16
8 Ir valdovas pagyrė neteisųjį prievaizdį, kadangi jis išmintingai pasielgė. Juk šio pasaulio vaikai savo kartoje yra išmintingesni negu šviesos vaikai.
9 Ir aš jums sakau: darykite sau draugų neteisios mamonos pagalba; kad kai jūs išsibaigsite žemėje, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes.
10 Kas ištikimas mažiausiame dalyke, tas yra ištikimas ir dideliame, o kas neteisus mažiausiame dalyke, tas yra neteisus ir dideliame.
11 Taigi, jeigu nebuvote ištikimi neteisios mamonos atžvilgiu, kas jums patikės tikruosius turtus?
13 Jokiam tarnui neįmanoma tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba vieno tvirtai laikysis, o kitą nieku vers. Jums neįmanoma tarnauti Dievui ir mamonai.
15 Ir jis jiems tarė: „Jūs esate tie, kurie patys išteisina save žmonių akyse, bet Dievas pažįsta jūsų širdis, nes tai, kas tarp žmonių aukštai vertinama, Dievo akyse yra bjaurybė.
19 O buvo tam tikras turtingas žmogus, kuris vilkėdavo purpuru bei plona drobe ir kasdien linksmindavosi ištaigingai;
20 taip pat buvo tam tikras elgeta, vardu Lozorius, kuris gulėjo prie jo vartų, aptekęs votimis
21 ir geisdamas pasisotinti iš trupinių, kurie krisdavo nuo turtuolio stalo; tačiau netgi šunys atėję laižydavo jo žaizdas.
22 Ir įvyko, kad elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo užantį; mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.
23 Ir pragare, pakėlęs savo akis, kęsdamas kančias, jis iš tolo pamato Abraomą ir jo užantyje Lozorių.
24 Ir šaukdamas jis tarė: ‚Tėve Abraomai, pasigailėk manęs ir pasiųsk Lozorių, kad jis pamirkytų savo piršto galą į vandenį ir atvėsintų mano liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje.‘
25 Bet Abraomas tarė: ‚Atsimink, sūnau, kad tu per savo gyvenimą atsiėmei savo gėrybes ir Lozorius tokiu pat būdu atsiėmė blogybes. O dabar šis yra guodžiamas, bet tu baisiai kenti.
26 Ir be visų šitų dalykų, tarp mūsų ir jūsų yra įtvirtinta didžiulė praraja tam, kad tie, kurie nori iš čia pereiti pas jus, negali, ir anie iš ten negali ateiti pas mus.‘
27 Tada jis tarė: ‚Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį į mano tėvo namus,
28 – nes turiu penkis brolius, – kad jis jiems paliudytų, jog ir jie nepatektų į šią kančios vietą.‘
29 Abraomas jam sako: ‚Jie turi Mozę ir pranašus, jie privalo jų klausyti.‘
30 O anas tarė: ‚Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš numirusiųjų nueitų pas juos, jie atgailautų.‘
31 Ir jis jam tarė: ‚Jeigu jie neklauso Mozės ir pranašų, tai nors kas ir iš numirusiųjų prisikeltų, jie nesileis įtikinami.‘ “