18
1 Ir jis pasakė jiems palyginimą apie būtinumą visada melstis ir nepailsti,
2 sakydamas: „Viename mieste buvo vienas teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nepaisė žmonių;
7 Ir argi Dievas neįvykdys keršto už savo išrinktuosius, kurie dieną ir naktį jam šaukia, ir jų atžvilgiu jis ilgai pakenčia?
9 Ir jis pasakė šitą palyginimą kai kuriems, kurie pasitikėjo savimi, kad yra teisūs, o visus kitus niekino:
10 „Du žmonės nuėjo aukštyn į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas.
11 Fariziejus atsistojęs šitaip meldėsi sau: ‚Dieve, dėkoju tau, kad nesu kaip visi kiti žmonės – plėšikai, neteisūs, svetimautojai arba va kaip šis muitininkas.
12 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę nuo visko, ką gaunu.‘
13 O muitininkas, stovėdamas atokiai, net neturėjo noro savo akių pakelti į dangų, bet mušėsi į krūtinę, sakydamas: ‚Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!‘
14 Sakau jums: šitas nuėjo žemyn į savo namus išteisintas, ne anas, nes kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, bet kas save žemina, bus išaukštintas.“
16 Bet pasišaukęs juos Jėzus tarė: „Leiskite vaikučiams ateiti pas mane ir jiems nedrauskite, nes tokių yra dangaus karalystė.
18 Ir vienas valdytojas jo paklausė, sakydamas: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“
19 O Jėzus jam tarė: „Kodėl mane vadini geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas.
25 nes lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę.“
27 O jis tarė: „Tie dalykai, kurie neįmanomi žmonėms, yra įmanomi Dievui.“