☰ Jono 12
12
Lozoriaus sesuo Marija patepė Jėzaus kojas
1 Tada, šešios dienos prieš Aplenkimo šventę, Jėzus atėjo į Betaniją, kur buvo numirėlis Lozorius, kurį jis prikėlė iš numirusiųjų. 2 Taigi, ten jie iškėlė jam vaišes ir Morta patarnavo, o Lozorius buvo vienas iš atsilošiančiųjų su juo prie stalo. 3 Tada Marija, paėmusi *svarą labai brangių tepamųjų kvepalų iš †tikro nardo, patepė Jėzui kojas. Ji ir nušluostė jo kojas savo plaukais. Ir namai prisipildė tepamųjų kvepalų kvapo. 4 Tada vienas iš jo mokytinių, Simono sūnus Judas Iskarijotas, ‡kuris jį išduos, *pasakė: 5 „Kodėl šie tepamieji kvepalai nebuvo parduoti už §tris šimtus denarų ir pinigai neatiduoti vargšams?“ 6 Jis tai sakė ne todėl, kad rūpinosi vargšais, bet todėl, kad buvo vagis ir turėjo *kasą, ir †nešiojosi tai, kas buvo į ją įdedama. 7 Tad Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje, ji ‡juos buvo laikiusi mano laidojimo dienai. 8 Nes vargšų visada turite šalia savęs, bet mane ne visada §turėsite.“ 9 Taigi didelė žydų minia žinojo, kad jis ten buvo, ir jie atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet kad pamatytų ir Lozorių, kurį jis prikėlė iš numirusiųjų. 10 Bet aukštieji kunigai susitarė, kad ir Lozorių nužudytų, 11 nes daugybė žydų per jį atsitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzumi.
Pažadėtasis Karalius ateina į Jeruzalę
12 Rytojaus dieną didelė minia, kuri atvyko į šventę, išgirdusi, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę, 13 pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti ir šaukė: „Osana! Palaimintas tas, kuris ateina Viešpaties vardu – Izraelio Karalius!“ 14 O Jėzus, radęs jauną asilą, užsėdo ant jo, kaip yra parašyta: 15 *Nebijok, Siono dukterie! Štai tavo Karalius ateina, sėdintis ant asilės jauniklio. 16 O iš pradžių jo mokytiniai šitų dalykų nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, tada jie prisiminė, kad šie dalykai buvo apie jį parašyta, ir kad jie buvo jam †tai padarę. 17 Taigi ‡vis dar liudijo apie tai minia, buvusi su juo, kai jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė jį iš numirusiųjų. 18 §Žmonių būrys todėl ir išėjo jį pasitikti, nes buvo girdėjęs jį padarius tą antgamtinį ženklą. 19 Todėl fariziejai kalbėjo vieni kitiems: *„Matote, kaip nieko negalite padaryti! Štai pasaulis nuėjo paskui jį!“
Šlovė atitenka tam, kuris miršta tarsi kviečio grūdas
20 Ir tarp atėjusiųjų aukštyn garbinti per šventę buvo tam tikri †graikai. 21 Taigi tie priėjo prie ‡Pilypo, kilusio §iš Galilėjos Betsaidos, ir prašė jo, sakydami: „Gerbiamasis, *norėtume pamatyti Jėzų.“ 22 Pilypas *nuėjo ir *pasakė Andriejui, o Andriejus ir Pilypas †dar Jėzui *pasakė. 23 O Jėzus jiems atsakė, sakydamas: „Yra atėjusi valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus. 24 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas įkritęs į žemę nemiršta, jis lieka vienas, bet jeigu numiršta, jis duoda daug vaisių. 25 Kas myli savo ‡gyvybę, ją §pražudys, tačiau kas *nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją †amžinam gyvenimui. 26 Jei kas man tarnauja, jis turi sekti paskui mane, ir kur aš esu, ten bus ir mano tarnas; jei kas man tarnauja, tą gerbs mano Tėvas. 27 Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką aš sakysiu: ‚Tėve, išgelbėk mane nuo šios valandos!‘? Bet dėl šios priežasties aš atėjau į šią valandą. 28 Tėve, pašlovink savo vardą.“ Tada iš dangaus ataidėjo balsas: „Aš jį pašlovinau ir vėl pašlovinsiu.“ 29 Todėl aplink stovinti ir tai girdėjusi minia sakė ‡griaustinį sugriaudus. Kiti sakė: „Angelas jam kalbėjo.“ 30 Jėzus atsakydamas tarė: „Ne dėl manęs §pasigirdo tas balsas, bet dėl jūsų. 31 Dabar yra šio pasaulio teismas, dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas lauk. 32 O aš, *kai būsiu aukštyn iškeltas nuo žemės, visus trauksiu pas save.“ 33 Jis tai pasakė †nurodydamas, kokia mirtimi ‡jam numatyta mirti. 34 §Žmonės jam atsakė: „Mes girdėjome iš Įstatymo, kad Kristus pasilieka per amžius. Tai kaip tu gali sakyti, kad Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas aukštyn? Kas yra tas Žmogaus Sūnus?“ 35 Tada Jėzus jiems tarė: *„Dar trumpą laiką †Šviesa yra su jumis. Vaikščiokite, kol turite Šviesą, kad ant jūsų neužeitų tamsa. O tas, kuris vaikšto tamsoje, nežino, kur eina. 36 Kol turite Šviesą, pasitikėkite Šviesa, kad ‡būtumėte §Šviesos vaikai. Tai pasakęs Jėzus išėjo ir pasislėpė nuo jų.
Kietos širdys ir netikėjimas
37 Bet nors jis buvo padaręs tiek daug antgamtinių ženklų jų akivaizdoje, tačiau jie netikėjo juo, 38 kad išsipildytų pranašo *Izaijo pasakymas, kurį jis kalbėjo: †VIEŠPATIE, kas patikėjo ‡girdima mūsų žinia? Ir kuriam buvo apreikšta §Viešpaties ranka? 39 Jie negalėjo tikėti, nes Izaijas vėl pasakė: 40 *Jis yra apakinęs jų akis ir užkietinęs jų širdį, kad nematytų akimis nei suvoktų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau. 41 Tuos dalykus pasakė Izaijas, kai pamatė jo šlovę ir kalbėjo apie jį.
42 Vis dėlto net iš †vyresnybės daugelis ‡įtikėjo jį, bet dėl fariziejų jie neišpažino jo, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos, 43 nes žmonių šlovę jie mėgo labiau už Dievo šlovę.
44 O Jėzus §šaukdamas tarė: „Kas tiki manimi, tas tiki ne manimi, bet tuo, kuris mane siuntė. 45 Be to, kas mato mane, mato tą, kuris mane siuntė. 46 Aš, Šviesa, esu atėjęs į pasaulį, kad kiekvienas, kuris manimi tiki, nepasiliktų tamsoje. 47 Ir jei kas klausosi mano žodžių ir netiki, aš *nesiimu jo teisti, nes atėjau ne tam, kad teisčiau pasaulį, bet kad išgelbėčiau pasaulį. 48 Kas mane atmeta ir mano žodžių nepriima, turi tą, kuris jį teisia; tas žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną. 49 Nes aš nekalbėjau †vadovaudamasis savimi, bet Tėvas, kuris mane siuntė, pats davė man įsakymą, ką turiu sakyti ir ką turiu kalbėti. 50 Ir žinau, kad ‡jo įsakymas yra §amžinas gyvenimas. Todėl ką aš kalbu, kalbu taip, kaip Tėvas yra man pasakęs.“
* 12:3 „svarą“ – Gr. λίτρα (litra). Tai buvo Romos Imperijos „libra“, kurios svoris buvo 327-329 gramai. † 12:3 „tikro“ – Gr. πιστικός (pistikos), kuris vartojamas NT dar tik Mk 14:3. Arba „gryno“. Žodis yra įvairiai verčiamas. ‡ 12:4 „kuris jį išduos“ – Arba „kuris išduosiąs jį“, „kuris ketino jį išduoti“. Gr. žodis μέλλω (mello) nusako ateities įvykius. § 12:5 „tris šimtus denarų“ – Vienas denaras ≈ darbininko vienos dienos darbo užmokestis. Trys šimtai denarų būtų daugmaž vienerių metų darbininko atlyginimas. * 12:6 „kasą“ – Arba „pinigų dėžutę“. † 12:6 „nešiojosi“ – Gr. žodis βαστάζω (bastazo) gali reikšti „išnešti“ (Jn 20:15), todėl kartais verčiamas „vagiliauti“, „grobstyti“. Manantys, kad žodžiu βαστάζω (bastazo) sakoma, jog Judas išimdavo iš pinigų, rodo dar į Mt 3:11, 8:17. Nėra klausimo, kad Judas vogdavo, klausimas tai, ar žodis βαστάζω (bastazo) tvirtina tai. ‡ 12:7 „juos“ – T. „jį“, t. y. tepamuosius kvepalus; gr. vns. § 12:8 „turėsite“ – T. „turite“. * 12:15 „Nebijok […]“ – Zch 9:9. † 12:16 „tai“ – T. „šiuos / šituos / tuos dalykus“. ‡ 12:17 „vis dar liudijo“ – Gr. k. būtojo laiko eigos veikslas (imperfektyvas) rodo, kad tai buvo besitęsiantis liudijimas. Arba „vis dar patvirtino savo liudijimu“. § 12:18 „Žmonių būrys“ – Tas pats gr. žodis dažnai verčiamas „minia“. * 12:19 „Matote“ – Sakinys gali būti ir „Ar matote […]“ arba „Žiūrėkite, kad […]“. † 12:20 „graikai“ – Gr. Ἕλλην (Hellen). Tai etniniai graikai, ne graikakalbiai žydai – Ἑλληνιστής (Hellenistes). Šie graikai atvyko garbinti, todėl manoma, kad jie jau buvo atsivertę į hebrajų tikėjimą. ‡ 12:21 „Pilypo“ – Apaštalas Pilypas buvo iš Betsaidos (Jn 1:44). Yra kitas Pilypas (diakonas, evangelistas), kuris minimas Apd 6:5; 8:5,26; 21:8. § 12:21 „iš Galilėjos Betsaidos“ – Jn 1:44. * 12:21 „norėtume“ – T. „norime“. † 12:22 „dar“ – Arba „vėl“ ‡ 12:25 „gyvybę“, „gyvybės“ – Gr. ψυχή (psūche); arba „sielą“ (2 k.). § 12:25 „pražudys“ – Gal „praras“, plg. Mk 8:35, Mt 16:25, Lk 9:24, 17:33. * 12:25 „nekenčia“ – Žr. Lk 14:26-35. † 12:25 „amžinam gyvenimui“ – Arba „amžinai gyvybei“, „amžinai gyvasčiai“. Galėtų būti „į amžiną gyvenimą“. Gr. frazė εἰς ζωὴν αἰώνιον (eis zōėn aiōnion, „į gyvenimą amžiną“) vartojama Jn 4:14,36; 6:27; 12:25. ‡ 12:29 „griaustinį sugriaudus“ – T. „griaustinį įvykus / atsitikus“. § 12:30 „pasigirdo“ – T. „atėjo“. * 12:32 „kai“. – T. „jei“. † 12:33 „nurodydamas“ – Gr. žodis σημαίνω (sėmainō) vartojamas ir Jn 18:32, 21:19; Apd 11:28, 25:27; Apr 1:1. Yra kilęs iš žodžio, reiškiančio „žymę“, „ženklą“. Vartosenoje visada kalbama apie išankstinį paaiškinimą, todėl galimas ir toks vertimas: „paaiškinti / nurodyti iš anksto“. ‡ 12:33 „jam numatyta mirti“ – Gr. frazėje yra žodis μέλλω (mello), kuris nusako ateities įvykius. § 12:34 „Žmonės“ – Arba „Minia“. * 12:35 „Dar trumpą laiką“ – Žr. Jn 7:33 išnašą. † 12:35 „Šviesa“ – Žr. Jn 1:5-9, 8:12, 9:5, 12:46. ‡ 12:36 „būtumėte“ – Arba „pasirodytumėte esą“. Plg. Mt 5:45, Jn 15:8. § 12:36 „Šviesos vaikai“ – Plg. Lk 16:8, Ef 5:8, I Tes 5:5. * 12:38 „Izaijo“ – Gr. Ἠσαΐας (Hesaias). † 12:38 „Viešpatie […]“ – Žr. Iz 53:1, Rom 10:16. ‡ 12:38 „girdima mūsų žinia“ – Arba „klausytinu mūsų pranešimu“, „tai, kas iš mūsų klausoma“, „klausytina mūsų perduota žinia“. § 12:38 „Viešpaties ranka“ – T. y. Dievo galybė, kurią Viešpats Jėzus parodė savo daromais stebuklais. * 12:40 „Jis yra apakinęs …“ – Iz 6:9-10. † 12:42 „vyresnybės“ – T. – „valdovų“, „vyresnybės narių“, „valdančiųjų“. ‡ 12:42 „įtikėjo jį“ – Žr. išnašą Jn 8:30-oje eilutėje. Aišku, kad jų tikėjimas buvo tikėjimas faktais, bet ne pasikliovimas Jėzumi ir savęs patikėjimas Jam, nes nedrįso išpažinti Jėzaus ir labiau mėgo šlovę nuo žmonių nei šlovę nuo Dievo (43 eil). Plg. Mt 10:33 ir Lk 12:9. Galimai Nikodemas ir Juozapas iš Arimatėjos buvo tarp minėtų netikrų tikinčiųjų, bet šie vėliau tapo tikrais tikinčiaisiais ir nebesigėdijo Jėzaus. § 12:44 „šaukdamas“ – T. „šaukė ir“. * 12:47 „nesiimu jo teisti“ – Žr. išnašą Jn 8:11 eilutėje. † 12:49 „vadovaudamasis savimi“ – Arba „iš savęs“. Gr. frazė ἐξ ἐμαυτοῦ (eks emautou) vartojama tik čia. Žr. išnašą apie panašią frazę ἀπ᾽ ἐμαυτοῦ (ap emautou) Jn 5:30 eilutėje. ‡ 12:50 „jo įsakymas“ – Arba „jo įsakymo pasekmė“. Vartojama retorinė figūra: žodis „įsakymas“ reiškia tai, ką daro įsakymas (kai jis vykdomas). Plg. I Jn 3:23. § 12:50 „amžinas gyvenimas“ – Arba „amžina gyvybė“
☰