3
Mari disiro wiririre wereñumi
Goãmʉ yare masare buherãre ĩgʉ yare erã buhemaacãcʉ̃, erã õaro iibiricʉ̃ ĩagʉ erã tamerare gajirã tauro dipuwaja moagʉcumi Goãmʉ. Irire mʉa masia. Eropirã mʉa mera majarã masare buherã bajarã árĩbita. Árĩpehrerã mari bajasuburi ñerire iiaa. Yujugʉ ñerire ne wereniguibigʉ Goãmʉ gamerire õaro iigʉ ãhrimi ĩgʉ. Eropigʉ gaji ñeri sãre iibeami. Mari werenigui queori mera buhecʉ̃ õpa ãhraa i: Cabayure ĩgʉ disiro comemiji ĩgʉ nerore ñehadiuburimijire mari apia ĩgʉre majinʉgacʉ̃ iimorã. Eropirã irimiji comemiji mera ĩgʉre ĩgʉ waborore mari taramajinugua. Irimijigã mirimijigã árĩquerecʉ̃ ta irimiji mera ĩgʉ dʉpʉre wacʉ̃ iiaa. Eropa ta mari disiro mera miri disirogã árĩquerecʉ̃ ta wʉaro wacʉ̃ iiaa mari. Dohodiru queoriñere werenemogʉra mʉare: Gasiru wʉadiru iriru árĩquerecʉ̃ ta irirure miruñe turaro weãquerecʉ̃ ta autugʉpʉ miri mijigã mera iriru waborore autumi. Eropa ãhraa mari wereniguiri. Mari disiro miri disirogã árĩquerecʉ̃ ta baja wereniguiri wiria. Miri peamegã wʉaro ʉ̃jʉ wahgũro dopa ta mari disiro mera wʉaro ñero wacʉ̃ iiaa. Eropiro mari wereniguiri peame iro dopa ãhraa. Mari wereniguiri árĩpehrerire ñerire iicʉ̃ iiaa marire. Peame ʉ̃jʉnʉgaro 4 Dohodiru queoriñere werenemogʉra mʉare: Gasiru wʉadiru iriru árĩquerecʉ̃ ta irirure m dopa ta mari wereniguiri mera mari õaro árĩbodirore goroweoa mari. Mari ñerire wereniguirã watĩ dorero dopa ta eropa iirã iiaa. Árĩpehrerãre nʉgʉ majarãre waimʉrãre, mirimagʉ porãgãre, waimʉrã paharãre, waire mari masa seyacʉ̃ iimasia. Eropirã mari bajarã erãnore masa seyacʉ̃ iituhabʉ. Eropirã erã õaro masa seyacoma. Erãre masa seyacʉ̃ iiquererã ta mari wereniguiri mera mari basi pee masiri mera wereniguicʉ̃ iimasibeaa. Marriru árĩquerecʉ̃ ta irirure mi ejorãre nijiyajaro dopa ta mari disiropʉ ne nijiyajabirigohracãa. Mari wereniguiri ñetariari ãhraa. Eropiro aña gajirãre ĩgʉ wejẽro dopa ta marire gajirã sãre ñetariaro wacʉ̃ iiaa mari disiro. Mari disiro mera mari Pagʉ mari Opʉ Goãmʉre mari õaro arĩ wereniguia. Eropa wereniguiquererã ta masapʉre ñero arĩ wereniguia. Goãmʉ iro dopa árĩrã ĩgʉ ĩhacũnugunirã árĩquerecʉ̃ ta erãre ñero arĩ wereniguia mari. 10 Yuju disirorriru árĩquerecʉ̃ ta irirure me ta ñeri wereniguiri sã, õari wereniguiri sã wiria. Yʉ acawererã eropa arĩ wereniguibiricãro gahmea. 11 Maʉgã dipa ohma wiuri gobere yuju gobere õari dihta wiria. Gaji gobere ñeri dihta wiria. Eropirã Goãmʉ yarã sãre õari dihtare wereniguiro gahmea. 12 Yʉ acawererã, iguigʉ poegʉ dʉcare dʉcacʉmasibeaa. Eropiro poegʉpʉ iguigʉ dʉcare dʉcacʉ­masibeaa. Eropi maʉgã dipa ohma wiuri gobere moayʉari deco wiricʉ̃, imisĩri deco sã wirimasibeaa. Eropa ta mari disirore õari wereniguiri, ñeri wereniguiri mera wiricʉ̃ gamebiricãro gahmea.
Diaye maja masiri õpa ãhraa, arĩ gojañumi Santiago
13 Yujurãyeri mʉa mera majarã masirã ãhrima. Eropirã “Gajirã tauro gʉa masirã ãhraa,” arĩbiricãporo. Eropa arĩbirã ta õarire iique mʉa. Eropa õarire iirã diaye ta masirã ãhraa mʉa. 14 Eropirã gajigʉ gajinore ĩgʉ opacʉ̃ ĩhaturirã, mʉa ya árĩburi dihtare iidiarã árĩrã, “Goãmʉ yare õaro masia gʉa,” arĩbiricãque. Mʉa eropa arĩrã árĩrã gʉyarã ãhraa mʉa. 15 Eropa ñerire pepirã erã ya pepiri Goãmʉ ya pepiri árĩbeaa. Erã pepiri i yeba majarã erã ñero pepiri ãhraa. Erã pepiripʉ watĩ ya ãhraa. 16 Masare ĩhaturirã, erã ya árĩburi dihtare iidiarã eropa game dʉyasoniguicãma. Árĩpehreri ñerire iima. 17 Gajirãpʉ Goãmʉ yare õaro masiri oparãpʉ erã tamera eropa iimaacãrã iibeama. Eropirã erã ne game dʉyasobeama. Eropa iirã masa õarã, dorerire õaro yʉhrirã, mojomoro ĩarã, masare itamurã, masare yujuropa iirã ãhrima erã. Irire iirã gʉyaro mariro iima erã. Eropirã pee masirã gohra ãhrima. 18 Eropirã gamequeãro mariro árĩrã, gajirãre “Gamequeãbiricãrã mari,” arĩ bosarã õarã wacʉ̃ iirã iiaa mari masare.