19
Paulo ina talavaita Epeso goi
E tutayana Apolosi Korinta goi ikaaiyaka, Paulo Galetiya ana dadava goi be nakae Parugiya ana dadava goi bogina ivanibiníbita, e isou iiwo ina Epeso goi tovatotowanayao maniyedi ibabanedi. Ibabanedi, ilumadadedi idigo kana,
‘Tutayana konumisa, Baloma Kimaasabaina kobabane gea geya?’
‘Geya, go sem geya kayagoiyeta nakona Baloma Kimaasabaina bogina ima o geya’, tauyadi kaedi.
Kina idigo kana,
‘Neta nakae, avatau yoina goi sisayoyoimi?’
‘Geya, sayóyova nakae Iyoni ivatulúkwana’, tauyadi kaedi.
E Paulo idigo kana,
‘Iyoni ina sayóyova moe tugavila ana sayóyova. Mainao tomota situgavila namliyeta baige Iyoni isayoyoidi. Tauna ina sayóyova moe to tomotayadi idi katubayásina manuna unana tutayana isayoyoidi ilatuwokoidi idigo kana,
“Tauyana mligu goi imamaima konumīse.”
Ame tauyana idigedige moe Yeisu.’
E Paulo ina livalayana sinove, sitagona Tomoya Yeisu yoina goi sisayóyova. Sisayóyova ikavava, Paulo nimana dabadi goi ikailagasidi ikaipakuyedi, e Baloma Kimaasabaina ima isiu tauyadi yaidi goi. Tutayana isiu, sivatowo ta kaníyana ta kaníyana goi sibobóbwara be nakae Yaubada ina livala sikabivalevale. Ego korotoyadi adi badabada moe yawou aiyuwo nakae.
E tukówana aito sinaedi goi Paulo ina sinapu ame nakae: Sabati tamo tamo Diyuu idi kaba tugúguna goi isiusiu mana katepatu ibobóbwara go, ina bobwarayana goi Yeisu valena manuna ikaugeogéona be nakae Diyuu itamyabidi bego Yeisu ina guinuwa pasina Yaubada ina kalibúbuna isowóduwo. Ego Diyuu maniyedi sidaabakasa be nakae Vala Dedevina sikatae. Idi sinapu ame nakae: Tomota matadi goi Tomoya ina Kenao sikaogoyoe. Tuwo tutayana nakae siguuinuwe, e Paulo itavileiyedi go, tovatotowanayao ikabidi inavedi Turano ina kaba vatulúkwana goi. Amoko goi maliyalina tamo tamo Yeisu valena manuna ikaugeogéona.
10 E amo nakae ina sinapu tala aiyuwo sinaedi, tauna tomota liliudi Esiya goi sikaaiyaka Tomoya valena sinove, tomotayadi moe Diyuu be nakae Totuyoyowo.
Skiva natunao sipoikíkina
Paulo sivatootowone tetelina
11 Yaubada ina guinuwa toogagaidi Paulo nimana goi iguuinuwedi, 12 tauna tomota sima tauyana ina dabayogigi be ina kaba sekuku neta sakavaina sibiisikone sikabidi sinavedi tokatowanayao goi siyatoidi, e adi katówana goi sitaligeidi! Aiyuwoina dimoni tomota sinaedi goi sisowóduwo sisiya. 13 E Diyuu maniyedi nakae sikaaiyaka, tauyadi dimoni ana tovatapiyayao go, sivanibiníbita asa tamo tamo goi sipooikíkina bego Tomoya Yeisu yoina goi dimoni sivatapiye sidigo kadi,
‘Tauyana Yeisu, kina Paulo itaalavaite, yoina goi kalovinaem kusowōduwo!’
14 E Diyuu adi Tonúwala Gagaina tayamo yoina Skiva go, natunao adi badabada ainima aiyuwo nakae sipooikiki siguinuwe. 15 Go kina dimoniyana idigo kana,
‘Yeisu ayagoi; Paulo ayagoi go, komi vatauwa?’
16 Go korotoyana, kina dimoni ikiinagove, tuwo itaoya, itabuveva korotoyadi itogagasavedi be nakae ivasobusobuyedi, tuwo adi kwama ikayaiseisedi sipawaku. Tauna ma pawakudi be madi vailai vada goi silokoináoduwo sisiya.
17 E vatétala ame da Epeso liliudi, Diyuu be nakae Totuyoyowo, sinove, tauna simatoita gagaina. Tuwo idi matoitayana goi Tomoya Yeisu yoina sikilagasi gagaina. 18 Aiyuwoina ana tonumisayao badabadaidi sima tomota matadi goi idi goyo sikamoitamoedi go, idi méyava sitalavaitedi. 19 E tonumisa badabadaidi boi simeyaméyava idi méyava bukidi simedi tomota matadi goi siigabudi. Bukiyadi sikatuyaividi adi maisa sivakaigaga, nakae siriba ana badabada pipti tausani (50,000). 20 Moe nakae Tomoya valena tuwaina isagayaakodoko go, boda siinumisa valayana myana silotowo.
Paulo ilovina bei ina Yerusalema
namliyeta bei ina Roma
(Guinuwa 19:21-22)
21 E ame dogoiyadi liliudi bogina sikavava, Baloma Kimaasabaina Paulo nuwona isanayato, e tauyana ilovina bego ina Mesadoniya parovinsi be Akeya parovinsi goi ivanibiníbita namliyeta baige bei ina Yerusalema. Ina nuwonúwana kana,
‘Yau ana Yerusalema ikavava, itoboine ana Roma nakae.’
22 E tuwo Paulo ana tovaitayao adi taiyuwo ietunedi sivakumgo sina Mesadoniya; tovaitayadi moe Timoti be Erasto. Ietunedi go, kina tuta kaakupina tuwaina Esiya ana dadava goi ikaaiyaka.
Da Epeso Paulo sivaakaleye tetelina
(Guinuwa 19:23-41)
23 E moe tutayana mou gagaina isowóduwo Yeisu ina Kenao ana tosabokuliyao manudi. 24 Tayamo koroto yoina Demetariyo Epeso goi ikaaiyaka. Tauyana siriba ana tokatanaki. Yaubada polapola yoina Atemisi ina vada kimaasabaina iitapate, tokwalu giyaidi imaadagidi, vadayana maisiyana. Go tomota sigimonedi sinavedi idi kaba sakululu. Tauna Demetariyoyana be nakae siriba ana tokatanakiyao liliudi esaesa gagaina sibaabanedi. 25 Ame tokatanakiyadi be nakae avatauwa neta idi paisewa tauyana nakae, e Demetariyoyana italigogoidi ilatuwokoidi idigo kana,
‘Tawou, komi bogina koyagoi bego ida esaesa unana moe ame paisewayana ae? 26 Komi bogina kogite be nakae vala bogina konove bego ameko Epeso kaka goi geya, go sem nakona Esiya ana madabokina ame Pauloyana ina tamyábina goi boda gagaina bogina ivasulaigidi. Tomota ilatuuwokoidi kana,
“Yaubada nimami goi kowoodugudi moe geya yaubada moitamo geya.”
27 E, neta valayana tomota sikabikaone, e geya tuwaina bei sisaakululu Atemisi yaina go, nakona kita ida paisewa valena bei igoyo. Go ida paisewayana valena kaka geya, go sem aiyuwoina nakona Atemisi ida yaubada toolagaina ina vada kimaasabaina nakae bei sitagiwoi! Ago bogina koyagoi da Esiya liliudi be nakae tomota liliudi poyapoya ame goi Atemisiyana yaina sisakululu go, tauyana yoina gagaina bei sivasobusobuye.’
28 E valayana sinove, siegamogamogu gagaina, gagaina toina. Tuwo niyadi gagaidi goi sivatowo siiduduwo sidigo kadi,
‘Kita da Epeso ida Atemisi toolagaina!’
29 Aiyuwoina boda nuwodi siwówana sivamgemge owáowana go, madabokidi sitaoya nuwodi tayamo goi sina Paulo ina tovakitaunayao da Mesadoniya yoidi Gaiyo be Aristako siyoisidi sibiusalesaledi sinavedi idi kaba tugúguna goi. 30 E kina go Pauloyana latuwona bego idi kaba tugúguna goi isiu go, Tomoya ina tovatotowanayao geya sitagoneyeta. 31 E kidi go Esiya ina tolovinao nakae. Tauyadi Paulo senao, tauna livala sietune ina Paulo yaina sikawanoi makimaki kadi,
‘Idi kaba tugugunayana goi taabu kusiusīu.’
32 E bodayadi siduduwo besobeso go, idi duduwoyadi ituli ituli. Bogina kuyagoi. Bodayadi nuwodi siwówana be nakae tomota badabadaidi geya siyagoiyeta kaga situgugunae. Tauna siduduwo besobeso go, idi duduwoyadi ituli ituli. 33 Diyuu tayamo yoina Alekisanda ikaaiyaka go, bodayadi maniyedi silatuwoko ibóbwara unana senao Diyuu sibulaoduwe adi tobóbwara. E kina go Alekisandayana nimana ikatulagasi bego tomota situgau; latuwona bego bodayadi matadi goi itasígina 34 go, tauyana sikinane bego kina Diyuu tayamo. E tuwo madabokidi niyadi tayamo gagaina goi tuta maanawena siiduduwo kadi,
‘Kita da Epeso ida Atemisi toolagaina!’
35 E asayana ana tovakumgo tayamo ima bodayadi ilovinaedi idi mge goi situgau. Ikavava, ilatuwokoidi idigo kana,
‘Komi Epeso korotoimi, itoboinemi imi duduwo kototo. Tomota liliudi poyapoya ame goi bogina siyagoi Atemisi toolagaina ae? Ina vada kimaasabaina be nakae ina gurewa, boi yábana goi isou ima, adi tomatakavatayao moe kita da Epeso ae? 36 Tauna ame moitamo ae? Geya vatau tayaamo itoboine ame dogoiyadi ilawoiwoiyedi. Tauna itoboinemi omi inuwa be kotugau. Taabu koguinuwa owāowana. 37 Bogina koyagoi. Ame korotoyadi bogina komedi aba tugúguna ame goi bego kotalavaitedi ida yaubada ina vada kimaasabaina goi geya tayaamo kaga sivainao be nakae ida yaubada geya sitagiwoiyeta. 38 E tauna kina Demetariyo be nakae senao siriba ana tokatanakiyao taiyao neta madi kaumakimaki tomota tayamo manuna, e kotu bogina sikatupáeva be nakae ina totakinonayao adi baseko goi bogina sikaaiyaka. Kidi Demetariyo sīna amoko goi tomotayana siekotūye. 39 Go neta tuwaina latuwomi, nakae tomota liliuma matama goi kotalavāita, e kootuyāwata tugúguna toina ana maliyalina goi bei boda liliuma matama goi kanovemi. 40 Ame tuta imi guinuwa pasina Roma adi tolovinayao bei sivayokoida kita idi lovina adi tokapipilova. Unana komi imi tugúguna moe tuguguna besobeso, tauna neta silumadadeda kadi,
“Moe imi tugugunayana kaga ana tugúguna?”
Bei manakaeda takatumapu? Geya itoboinedeta geya.’
41 Ibóbwara ikavava, tomotayadi ilatuwokoidi sisáwala.
19:1 Tovatotowanayao: Ame Yeisu ina tovatotowanayao o Iyoni tosayóyova ina tovatotowanayao. Ago nakona ame tauyadi Keristiyani geya unana Baloma Kimaasabaina nava geya sibabaneyeta. 19:4 Mad 3:11; Mak 1:4,7-8; Luk 3:4,16; Iyo 1:26-27. 19:18 Atu 18:10-14. 19:21 Baloma Kimaasabaina Paulo nuwona isanayato: Ame nuwonuwanayana da Giriki niyadi goi geya imavadeta. Tauna ame livalakaibala nakae go, ana yagoina moe Paulo toinina ilovina. 19:29 Rom 16:23. 19:29 Aba tugúguna: Ame Epeso nauyayanaina goi ikaaiyaka. Aba tugugunayana gagaina toina nakae boda ana badabada 26,000 itoboinedi sisiu sikaaiyaka. Tomota sisiu bego konseti siyokoidi o nakona pápala maniyedi siyokoidi.