126
Tada mūsų burna buvo pilna juoko, o mūsų liežuvis – *krykštavimo. Tada buvo kalbama tautose: „VIEŠPATS padarė jiems didžių dalykų! VIEŠPATS didžių dalykų mums padarė, todėl mes linksmi. Kurie sėja ašarodami, pjaus džiaugsmingai šūkaudami. Kas eite eina verkdamas, nešinas brangia sėkla, eite pareis §krykštaudamas, nešinas savo pėdais.
* 126:2 „krykštavimo“ – Arba „džiaugsmingo sušukimo“. 126:5 „džiaugsmingai šūkaudami“ – Arba „krykštaudami“. 126:6 „brangia“ – Arba „sėtuve su sėkla“. § 126:6 „krykštaudamas“ – Arba „džiaugsmingai sušukdamas“.