5
1 Senesnio žmogaus neplūsk barimais, bet maldauk kaip tėvą, o jaunesnius – kaip brolius,
2 senesnes moteris – kaip motinas, jaunesnes – kaip seseris, laikydamasis visiško tyrumo.
3 Gerbk našles, kurios yra tikrosios našlės.
4 Bet jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, jie turi pirmiausia išmokti dėl pagarbos Dievui rimtai gerbti savo namiškius ir mokėti atlygį tėvams bei protėviams, nes tai yra gera ir priimtina Dievo akyse.
5 Bet ta, kuri yra tikroji našlė, tai yra likusi viena, yra sudėjusi viltis į Dievą ir naktį bei dieną tęsia maldavimus bei maldas.
6 Bet ta, kuri gyvena dėl nežabotų jausmų, yra mirusi dar būdama gyva.
7 Ir įsakinėk šiuos dalykus, kad jos būtų nepeiktinos.
8 Bet jei kas neaprūpina savųjų, ir ypač savo namiškių, tas yra išsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį.
9 Į sąrašą neturi būti įtraukiama našlė, nebent ji nemažiau šešiasdešimties metų, buvusi vieno vyro žmona,
10 apie kurią liudija žmonės dėl jos gerų darbų: jei išaugino vaikus, jei priimdavo svečius, jei mazgodavo šventiesiems kojas, jei pagelbėdavo kenčiantiems priespaudą, jei prisidėdavo prie kiekvieno gero darbo.
11 Bet jaunesnių našlių nepriimk, nes, jeigu jos prieš Kristų pradėtų vadovautis gašlumu, tai apsispręstų ištekėti,
12 ir turėtų pasmerkimą, nes būtų atmetusios savo ankstesnį tikėjimą.
13 Tuo pat metu jos išmoksta ir dykinėti, besibastydamos iš namų į namus, ir ne tik dykinėti, bet ir plepėti bei kištis į svetimus reikalus, kalbėdamos tai, ko neturėtų kalbėti.
14 Taigi pareiškiu valią, kad jaunesnės moterys ištekėtų, gimdytų vaikų, tvarkytų namų ūkį, neduotų priešininkui jokios progos iškoneveikti.
15 Nes kai kurios jau nusuko į šalį paskui Šėtoną.
16 Jei kuris tikintis vyras ar tikinti moteris turi našlių, tas žmogus turi joms pagelbėti, o bažnyčia neturi būti apsunkinama, kad ji galėtų pagelbėti toms, kurios yra tikrosios našlės.
17 Gerai vadovaujantys vyresnieji turi būti laikomi vertais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie sunkiai dirba žodžiu ir mokymu,
18 nes Šventraštis sako: „Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui“, ir: „Darbininkas vertas savo atlygio“.
19 Nepriimk skundo prieš vyresnįjį kitaip, kaip tik remiantis dviem ar trimis liudytojais.
20 Nuodėmiaujančius sudrausk visų akivaizdoje, kad ir likusieji bijotų.
21 Įpareigoju tave Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, taip pat išrinktųjų angelų, akivaizdoje laikytis šių dalykų, nebūdamas nusprendęs iš anksto, nieko nedarydamas šališkai.
22 Niekam skubomis neuždėk rankų ir nedalyvauk kitų nuodėmėse; pats išsilaikyk tyras.
23 Nebegerk vien vandens, bet vartok truputį vyno dėl savo skrandžio ir savo dažnų negalavimų.
24 Kai kurių žmonių nuodėmės yra akivaizdžios, einančios į teismą pirma jų, o kitus jos ir iš paskos seka.
25 Lygiai taip pat ir geri darbai yra iš anksto akivaizdūs, o tie, kurie kitokie, negali būti paslėpti.