4
Pita ina talavaita pasina Sadusi siyoisi
E Pita be Iyoni nava sibobóbwara tomota yaidi go, kidi Tonúwala be nakae Vada Kimaasabaina ana polisi adi tovakumgo be nakae Sadusi sikaaiyaka sinovedi tuwo sikamatanakoidi unana sikawowoteya. Idi kawowoteyayana unana Pita be Iyoni tomota sivatuulukoidi be nakae sitaalavaita yaidi sidigo kadi,
‘Yeisu ina taoyamna pasina tokámasa bei sitaoyamna.’
Tauna sikawowoteya, e Pitayana be Iyoniyana sikamatanakoidi. Tuwo tolovinayadi sitaoya, Pita be Iyoni siyoisidi, sinavedi deri goi sivaisiudi ana kadókana itomo. Bogina kuyagoi. Asa bogina ikalavilavi toina, tauna geya itoboinedita sidovatusidi unana Diyuu idi sinapu goi geya adi tagonamo sabamgo goi kotu siguinuwe.
Ego kidi boda sikaaiyaka Pita be Iyoni idi livalayadi bogina sinovedi, e badabadaidi sinumisa. Yeisu ina tonumisayao madabokidi yaidi goi koroto kaka adi badabada moe ainima tausani (5,000).
E vanuwo itomo, Diyuu adi tolovinayao, idi tomoyamoyayao be nakae Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao Yerusalema goi situgúguna. Ame tugugunayana goi Tonúwala Toolagaina yoina Anasi mana nunuyao be mana bodao Kaiyapasi be Iyoni be nakae Alekisanda taiyao sisiu. Situgúguna go, Iyoni, Pita be nakae boi topemyana sikabidi nauyayanaidi goi siyatoidi ikavava, silumadadedi sidigo kadi,
‘Komi ava togaga goi o avatau yoina goi moe korotoyana kokidedevine?’
Tuwo Baloma Kimaasabaina Pita ivakayaodei, e idigo kana,
‘Ima tolovinao be ima tomoyamoyayao, nakona ame kai ima kotuyana unana topem kavaite. Go manakae? Komi latuwomi koyagoi ame tauyana manakaena idedevina ae? 10 Komi be nakae Isileli tubunao liliumi bei kalatuwokoimi, e bei koyagoidoko. Yeisu Guyau guma Nasareta boi komi kerose goi kotupatuko go, Yaubada tokámasa yaidi goi bogina ikaitáoe. Ame Tauyana yoina goi topem idedevina. Tauna ame korotoyana matami goi iitaoya Yeisu yoina ina togaga pasina. 11 Ame Yeisuyana moe gurewa komi toyówana kokatae go, bogina imalalasáuna.
12 Aiyuwoina geya vatau tayaamo goi itoboineda ada yava tababane, go sem Yeisu anetava goi. Moe moitamo. Geya vatau tayaamo tuwaina poyapoya ana madabokina goi ikaaiyaka itoboine iyaveda geya, go sem Yeisuyana anetava Yaubada ietune ima bei Tauyana goi ada yava tababane.’
13 E tolovinayadi bogina sigitedi Pita be Iyoni madi katepatu be nakae siyagoi bego korotoyadi asa ana tokaiyakoyao be nakae tapwaroro goi geya sisikuruta gagaina, tauna nukotodi siwówana. Aiyuwoina sinuwopeye boi Yeisu taiyao sikaaiyaka. 14 Ago korotoyana sigite bogina idedevina iitaoya tauyadi taiyao, tuwo situgau; geya itoboinedita sikatumapu. 15 E Pita, Iyoni be nakae korotoyana silatuwokoidi idi kotu goi sisowóduwo. Sisowóduwo ikavava go, tolovinayadi taudiva sibóbwara sidigo kadi,
16 ‘Da Yerusalema liliudi bogina siyagoi amo korotoyadi aba kinana toogagaina bogina siguinuwe, tuwo geya itoboinedeta aba kinanayana talawoiwoiye. Tauna manakaeda bei talovina amo tauyadi manudi? 17 Geya itoboinedeta taliunedi, go sem ame nakae taguinūwe: Takatumatalīdi bego geya tuwaina Tauyana yoina goi sibóbwara tomota yaidi. Moe nakae taguinūwe, govila bei tetalayana sisanunui boda liliudi yaidi.’
18 Sibóbwara ikavava, Pita be Iyoni siduduwedi sikaluvilamna sima silovinaedi sidigo kadi,
‘Yeisu yoina goi taabu kobobōbwara be nakae taabu kovaatulūkwana tomota yaidi.’
19 Go kidi Pita be Iyoni sidigo kadi,
‘Yaubada latuwona Yeisu valena kasanunui go, manakae? Yaubada matana goi itoboinema kakabikaonemi gea Yaubada kakabikaone? Komi toinimi kolovīna. Go kai geya itoboinemeta katugau. 20 Kaga nakae bogina kaagitedi be nakae kaanovedi, e ame tauna Yaubada ina lovina goi katalavaaitedi.’
21 E tuwaina sikatumatalidi namliyeta sitaligeidi unana geya tayaamo goyo yaidi goi sibabane, tuwo manakaedi bei itoboinedi siliunedi? Tauna sitaligeidi boda pasidi. Bodayadi liliuudi Yaubada ina togaga ana káeyana sikamoitamoe topem ana kidedevina pasina. 22 Topemyana ana kidedevina moe Yaubada ina guinuwa ana kaba kinana go, moe bogina siyagoi. Kidedevinayana moe aba kainaopa unana korotoyana ana tala ana badabada moe poti (40) goi kana ituko ina.
23 E sitaligeidi ikavava, Pita be Iyoni sina sediyao yaidi goi Tonúwala Gagaidi be nakae Diyuu idi tomoyamoyayao idi livala sitalavaitedi. 24 E sediyaoyadi sinove, nuwodi tayamo goi sikawanoi Yaubada yaina sidigo kadi,
‘Toolagaim, yábana, poyapoya, négwasa be nakae kaga liliuna sinaedi sikaaiyaka kom adi tomadágina. 25 Im kitom, moe tubuma Devida, Baloma Kimaasabaina goi im vala italavaite idigo kana,
 
“Kaga unana kidi Totuyoyowo siegamogamogu?
Kaga unana tomota silosinapu besobeso?
26 Da poyapoya adi tolovinayao sikatubayásina
be nakae situgúguna;
latuwodi bego Yauwe mana Vadámana sivakaleyedi.”
Same 2:1-2
 
27 Ame moitamo. Ame Devida iginigini bogina imalatomota ame nakae: Ame asayana goi Erodi,†a Pontiyo Pailato,†b kidi Totuyoyowo be nakae Isileli tubunao situgúguna; latuwodi im kitom Yeisu Totumasaba bogina kuukinave am Vadámana sivakaleye. 28 Situgúguna, e kaga nakae kom im tagona be im nuwonúwana boi bogina kugimilovina siguinuwe.
29 Ame tuta, Yauwe, ima kawanoi yaim bego tauyadi idi katumátala kunovedi, e kai im pakonayao kukitogagēma bei itoboinema mama katepatu gagaina im vala katalavaite. 30 Ago nimam kubisisōbu tauyadi madi vísiya kukidedevinēdi, tauna Yeisu, Tauyana im kitom Totumasaba, yoina goi aba kinana kainaaopaidi sisowóduwo.’
31 Sikawanoi ikavava, vadayana goi siitugúguna itátava go, madabokidi Baloma Kimaasabaina ivakayaodeidi, e madi katepatu Yaubada ina vala nava sitaalavaite.
Ananiyasi be Sapira tetelidi:
Tomoya ana totugugunayao adi kaba neneta
(Guinuwa 4:32—5:11)
Tonumisayao idi sinapu aiguyau manuna
32 E tonumisayadi liliudi sieboda tayamo nakae nuwodi tayamo. Konadi geya sivagagaleta, nakae geya sidigoita kadi,
‘Ame yau konagu go, kom geya.’
Go sem konadi liliudi sitagonedi sikaiguyauyedi. 33 Togaga gagaina goi Tomoya Yeisu ina taoyamna valena vamoleyanayao sitaalavaite go, liliudi Yaubada ikanuwoiyedi gagaina. 34 Geya tayaamo tokai ikaaiyaka yaidi. Avatauwa neta madi poyapoya nakae madi vada, idi poyapoyayadi be idi vadayadi sikaigimonedi go, maisadi sikabidi simedi 35 Yeisu ina vamoleyanayaoyadi sivinidi. Sivinidi go, tauyadi sikabidi, e avatauwa neta madi kaiyakomou, yaidi goi sikaiguyauyedi.
36 E Livai tubuna tayamo guma Saipiro yoina Iyosepa go, vamoleyanayao siduduwe Banabasi. Moe ana kaigavila kada, ‘Tokipáiwala.’ 37 E tauyana ina poyapoya ikaigimone go, maisana ikabi ime vamoleyanayao ivinidi bego sikaiguyauye.
4:11 Sam 118:22; Mad 21:42; Mak 12:10; Luk 20:17; 1Pi 2:4,7. 4:24 Tat 20:11; Nie 9:6; Sam 146:6. †a 4:27 Luk 23:7-11. †b 4:27 Mad 27:1-2; Mak 15:1; Luk 23:1; Iyo 18:28-29. 4:32 Gui 2:44-45. 4:36 Saipiro: Ame simla tayamo.