1 Ir *visiškai atėjus Sekminių dienai, visi vieningai buvo vienoje vietoje. 2 Ir staiga iš dangaus atsirado †ūžesys tarsi besinešančio smarkaus ‡vėjo ir pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. 3 Ir jiems pasirodė besidalą tarsi ugnies liežuviai, o §tai sėdosi ant *kiekvieno be išimties. 4 Ir jie visi tapo pripildyti Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis †kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

5 Ir Jeruzalėje gyveno žydų, pamaldžių ‡žmonių iš visų tautų po dangumi. 6 O §atsiradus gandui apie tai, subėgo minia ir sumišo, nes kiekvienas be išimties girdėjo juos kalbant savo kalba. 7 Ir jie visi apstulbo ir stebėjosi, sakydami vienas kitam: „Argi va visi šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? 8 Tai kaipgi mes kiekvienas girdime *savo gimtąja kalba?! 9 †Mes – partai ir medai ir elamiečiai, taip pat gyvenantys Mesopotamijoje ir Judėjoje ir Kapadokijoje, Ponte ir ‡Azijoje, 10 Frigijoje ir Pamfilijoje, Egipte ir Libijos srityse Kirėnės link, ir apsilankantys romiečiai, – ir žydai ir §prozelitai, – 11 kretiečiai ir arabai – girdime juos *skelbiant didžius Dievo darbus mūsų kalbomis.“ 12 Ir jie visi apstulbo ir sumišo, vieni kitiems sakydami: „Ką gi tai reiškia?“ 13 Kiti šaipydamiesi tarė: „Šitie yra †pilni saldaus vyno.“ 22 Izraelio vyrai, klausykite šių žodžių: Jėzų Nazarietį, – vyrą, kurį Dievas jums patvirtino galingais antgamtiniais veiksmais ir pranašiškais ženklais ir antgamtiniais ženklais, kuriuos Dievas darė per jį jūsų tarpe, kaip ir patys žinote, – 23 šitą (atiduotą Dievo ‡paskirtu nutarimu ir išankstiniu žinojimu) jūs, suėmę §įstatymo pažeidėjų rankomis bei *prikalę prie kryžiaus, nužudėte; 24 Dievas †jį prikėlė, ‡nutraukęs mirties gimdymo skausmus, nes buvo §neįmanoma, kad jis būtų jos laikomas. 27 nes tu nepaliksi *manęs kape nei neleisi savo Šventajam patirti †supuvimo. 28 Padarei taip, kad pažinčiau gyvybės kelius; tu savo ‡veidu pripildysi mane džiaugsmo. 32 Dievas prikėlė tą Jėzų; mes visi esame šito liudytojai. 36 Todėl tegul visi Izraelio namai žino tvirtai, kad Dievas tą patį Jėzų, kurį jūs nukryžiavote, padarė §ir Viešpačiu ir *Kristumi.“ 37 O kai jie tai išgirdo, jiems verte vėrė širdį, ir jie tarė Petrui bei †kitiems apaštalams: „Vyrai broliai, ką mums daryti?“ 38 Taigi Petras jiems tarė: „Atgailaukite – ir turi būti pakrikštytas kiekvienas iš jūsų Jėzaus Kristaus vardu dėl nuodėmių atleidimo, – ir jūs gausite ‡dovanojamą Šventąją Dvasią. 39 Nes jums skirtas tas pažadas, taip pat jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik Viešpats, mūsų Dievas, pasišauks.“ 40 Ir daugeliu kitų žodžių jis uoliai liudijo ir ragino su įspėjimais, sakydamas: „Išsigelbėkite iš šitos iškrypusios kartos!“ 41 Taigi tie, kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną buvo pridėti apie tris tūkstančius sielų. 42 Ir jie uoliai atsidėjo apaštalų mokslui ir bendrystei ir duonos laužymui ir maldoms. 43 Ir baimė §apėmė kiekvieną sielą, ir per apaštalus buvo daroma daug stebuklų ir antgamtinių ženklų. 44 Ir visi, kurie tikėjo, buvo kartu ir *visa turėjo bendra, 45 ir parduodavo savo †nuosavybių bei turtų ir, ‡ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo. 46 Ir jie, kasdien vieningai atsidėdami suėjimui šventykloje ir laužydami duoną vienur kitur namuose, valgydavo džiugia ir §darna širdimi, 47 girdami Dievą ir būdami visos tautos palankiai vertinami. Ir *tuos, kuriuos jis išgelbėdavo, Viešpats kasdien pridėdavo prie bažnyčios.