Tikinčiųjų paveldo vertimas Efeziečiams 1

Laiškas efeziečiams

1 Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas, šventiesiems, esantiems Efeze, *tai yra †ištikimiesiems Kristuje Jėzuje. 2 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.

3 Tebūna palaimintas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas ir Tėvas, kuris palaimino mus Kristuje kiekviena dvasine palaima dangaus srityse 4 šitaip: jis išsirinko mus jame prieš pasaulio įkūrimą, kad mes būtume prieš jį šventi ir ‡nepeiktini meilėje, 5 sau iš anksto paskyręs mus pilnateisių vaikų įsūnystei per Jėzų Kristų pagal savo valios palankumą, 6 kad būtų giriama šlovė jo malonės, §kuria jis padarė mus malone apdovanotaisiais Mylimajame. 7 *Jame turime išpirkimą per jo kraują – nusižengimų atleidimą – pagal turtingumą jo malonės, 8 kurios jis gausiai suteikė mums su visa išmintimi ir supratimu, 9 atskleidęs mums †savo valios slėpinį pagal savo palankų ketinimą, kurį jis sau nustatė savyje 10 dėl laikų pilnybės ‡santvarkos: §visa suvienyti Kristuje – ir tai, kas danguose ir tai, kas ant žemės, jame, 11 kuriame gavome ir veldinį, būdami iš anksto paskirti pagal tikslą to, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą 12 tam, kad mes gyvuotume jo šlovės gyriui, kurie pirmi sudėjome savo viltį į Kristų; 13 *jame ir jūs gavote veldinį, išgirdę tiesos žodį, jūsų išgelbėjimo Evangeliją; pasitikėję †jame ir buvote užantspauduoti pažadėtąja Šventąja Dvasia, 14 kuri yra mūsų veldinio ‡užstatas §iki nuosavybės išpirkimo – jo šlovės gyriui. 15 Todėl ir aš, išgirdęs apie *jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir apie jūsų meilę visiems šventiesiems, 16 nesiliauju dėkojęs už jus, minėdamas jus savo maldose, 17 kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums †išminties ir ‡apšvietimo dvasią, §jums pažįstant jį iš arti, 18 jūsų proto akims esant apšviestoms, idant pažintumėte, kokia yra jo pašaukimo viltis, *kokie jo veldinio šlovės turtai šventųjų tarpe 19 ir kokia †nepranokstama jo galybės didybė mums, kurie tikime – atitinkanti jo galingos jėgos veikimą; 20 ja jis veikė Kristaus atžvilgiu, kai jį prikėlė iš numirusiųjų ir pasodino savo dešinėje dangaus srityse, 21 daug aukščiau už kiekvieną vyresnybę ir valdžią ir galybę ir viešpatystę ir kiekvieną vardą, išvardinamą ne tik šiame ‡pasaulyje, bet ir būsimajame, 22 ir visus dalykus ir asmenis padarė pavaldžius po jo kojomis ir kaip galvą viršum visko davė jį §bažnyčiai, 23 kuri yra jo kūnas, pilnatvė to, kuris visa visame pripildo.

* 1:1 „tai yra“ – Arba „ir“. † 1:1 „ištikimiesiems“ – gal „tikintiesiems“. ‡ 1:4 „nepeiktini meilėje,“ – Arba „nepeiktini, meilėje“ arba „nepeiktini, iš meilės“. § 1:6 „kuria“ – T. „kurioje“, t. y. malonės sferoje, srityje. * 1:7 „Jame“ – T. „kuriame“. † 1:9 „savo valios slėpinį“ – T. y. savo tikslą arba siekį (valią), kuris būtų mums nežinomas, jei jis neparodytų to kadaise paslėpto ketinimo mums. ‡ 1:10 „santvarkos“ – Gr. οἰκονομία (oikonomía), t. y. namų ūkio įstatymas / tvarka. Arba „administravimo sistemos“, t. y. kokia bus Dievo nustatyta valdymo, tvarkymo bei priežiūros sistema. § 1:10 „visa“, „tai, kas“, „kas“ – Gr. dgs. * 1:13 „jame“ – T. „kuriame“ arba gal „kuriuo“. † 1:13 „jame“ – T. „kuriame“ arba gal „kuriuo“. ‡ 1:14 „užstatas“ – Arba „garantuojanti pradinė įmoka“. § 1:14 „iki nuosavybės išpirkimo“ – Arba „atsižvelgiant į nuosavybės išpirkimą“; t. y. užstatas (Šv. Dvasia) užtikrina, kad nuosavybės (Dievo žmonių) išpirkimas ateityje bus įgyvendintas iki galo. Plg. Ro 8:23. * 1:15 „jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi“ – T. „tarp jūsų esantį tikėjimą Viešpatyje Jėzuje“. † 1:17 „išminties ir apreiškimo dvasią“ – Arba „dvasinės išminties ir dvasinio apšvietimo“. Žodis „dvasia“ nerodo į Šventąją Dvasią, kurią jau turi kiekvienas atgimęs žmogus (Rom 8:9), bet į žmogaus minčių valdymo požiūrį. ‡ 1:17 „apšvietimo“ – Arba „apreiškimo“. Žodis ἀποκάλυψις (apokalupsis) kartais rodo į sugebėjimą suvokti Dievo duotą apreiškimą (plg. Lk 2:32). § 1:17 „jums pažįstant jį iš arti“ – T. „jo arčioje / tikslioje pažintyje“. * 1:18 „kokie jo veldinio šlovės turtai šventųjų tarpe“ – Arba „kokie turtai tai, kad šventųjų tarpe jie paveldi jį“, t. y. Dievas yra jų dalia, Jis yra laimė, kuri jiems atitenka. † 1:19 „nepranokstama“ – T. „pranokstanti“. ‡ 1:21 „pasaulyje“ – Arba „amžiuje“, „santvarkoje“; gr. žodis αἰών (aion) gali rodyti į amžių, pasaulį, santvarką. § 1:22 „bažnyčiai“ – T. y. „susirinkimui“; gal „labui bažnyčios (susirinkimui)“.