37
A Josep Migira na Kulana
A Jakob e mauri babâ moa tana kao ni Kanaan, i tana e totu ida nogo na tamana. Miani nogo e vaga na turupatuna nina tamadale a Jakob.
Aia Josep e sangavulu vitu moa na ngalitupana kalina e sangâ na reitutugu sipi ma na naniqoti kolugira na kulana igira ka daleqira ko Bilha ma ko Silpa, i kaira na savana lê a Jakob na tamana. Ma Josep e tatamanga vania na tamana tana rongoqira na omea igira na kulana ara naua.
Ma Jakob e galuve sosongolia a Josep liusigira bâ igira sui na kulana tavosi, rongona e botsa kalina aia e tuqatuqa nogo. Ma Jakob e vosivania a Josep kesa na polo tsavugotu katsi mamarega rerei dou sosongo. Mi kalina igira na kulana ara reia laka na tamaqira e galuve sosongolia bâ a Josep liusigira igira, migira ara reisavi sosongolia mara tau goto ngaoa na goko dou koluana.
Me kesa tana bongi, ma Josep e bolebole, mi kalina aia e turupatuna vanigira na kulana nina bolebole migira ara reisavi sosongolia goto bâ. Maia e tsaria, “Tugamuna kamu tu rongomia na bolebole inau au bolea. E vaga ieni, tugita sui a tu totu i laona kesa na uta ma tu sorisaigira tu nida ivogo na uiti, ma niqu ivogo inau e tavongani tugoto saikesa. Mara mai nimui ivogo igamu mara tû polipolia mara tsuporu vania niqu ivogo inau.”
Migira na kulana ara veisuâ, “?Laka o padâ igoe sauba ko lia na taovia tsapakae mo ko tagaovi kaputigami igami?” Mi tana, migira ara reisavi loki gotoa bâ rongona nina bolebole ma na rongona goto na omea aia e tsaria tana rongoqira igira.
Mi muri, maia Josep e bolebole tugua me ba tsarivanigira goto na kulana, “Inau au bolegotoa kesa na bolebole, mi laona ia inau au reia na aso, ma na vula, mara sangavulu kesa na veitugu ara tsuporu tsuna vaniau inau.”
10 Maia e turupatuna vanigotoa na tamana nina bolebole, ma na tamana e kore me tsarivania, “?Na bolebole koegua vaga ia? ?Laka o padâ igoe laka na tinamu, migira na kulamu, minau goto sauba kami tu mai ma kami tu tsuporu vanigo igoe?” 11 Migira na kulana a Josep ara masugu vania, ma na tamana moa e padatugutugua i tobana na omea sui e tsaria a Josep.
Ara Tsabiria a Josep Mara Adivanoa i Ejipt
12 Me kesa dani kalina igira na kulana a Josep ara vano i Sekem na reitutuguaqira nina sipi na tamaqira, 13 ma Jakob e tsarivania a Josep, “Au ngaoa ko vano i Sekem tana igira na kulamu ara reitutugugira na sipi.”
Ma Josep e tsaria, “E dou.”
14 Ma na tamana e tsarivania, “Ko bâ mo ko reia ti vaga igira na kulamu ara mauri dou, me ti vaga igira na sipi ara totu dou, mi muri ti ko visumai mo ko turupatuna vaniau.” Me vaga ia ma na tamana e molovanoa tû tana Poi ni Hebron.
Mi kalina a Josep e ba tsau i Sekem, 15 maia e liliu bamai i tana na laveaqira na tasina, me kesa na mane e tsodoa me veisuâ, “?Laka nagua o lalavea igoe?”
16 Maia e tuguvisua me tsaria, “Inau au lalavegira na kulaqu igira ara reitutugugira niqira sipi. ?Egua, tangomana ko tsarivaniau inau iava ara totu igira?”
17 Ma na mane ia e tsaria, “Ara mololenogoa ieni. Inau au rongomigira ara tsaria laka ara vavano i Dotan.” Me vaga ia, ma Josep e muribagira na kulana me ba reigira i Dotan.
18 Migira ara morosi aoa moa, mi kalina e tau vati ba tsau i koniqira, migira ara vorogokona na matesiana. 19 Mara vaitsarigi, “Aia, e mai na vanga bolebole ria. 20 Ida gita kalina ia ma ka matesia, ma ka tsonia na konina i laona sa vidaqira na tuvu kora girani. Igita a tangomana ka tsaria laka e kesa na omea tuavati atsi e matesia. Mi tana ti ka reia nagua sauba ke lia nina bolebole.”
21 Mi kalina a Ruben e rongomigira, maia e tovoa laka ke maurisia a Josep me tsaria, “Ka laka na matesiana. 22 Ka tsonitsunâ moa i laona na tuvu iani tana kaomate, ma ka laka moa na sekoliana.” Maia e goko vaganana ia rongona e padâ laka ke maurisia a Josep tanigira me ke molovisua i vera i konina tamana. 23 Mi kalina a Josep e mailaba i koniqira na kulana, migira ara tsoraligi vania nina polo tsavugotu katsi mamarega. 24 Mi muri mara tangolia mara tsonisagea i laona na tuvu mamatsa ia.
25 Mi kalina igira ara mutsa gaqira, mara tavongani morosia kesa na alaala na Ismael ara maimai talu i Gilead mara vano kalea i Ejipt. Niqira kamelo ara lutsangiginigira na papasa sisigini ma na buluna gai. 26 Ma Juda e tû me tsarivanigira na kulana, “?Nagua sauba ke pelugita igita ti ka matesia na kulada ma ka tovoa moa na poiana na mateana? 27 Ida ma ka tsabiria moa vanigira na Ismael girani. Mi tana nauvaganana ia me tau kilia ka bokalia; aia na kulada, ma na gabuda segeni nogo igita.” Migira na kulana ara tabea na omea e tsaria a Juda. 28 Mi kalina visana na mane tsabiri ni Midian ara liu mai i tana, migira na kulana ara raqadatoa a Josep tania na tuvu mara tsabiriginia e rukapatu na tavina siliva vanigira na Ismael, migira ara adivanoa i Ejipt.
29 Ma Ruben e tau totu kolugira na kulana kalina igira ara tsabiria a Josep, mi kalina e visumai me lavetagarâ a Josep tana tuvu, maia e ratsia na polona tana melu. 30 Me visubatugua i koniqira na kulana me tsaria, “!Na baka ri e tagara i tana! ?Ma nagua sauba kau naua inau?”
31 Mi muri migira ara tû mara matesia kesa na naniqoti mara lumia na polona tsavugotu a Josep tana gabuna. 32 Mara adi bâ na polo tsavugotu ia i vera, mara sauvania na tamaqira mara tsaria, “Igami ami rugia na polo iani. ?Me laka e tau nina na dalemu igoe?”
33 Ma na tamaqira e reigadovia na polo ia me tsaria, “!Eo, na polona nogo aia! Kesa na omea tuavati atsi e matesinogoa. !Na konina kiki a Josep e tangotsingotsi nogo!” 34 Ma Jakob e ratsia na polona me sagelia na polo baubau papadana nina melu. Maia e tangisi okâ na dalena. 35 Migira sui na dalena mane ma na dalena daki ara mai mara tovoa na vereana, maia e sove na rongomiaqira me tsaria, “Tagara, inau sauba kau tangisia na dalequ poi tsau kalina kau tsuna bâ tana barangengo na mate.” Me vaga ia, maia e tangisi babâ moa a Josep na dalena.
36 Mi Ejipt igira na Midian ara tsabiria a Josep vania a Potipar aia kesa nina mane sasanga na taovia tsapakae, maia e taovia vanigira na mane matali valena na taovia tsapakae.