Nyɔ wə baiŋki tsə bwili fwu.
2 Asi kɔ a bimfə gia biələ kɔlə i fə a bɔ baiŋki yakadəiŋ, ma bɔ ka baaŋ dəkə a fəki bimfə gia biduli, kɔm bəni bə̀ bɔ kɔksiki Nyɔ ni numki num bɔ wɔkɔ lɔ chu bibɔ kpamu, ayaka shɔm yibɔ ma ni chu sakaki bɔ i chu bibɔ wə.
3 Ayakalə, bimfə gia biələ bə fəki bi yiŋniki fəki bəni yiŋni kwaka num chu bibɔ i jia jia wə.
4 Yi num yakadəiŋ, kɔm mwa mi bənaʼ bəh mi bíi nì kɔkə i wɔkɔ bwili chu bi mi.
5 Akɔ gia yə yi nì fə Klistus jɔbi wə wi nì dzə i fa kuku, dzaka i Nyɔ a,
“Wɔ kaŋaki kə kiŋkɔŋ i bimfə gia biə bə fəki bəh nyám,
bəh i biɛiŋ biə bə nyaki i wɔ.
Wɔ kɛiŋsi num gwu yi mi wiwɔm i mih.
6 Nyám yə bə nyaki bə kpa fə bimfə gia yɛiŋ i wɔ,
bəh biɛiŋ biə bə nyaki a bə fə bimfə gia yɛiŋ
i wɔkɔ bwili chu bi bəni, bi ka lansi fə dəkə a wɔ saŋliki.
7 Mih ka dzaka a,
‘Ɔ Nyɔ tsɛ̂iŋ, mih dzə i fə gia yə wɔ kɔŋki,
asi bə nyaka kɔm mih i Kiŋwakti ka wə.’ ”
8 Wi nì yisi dzaka i Nyɔ a,
“Wɔ kaŋaki kə kiŋkɔŋ nabə i wɔkɔki ndzɔŋni bəh bimfə gia,
bəh binya biə bə nyaki i wɔ bəh nyám yə bə nyaki
i wɔ bəh biɛiŋ biə bə fəki gia yɛiŋ i wɔ,
bəh biɛiŋ biə bə nyaki a bə fəki bimfə gia yɛiŋ
i wɔkɔ bwili chu i bəni wə.”
Ayaka biɛiŋ biələ bə fəki biəli asi nchi nəŋki.
9 Si wi dzaka yakadəiŋ, ka dzaka kpɛiŋsi i Nyɔ a,
“Tsɛ̂iŋ, mih dzə i fə gia yə wɔ kɔŋki.”
Wi nì dzaka yakadəiŋ, ka chiksi bimfə gia bikpu biə i jiə kimfiaŋ.
10 Si Jisɔs Klistus nì fə gia yə Nyɔ nì kɔŋki a wi fə, gwu yi yə wi nì nya a kpamu yi kaa yakadəiŋ, wi fə bukumbɛiŋ ka baiŋki.
11 Na winaiŋ tii mfə gia si tsə num i di bi bi nɔm wə chɔksi chɔksi fə bimfə gia fiəni chukuli kiŋkani bəh kiŋkani, na bimfə gia biwɔ kɔbi i dzɔ bwili chu bi bəni.
12 Ayakalə, Klistus nì fə ŋ'wi mfə gia a ŋkpani wimu yi kpɛiŋ yaka i wɔkɔ bwili chu bi bəni kpamu. Si wi fə yakadəiŋ ka shinum i tsɛiŋ yi Nyɔ yiləkəli wə.
13 Wi kɔ fɛiŋ i yisi i jɔbi wiwɔ wə, wɔkɔli i tsə buku jɔbi wə Nyɔ bi nɔsiki bəmbaiŋŋni bu i kuku ka kiŋgbɔkɔ ki kigvu, ayaka wi tɔmyi gvu yi i bɔ bɛiŋ.
14 Mfə gia wi wimu wələ fə, bəni bə̀ wi fəki bɔ baiŋ, bɔ bə́ baiŋ tə i Nyɔ nshiŋ jɔbi wichi tsə bwili fwu.
15 Kiŋ'waka ki Baiŋni dzakaki tə i bukumbɛiŋ tɔbi gia yələ. Ki nì kɔ ki yisi dzaka a,
16 “Bah Nyɔ dzakaki a, akɔ miŋkaiŋ mələ
mih bi dzi buku bɔ i kaŋ yiwɔ jum:
Mih bi jiə bənchi bəŋ i shɔ́m yibɔ mə,
mih chu nyaka yi i biŋkwaka bibɔ wə.”
17 Si wi dzaka yakadəiŋ ka chu kpɛiŋsi a,
“Mih bi chu kwaka kə chu bibɔ nabə bimfə bibɔ bichu”
18 Yi kabə num a, bə dalinya chu bi bəni, yaka ŋgəkə chu mɔŋ wə bə kɔ i nəŋki biɛiŋ biə bə fəki bimfə gia yɛiŋ i wɔkɔ bwili chu i bəni wə.
Bukumbɛiŋ kîniki kɔ̂msi tsə̂ i Nyɔ wə
19 Bwa bə nih bəŋ, yi bə́ num a mwa mi Jisɔs wɛli lɔ dzəh yə bukumbɛiŋ kɔ i liə, chu lwa kə i liə tsə i Di biə bi Lansiki Baiŋki Nalə.
20 Bukumbɛiŋ kɔlə i tsə i dzəh yimfiaŋ yə yi nyaki nɔni yə Jisɔs nì wɛli i bukumbɛiŋ. Wi nì wɛli dzəh yələ bəh gwu yi, yi bə́ num a wi baa bwili num mbuŋ wə bə nì təiŋni baŋ di biwɔ yɛiŋ.
21 Bukumbɛiŋ si kaŋa tii mfə gia wimbum wə wi kaŋaki ŋga i juŋ yi Nyɔ wə.
22 Si yi kɔ yakadəiŋ, bukumbɛiŋ kîniki kɔ̂msiki tsə̂ki i Nyɔ kpəŋ bəh shɔm yimu, ayaka num bukumbɛiŋ jiə shɔm yichi i wi wə kiməŋni kidɔkɔ kɔbi nalə. Bukumbɛiŋ kiniki tsəki kɔm bə mikə lɔ shɔm yibukumbɛiŋ bəh mwa mi Klistus yi bə́ baiŋ, yi kɔbi i chu sakaki bukumbɛiŋ i gia yidɔkɔ wə. Ayaka bukumbɛiŋ chu num bə wɔkɔ lɔ gwu yibukumbɛiŋ bəh mwi mi baiŋni tə.
23 Bukumbɛiŋ numki ndzɔŋki i gia yə bukumbɛiŋ tsɛiŋki tsəki i ninshiŋ i yi wə, a num yə bukumbɛiŋ si dzaka i bəni kɔm yi. Kiə bukumbɛiŋ ma fûmniki, kɔm mi wə wi nì kaka bukumbɛiŋ si num a i ja yi wə.
24 Bukumbɛiŋ tsɛiŋki tə dzəh i shîliki shɔ́m yi mi bəh mi i kɔŋniki bəh i fə̂ki gia yə yi ndzɔŋki.
25 Kiə bukumbɛiŋ ki bêe kə i dzəki i kijuŋni wə asi bəni bədɔkɔ dza ka fəki. Bukumbɛiŋ shîliki shɔ́m yibukumbɛiŋ, tsə si bukumbɛiŋ si yɛiŋ a chɔkɔ bi Bah wibukumbɛiŋ bi dzəni si juli dzə.
26 Bukumbɛiŋ kîəki a bukumbɛiŋ ka chu dzâ bə́ fə chu, fə yakadəiŋ kiə, num bukumbɛiŋ nì dzɔ lɔ dzəh yi ŋkɔŋ yiwɔ, ma bukumbɛiŋ kiəki a kimfə gia kidɔkɔ chu mɔŋ kə bə kɔ i chu fə i chu bibukumbɛiŋ wə.
27 Mi ka fə yakadəiŋ, wi wɔkɔliki a wɔkɔlini bəh nlwa num nsaka wi Nyɔ bəh gbuku wichu wə wi bi yaŋaki bəni bə̀ bɔ kɔ bəmbaiŋŋni bə Nyɔ.
28 Jɔbi wə mi bwiŋ nchi wi Muses, bəni num bəfa nabə bətali i tɔbi a bɔ yɛiŋ gia yə wi fə, yaka nsaka kwa wəmaka, bə wɔɔ wi wɔɔni kwasi kə nshɛiŋ.
29 Yi kabə nûm yakadəiŋ, ma mbɛiŋ kwakaki a mi wə wi sɛiŋsiki waiŋ Nyɔ, dzɔ mwa mi miŋkaiŋ mə Nyɔ ni təiŋ i wɔkɔ wi yɛiŋ a wi baiŋki a, akɔ fiɛŋ fikilɔlɔ, tɔyi tə Kiŋ'waka ki Baiŋni kə ki dzəki bəh ŋgamti wi Nyɔ i bəni, yaka ŋgəkə wə wəmaka mi bi kwati bi numki dəiŋ a?
30 Ŋgəkə wi bi gumiki lə kɔm bukumbɛiŋ kiəki lə mi wə wi nì dzaka a,
“Akɔ mih wə mih kɔ i chukuli kinchukuli,
a num mih wə mih bi nyaki ŋgɔm wibɔ.”
Ayaka wi chu dzaka a,
“Akɔ mih Bah wə wi bi sakaki bəni bəŋ.”
31 Akɔ gia yi gumini yimbum i gbɔ i kaŋ yi Nyɔ wə wi kaŋaki nɔni.
32 Mbɛiŋ kwâka i kaŋ yi tsəni wə si bə nì baiŋsi fwu wimbɛiŋ kɔm gia yi Nyɔ. Mbɛiŋ nì kaŋa shɔm bə́ jwɔ bəh bəŋgəkə bə̀ bɔ nì dzəki i mbɛiŋ.
33 Jɔbi widɔkɔ nì kɔlə, bəni nì shiki tɔyiki mbɛiŋ chu chəbsi mbɛiŋ i ndaiŋ wə. Jɔbi widɔkɔ, mbɛiŋ nì chiŋni i mbaŋ wi bəni bə̀ bə nì nyaki tə ŋgəkə i bɔ i dzə́h yiwɔ wə.
34 Mbɛiŋ nì shiki kwasiki nshɛiŋ bəh bəni bə̀ bɔ kɔ i juŋ yi nsəŋ wə gamti bɔ. Bə nì shiki lɔkɔki biɛiŋ bimbɛiŋ, mbɛiŋ bee a beeni num lɔ bəh kinsaŋli, kɔm mbɛiŋ kiəki lə a mbɛiŋ kaŋaki lə bidɔkɔ bi tsə biəmaka ayaka a num biə bi bi numki jɔbi wichi.
35 Ayakadəiŋ, kiə mbɛiŋ ki bêe kə gia yə mbɛiŋ si num i yɛiŋ bɛiŋ məŋni kə, kɔm akɔ gia yə yi kaŋaki ŋgɔm wimbum.
36 Gia yimbum yə mbɛiŋ nəŋki i liə kɔ i kâŋaki shɔm ka mbɛiŋ fə̂ki num gia yə Nyɔ nəŋki, ma mbɛiŋ ka bi kwati biɛiŋ biə wi kaka bukumbɛiŋ yɛiŋ.
37 Bə nyaka a,
“A baaŋ a twɛsi mi wə wi kaŋaki i dzə, ni dzə buku lə.
Wi ni mɔti kə.
38 Mi wuŋ wi chəŋ bi kwatiki lə nɔni
kɔm shɔm yə wi jiə i mih.
Ayakalə, wi ka fiəni chu bəh kijum,
shɔm yiŋ ma ni ndzɔŋki bəh wi.”
39 Ayakalə, bukumbɛiŋ kɔkə fibukumbɛiŋ ka bəmaka bə̀ bɔ fiəni gbɔyi i jum wə num i bi laka. Bukumbɛiŋ kɔ num fibukumbɛiŋ bəni bə̀ bɔ jiə shɔm i Nyɔ num biŋ'waka bibɔ num i bi bɔiŋ.