104
6 Tu ją apdengei gelme kaip drabužiu, vandenys stovėjo virš kalnų.
7 Tau barantis jie bėgo, nuo tavo griaustinio balso jie išskubėjo.
8 Kalnai pakilo, nusileido slėniai į vietą, į kurią jiems pastatei pamatą.
9 Tu nustatei ribą: jie negali peržengti, jie nebegali sugrįžti žemės apdengti.
19 Jis padarė mėnulį laikams nustatyti; saulė žino, kada nusileisti.
24 Viešpatie, kokia daugybė tavo darbų! Savo išmintimi juos padarei! Tavo kūrinių pilna žemė!
31 VIEŠPATIES šlovė pasiliks per amžius, VIEŠPATS džiaugsis savo darbais.
33 Giedosiu VIEŠPAČIUI, kol gyvas būsiu, giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvuos manasis aš.
34 Tebūna malonus mano apmąstymas apie jį, aš džiaugsiuosi VIEŠPAČIU.