73
Asafo psalmė.
Tikrai Dievas geras Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra! O mano atvejis buvo toksai: mano kojos vos *nepaslydo, mano žingsniai bemaž buvo ėmę slidinėti, nes pavydėjau pagyrūnams, mačiau, kaip gerai sekasi nedorėliams. Nuo riebalų išsiverčia jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis. 24 Tu vesi mane savo nutarimu ir paskui priimsi mane į šlovę. 25 Be tavęs, kas man danguje? Ir §žemėje man nėra ko gėrėtis be tavęs. 26 Mano kūnas ir mano širdis sunyksta, bet Dievas yra mano širdies *stiprybė ir mano dalis per amžius. 27 Nes štai tie, kurie yra toli nuo tavęs, pražus; tu išrausi su šaknimis visus, kurie nueina nuo tavęs paleistuvaudami. 28 O dėl manęs – man gera būti arti Dievo; aš bėgau prieglaudon pas Viešpatį JEHOVĄ, kad paskelbčiau visus tavo darbus.
* 73:2 „nepaslydo“ – Arba „nejudėjo toli viena nuo kitos“. 73:3 „kaip gerai sekasi nedorėliams“ – Hbr. „nedorėlių sėkmę / gerovę“. 73:7 „jie turi daugiau, negu geidžia širdis“ – Arba „Jie peržengia širdies įsivaizdavimus“, „prasimanymai pereina per jų širdis“. § 73:25 „žemėje man nėra ko gėrėtis be tavęs“ – Arba „žemėje nieko nenoriu išskyrus tave“. * 73:26 „stiprybė“ – Arba „prieglauda“; hbr. „uola“. 73:27 „išrausi“ – Hbr. perfektyvas („išrovei / esi išrovęs su šaknimis“) čia vartojamas nusakant ateitį („pranašystės perfektyvas“.) Hbr. žodis צָמַת (tsâmath) gali būti išverstas „padaryti galą“, „naikinti“.