3
1 Ir antrą kartą VIEŠPATIES žodis atėjo Jonai, sakydamas:
4 Taigi Jona pradėjo įeiti į miestą, eidamas vienos dienos kelionę, ir jis šaukė, sakydamas: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus pargriauta!“
5 Tada Ninevės žmonės pasitikėjo Dievu ir paskelbė pasninką ir apsivilko ašutinėmis – nuo jų didžiausio iki jų mažiausio.
6 O ta žinia pasiekė Ninevės karalių, ir jis pakilo iš savo sosto, nusivilko savo apsiaustą, apsivilko ašutine ir atsisėdo pelenuose.
7 Ir jis paskelbė ir pranešė Ninevėje karaliaus ir jo didžiūnų įsaku, būtent: „Nei žmonės, nei gyvuliai, nei galvijai, nei kaimenės nieko neturi ragauti, neturi ganytis, ir neturi gerti vandens.
8 Bet žmonės ir gyvuliai turi būti apvilkti ašutinėmis ir stipriai šaukti Dievo! Ir kiekvienas turi nusigręžti nuo savo blogio kelio ir nuo smurto, kurį daro savo rankomis.
9 Kas žino, gal Dievas apsigręš ir apsigalvojęs gailėsis, ir nusigręš nuo savo degančios rūstybės, ir mes nepražūsime?
10 Ir Dievas pamatė jų veiksmus, kad jie nusigręžė nuo savo blogio kelio. Ir Dievas apsigalovjęs gailėjosi dėl nelaimės, kurią jis sakė jiems sukelsiąs, ir jis jos nesukėlė.