1  „Tegul nebūna sukrėstos jūsų *širdys: †tikite Dievu, tikėkite ir manimi. 2  Mano Tėvo namuose yra daug buveinių; jei taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti. 3  Ir jeigu nueinu ir paruošiu jums vietą, vėl ‡ateisiu ir pasiimsiu jus pas save, kad jūs būtumėte ten, kur esu aš. 4  Ir žinote, kur einu, ir žinote kelią.“ 5 Tomas jam *tarė: „Viešpatie, nežinome, kur tu eini. Ir kaip galime žinoti kelią?“ 6 Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir §gyvenimas; niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. 7  Jei būtumėte pažinę mane, tai būtumėte pažinę ir mano Tėvą. Ir nuo šiol jį pažįstate ir jį *esate matę.“ 8 Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą, ir to mums pakaks.“ 9 Jėzus jam sako: „Esu su jumis jau tokį ilgą laiką, ir tu, Pilypai, dar †nesi manęs pažinęs?! Kas mane yra matęs, yra matęs Tėvą! Tad kaipgi tu sakai: ‚Parodyk mums Tėvą‘? 10  Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos aš jums kalbu, aš nekalbu ‡vadovaudamasis savimi, bet Tėvas, kuris išlieka manyje, jis daro §savo darbus. 11  Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Bet jei *netikite, tai tikėkite manimi dėl pačių darbų. 12  Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki manimi, tas irgi darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes aš einu pas savo Tėvą. 13  Ir ko tik prašysite mano vardu, tai padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas †per Sūnų. 14  Jei ko prašysite mano vardu, tai padarysiu aš. 15  Jei mane mylite, laikykitės mano įsakymų. 16  Ir melsiu Tėvą aš pats, ir jis duos jums ‡kitą §Paguodžiantį Užtarėją, kad pasiliktų su jumis per amžius, 17  tai yra, Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes nemato jos ir nepažįsta jos. Bet jūs pažįstate ją, nes ji pasilieka pas jus ir bus jumyse. 18  Nepaliksiu jūsų netekusiais artimo asmens – ateisiu pas jus. 19  Dar trumpą laiką, ir pasaulis manęs *nebematys. Tačiau jūs mane matote. Kadangi aš gyvenu, jūs irgi *gyvensite. 20  Tą dieną jūs žinosite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse. 21  Kas turi mano įsakymus ir †jų laikosi, jis yra ‡tas, kuris mane myli. O kas mane myli,§tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu. 22 Judas – ne Iskariotas – jam *tarė: „Viešpatie, kas įvyko, kad tu rengiesi apsireikšti mums, o ne pasauliui?“ 23 Jėzus atsakydamas tarė jam: „Jei kas mane myli, jis laikysis mano žodžių, ir mano Tėvas jį mylės, ir mes pas jį ateisime ir pasidarysime savo buveinę pas jį. 24  Kas manęs nemyli, mano žodžių nesilaiko. O žodis, kurį girdite, yra ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs. 25  Tuos dalykus esu jums pasakęs dar būdamas su jumis. 26  Bet Paguodžiantis Užtarėjas, – Šventoji Dvasia, kurį Tėvas atsiųs mano vardu, – jis išmokys jus visko ir viską jums primins, ką aš esu jums pasakęs. 27  Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, aš jums duodu. Tegul nebūna sukrėstos jūsų *širdys ir teneišsigąsta.

28  Girdėjote, kaip aš jums sakiau: „Išeinu ir vėl †ateisiu pas jus.“ Jei mane mylėtumėte, džiaugtumėtės, kad sakiau: „Einu pas Tėvą“, – nes mano Tėvas yra didesnis už mane. 29  Ir jau dabar, prieš įvykstant, esu jums tai pasakęs, jog kada tai įvyks, tikėtumėte. 30  Nuo šiol nebedaug kalbėsiu su jumis, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis, ir ‡manyje jis neturi nieko. 31  Bet taip ir darau, kaip Tėvas davė man įsakymą, kad pasaulis žinotų, kad myliu Tėvą. Kelkitės, eikime iš čia!“