1 Tada Jobas atsiliepdamas VIEŠPAČIUI tarė: 2 „Žinau, kad tu pajėgi padaryti visa ir kad *joks tavo sumanymas nebus sukliudytas. 6 Todėl aš †bjauriuosi savimi ir ‡atgailauju dulkėse ir pelenuose. 17 Ir Jobas mirė senas ir pasisotinęs dienomis.
* 42:2„joks tavo sumanymas nebus sukliudytas“ – Arba „joks sumanymas nebus tau sukliudomas“, „nuo tavęs jokia mintis (joks sumanymas) nebus nepasiekiama“.† 42:6„bjauriuosi savimi“ – Arba „šlykščiuosi savimi“. Arba „atmetu savo žodžius“, t. y. jų atsižadu.‡ 42:6„atgailauju“ – Arba „apsigalvojęs gailiuosi“; hbr. žodis נָחַם (nacham, „giliai atsidusti“) turi įvairias reikšmes; svarbiausia – kontekstas.