25
Dovydo.
א Alef
Į tave, VIEŠPATIE, keliu savo sielą.
ב Bėt
O mano Dieve, tavimi pasitikiu: neleisk man būti sugėdintam, neleisk mano priešams džiūgauti turėdami viršenybę prieš mane.
ג Gimel
Taip pat, visi laukiantieji tavęs tenebūna sugėdinti; tebūna sugėdinti tie, kurie be pagrindo *laužo ištikimybę.
ד Dalet
O VIEŠPATIE, parodyk man savo kelius, pamokyk mane savo takų.
ה Hė
Vesk mane §savo *tiesos ribose ir mokyk mane, nes tu esi mano išgelbėjimo Dievas;
ו Vav
laukiau tavęs visą dieną.
ז Zajin
Atsimink, o VIEŠPATIE, savo apstų meilingumą ir savo didį gailestingumą, §nes jie yra nuo amžių.
ח Chet
Neatsimink mano jaunystės nuodėmių nei mano nusižengimų; atsimink mane pagal savo gailestingumą dėl savo gerumo, o VIEŠPATIE!
ט Tet
Geras ir *tiesus yra VIEŠPATS, todėl jis nusidėjėlius moko kelio.
י Jod
Romiuosius jis ves teisingu taku ir romiuosius jis mokys savo kelio.
כ Kaf
10 Visi VIEŠPATIES takai yra gailestingumas ir ištikimybė tiems, kurie laikosi jo sandoros ir jo liudijimų.
מ Mėm
12 Kas yra tas žmogus, kuris bijo VIEŠPATIES? Tą jis pamokys kelyje, kurį šis turi pasirinkti.
ע Ajin
15 Mano akys nuolat nukreiptos į VIEŠPATĮ, nes jis ištrauks mano kojas iš pinklių.
* 25:3 „laužo ištikimybę“ – Arba „elgiasi neištikimai“, t. y. kaip išdavikai. 25:4 „savo kelius“, „savo takų“. – T. y. kaip Tu nori, kad gyvenčiau. 25:5 „Vesk mane savo tiesos ribose“ – Arba „Daryk taip, kad eičiau tavo tiesos ribose“. Plg. Ps 119:35, III Jn 3. § 25:5 „savo tiesos ribose“ – Arba „pagal savo tiesą“. * 25:5 „tiesos ribose“ – T. „tiesoje“. 25:6 „apstų meilingumą“ – T. y. giliausius meilės, apsaugojimo ir palankumo jausmus. Hbr. žodis yra dgs., t. y. „meilingumus“. 25:6 „didį gailestingumą“ – Hbr. žodis yra dgs., t. y. „gailestingumus“. § 25:6 „nes jie yra nuo amžių“ – Dovydas žino, kad Dievas elgsis vienodai ateityje, kaip ir elgėsi praeityje. Parafrazė: „nes nuo praeities amžinybės tos savybės yra neatsiejamos nuo Tavęs ir Tu visada elgeisi pagal jas“. * 25:8 „tiesus“ – Žodis „tiesus“ liet. kalboje perkeltine prasme yra „teisingas“; čia vartojamas „tiesus“, kad geriau atitiktų hbr. kalbos žodį. Plg. Ps 11:7 ir kt. 25:9 „Romiuosius“ – Arba „Nuolankiuosius“ (2 k.). 25:9 „teisingu taku“ – Arba „pagal teisingumą“.