7
1 Dovydo šigajonas, kurį jis giedojo VIEŠPAČIUI dėl Benjamino palikuonio Kušo žodžių.
VIEŠPATIE, mano Dieve, bėgu prieglaudon pas tave! Išgelbėk mane nuo visų mano persekiotojų ir išvaduok mane,
2 kad toks nesuplėšytų mano sielos į gabalus kaip liūtas, kuris sudrasko, kai nėra kam išvaduoti.
3 O VIEŠPATIE, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei mano rankose yra neteisybė,
4 jei atsilyginau blogu tam, kuris laikėsi taikos su manimi (juk išvadavau tą, kuris be priežasties yra mano priešas),
5 tai priešas tepersekioja mano sielą ir ją tepagauna; taip, tesutrypia į žemę mano gyvybę ir tepaguldo mano garbę į dulkes!
Sela.
6 Kelkis, o VIEŠPATIE, rūstaudamas! Pakilk prieš mano priešų įtūžį ir mano labui pabusk teismui, kurį įsakei!
7 Taip žmonių susirinkimas apsups tave; todėl dėl jų sugrįžk į aukštybes.
8 VIEŠPATS teis tautas. Paskelbk kaltinimo nepagrįstumo nuosprendį apie mane, o VIEŠPATIE, pagal mano teisumą ir pagal mano vientisumo dorybę, esančią manyje.
9 Prašau nedorėlių blogiui padaryti galą! Bet teisųjį sutvirtink! Nes ištiria širdis ir giliausias žmogaus dalis būtent teisusis Dievas.
10 Mano skydas yra pas Dievą, kuris išgelbsti tiesiaširdžius.
11 Dievas yra teisus teisėjas, ir toks Dievas, kuris kasdien pyksta ant nedorėlių.
12 Jei žmogus neatsigręžia, VIEŠPATS galanda savo kalaviją, jis yra išlenkęs savo lanką ir jį paruošęs.
13 Be to, jis tokiam yra paruošęs mirtinus ginklus, savo strėles yra padaręs degančias.
14 Štai toks patiria gimdymo skausmus nedorybei įvykdyti; jis gi tapo nėščias žalingumu ir pagimdo melą.
15 Jis padarė duobę ir ją iškasė ir pats įkrito į griovį, kurį padarė.
16 Jo žalingumas sugrįš jam ant galvos, ir jo smurtas nusileis jam ant pakaušio.
17 Aš girsiu VIEŠPATĮ deramai pagal Jo teisumą ir giedosiu gyrių VIEŠPATIES, Aukščiausiojo, vardui.