2
Štai, jo pasipūtusi siela nėra tiesi jame, bet *teisusis savo tikėjimu gyvens. 15 Vargas tam, kuris duoda savo kaimynams gerti, kuris kiši savo indą, be to padaro girtus irgi, kad galėtum pamatyti jų nuogybę!
* 2:4 „teisusis savo tikėjimu“ – Sakinys reiškia, (1) kad „savo tikėjimu teisus žmogus gyvuos“ (turės dvasinę gyvybę dabar ir amžinai gyvens) ir (2) „Tas, kuris teisus, gyvens tikėdamas“ (jo sprendimų pagrindas bus ne tai, ką mato akimis, bet tikėjimas Dievu ir Jo apreiškimu)“. Dėl pirmos reikšmės, plg. John Gill (1697-1771), kuris remiasi hbr. kalbos intonavimo (konditalijos, kantilizacijos) ženklais. O antrą reikšmę tvirtina tai, kad hbr. žodis, išverstas „tikėjimu“, čia reiškia tikėjimą, kurio pasekmė yra ištikimybė. Nors tas hbr. žodis kartais teisingai verčiamas „ištikimybė“ arba „ištikimumas“, žinome iš atvejų, kur NT cituoja šią eilutę (Rom 1:17, Gal 3:11, Hbr 10:38), kad „tikėjimas“ yra teisingas vertimas čia. Šis tikėjimas neprilygsta velnių tikėjimui (Jok 2:7), nes tai tebuvo faktų pripažinimas be valios pasidavimo ir potraukių nukreipimo į Dievą. 2:15 „kaimynams“ – hbr. kuopinis vns.