¶ Tad sakau: Ar Dievas atmetė savo žmonių? Tenebūna niekaip! Nes ir aš esu izraelitas, iš Abraomo sėklos, Benjamino genties. 2 Dievas neatmetė savo tautos, kurią jis iš anksto pažinojo. Ką? Ar nežinote, ką sako šventraštis *apie Eliją? Kaip jis maldaudamas kreipiasi į Dievą prieš Izraelį, sakydamas: 3 „Viešpatie, TAVO PRANAŠUS JIE NUŽUDĖ IR TAVO AUKURUS NUGRIOVĖ; O AŠ ESU IŠLIKĘS VIENAS, IR JIE TYKOJA MANO GYVYBĖS. 4 Bet ką byloja Dievo atsakymas jam? „AŠ PALIKAU sau SEPTYNIS TŪKSTANČIUS VYRŲ, KURIE NESULENKĖ KELIŲ BAALIUI. 5 Taigi, tuo pat būdu ir dabartiniu metu likutis yra sudarytas pagal malonės išrinkimą. 6 Bet jei malone, tai nebe †darbais; kitaip malonė nebebūtų malonė. Bet jei darbais, tai nebėra malonė; kitaip darbas nebėra darbas. 7 Tai ką? Ko Izraelis stengiasi pasiekti, to neįgavo jis, bet įgavo ‡išrinktieji. O likusieji buvo apakinti 8 pagal tai, kaip yra parašyta: DIEVAS JIEMS DAVĖ SNAUDULIO DVASIĄ, – AKIS, KAD JIE NEMATYTŲ, IR AUSIS, KAD JIE NEGIRDĖTŲ, IKI PAT ŠIOS DIENOS. 9 Ir Dovydas sako: „JŲ §STALAS TEPAVIRSTA ŽABANGAIS IR PINKLĖMIS IR SUKLUPIMO KLIŪTIMI IR ATPILDU JIEMS; 10 JŲ AKYS TEBŪNA APTEMUSIOS, KAD JIE NEREGĖTŲ IR LAIKYK JŲ NUGARĄ NUOLAT SULENKTĄ. 11 Tad aš sakau: ar jie suklupo, kad galutinai nupultų? Anaiptol! Ne! Priešingai, per jų *nupuolimą išgelbėjimas atėjo †kitataučiams, kad juos paimtų pavydas. 12 Bet jeigu jų nupuolimas yra ‡turtas pasaulio naudai ir jų mažėjimas – §turtas *kitataučių naudai, tai kaip dar daugiau jų †pilnatvė?! 13 Nes kalbu jums, ‡kitataučiams; kadangi aš esu §apaštalas kitataučiams, skiriu šlovės savo tarnybai, 14 kad kaip nors kurstyčiau, kad *mano tautiečius paimtų pavydas, ir kai kuriuos jų išgelbėčiau. 15 Nes jei jų atmetimas yra †sutaikinimas pasaulio naudai, tai kas bus jų priėmimas, jei ne gyvenimas prisikėlus iš numirusių? 16 Nes jei ‡pirminė dalis šventa, tai ir visa tešla šventa; ir jei šaknis šventa, tai ir šakos. 17 Bet jei kai kurios šakos buvo išlaužtos, o tu, būdamas laukinis alyvmedis, buvai §tarp jų įskiepytas ir pasidarei alyvmedžio šaknies bei sultingumo bendru dalininku, 18 tai nesididžiuok prieš šakas! Bet jei didžiuojiesi, – ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave! 19 Taigi pasakysi: „Šakos buvo išlaužtos, kad įskiepytas būčiau aš. 20 *Gerai! Jos buvo išlaužtos dėl netikėjimo, bet tu stovi dėl tikėjimo. Negalvok išdidžiai, verčiau bijok! 21 Nes jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, – gal kartais ir tavęs nepagailės. 22 Taigi pamatyk Dievo †gerumą ir griežtumą: ‡tiems, kurie nupuolė – griežtumas; bet §tau – gerumas, jei pasiliksi jo gerume; kitaip ir tu būsi iškirstas! 23 Bet ir anie, jei nepasiliks netikėjime, bus įskiepyti, nes Dievas yra pajėgus juos vėl įskiepyti. 24 Nes jei tu buvai iškirstas iš alyvmedžio, kuris pagal prigimtį yra laukinis, ir buvai įskiepytas prieš prigimtį į gerą alyvmedį, tai kaip dar labiau šitie, kurie yra šakos pagal prigimtį, bus įskiepyti į savo pačių alyvmedį? 25 Nes nenoriu, broliai, kad jūs nežinotumėte šio slėpinio, – kad nebūtumėte išmintingi *savo akyse, – kad Izraelį yra dalinai ištikęs †užkietėjimas, kol įeis ‡kitataučių pilnatvė, 26 ir taip visas Izraelis bus išgelbėtas, kaip yra parašyta: IŠ SIONO ATEIS IŠVADUOTOJAS IR JIS NUKREIPS BEDIEVYSTĘ NUO JOKŪBO. 27 NES ŠI YRA SANDORA NUO MANĘS JIEMS, KAI §PAŠALINSIU JŲ NUODĖMES. 28 Evangelijos atžvilgiu jie yra priešai jūsų dėlei, bet išrinkimo atžvilgiu jie yra mylimieji savo *tėvų dėlei, 29 nes †Dievas dėl dovanų ir pašaukimo neatgailaus. 30 Nes kaip jūs kadaise buvote atsisakę tikėti Dievu, tačiau dabar susilaukėte pasigailėjimo per jų atsisakymą tikėti, 31 taip ir šitie dabar atsisakė tikėti, kad per jūsų patirtą pasigailėjimą ir jie susilauktų pasigailėjimo. 32 Nes Dievas drauge ‡uždarė juos visus §užsispyrusiame netikėjime, kad jis visų pasigailėtų. 33 Ak, kokia *Dievo išminties ir pažinimo †lobio gelmė! Kokie neištiriami jo teisminiai sprendimai ir nesusekami jo keliai! 34 Nes ‡kas pažinojo VIEŠPATIES §mintį? Arba kas buvo jo patarėjas? 35 Arba KAS JAM PIRMAS DAVĖ, IR JAM TAI BUS ATMOKĖTA? 36 Nes iš jo ir per jį ir jam yra visa. Jam šlovė amžinai! Amen.