4
So̱ꞌo̱ kuaꞌa̱n ña̱ ni̱ sa̱niaꞌá Jesús xaꞌa̱ꞌ i̱i̱n ñu̱ꞌuꞌ miiꞌ kiku̱ꞌ i̱i̱n te̱ yivi̱ꞌ ndi̱kinꞌ
(Mt. 13:1-9; Lc. 8:4-8)
1 Untaꞌ kii̱ꞌ kuaꞌa̱n tu̱ku̱u̱ Jesús yu̱ꞌuꞌ mi̱ni̱ ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ na̱kaya̱ kuaꞌa̱ꞌ xa̱va̱ꞌa̱ ne̱ yivi̱ꞌ nuu̱ꞌ a̱ i̱kanꞌ. Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ sko̱ꞌnuꞌ a̱ ti̱xi̱n i̱i̱n tundo̱oꞌ nuu̱ꞌ ti̱kui ja̱a̱nꞌ. Te̱ ne̱ yivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, yu̱ꞌuꞌ mi̱ni̱ itaꞌ ni̱a̱ te̱ ku̱ni̱ so̱ꞌo̱ ña̱ꞌaꞌ ni̱a̱.
2 Te̱ ni̱ xa̱ꞌaꞌ saniaꞌá ña̱ꞌaꞌ a̱ kuaꞌa̱ꞌ ña̱ꞌa̱ xiinꞌ ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ kaꞌán a̱ ndii:
3 ―Chu̱u̱n xaꞌaꞌ va̱ ndo̱ꞌ ña̱ kaꞌa̱n i̱ xiinꞌ ndo̱ꞌ. Untaꞌ ndii, ni̱ ke̱ta̱ i̱i̱n te̱ yivi̱ꞌ kuaꞌa̱n ki̱ku̱ꞌ ra̱ ndi̱kinꞌ trigo miiꞌ xikaꞌ ra̱.
4 Te̱ kii̱ꞌ kiku̱ꞌ ra̱ ndi̱kinꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, sa̱va̱ a̱ ni̱ koyo̱ nuu̱ꞌ i̱chiꞌ. Te̱ ni̱ nde̱kui̱e̱ sa̱a̱, te̱ ni̱ xa̱xi̱ꞌ riꞌ a̱.
5 Te̱ sa̱va̱ tu̱ku̱ ndi̱kinꞌ ni̱ koyo̱ miiꞌ yaxinꞌ va̱ ndoso̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ xata̱ꞌ yuu̱ꞌ. Te̱ yachi̱ va̱ ni̱ nduti̱a̱ a̱ sa̱kanꞌ ña̱ kö̱o̱ꞌ kuaꞌa̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ ndoso̱ꞌ xata̱ꞌ yuu̱ꞌ ja̱a̱nꞌ.
6 Ndisu̱ kii̱ꞌ ni̱ ke̱ta̱ ñu̱ꞌu̱ ndii ni̱ sa̱xii ña̱ꞌaꞌ a̱, te̱ xaꞌa̱ꞌ ña̱ kualiꞌ ti̱o̱ꞌo̱ a̱ ndii, ni̱ ichi̱ a̱.
7 Te̱ sa̱va̱ tu̱ku̱ a̱ ni̱ koyo̱ te̱i̱n kuꞌu̱ i̱ñu̱ꞌ. Te̱ kii̱ꞌ ni̱ xa̱ꞌnu̱ i̱ñu̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ tavi̱ a̱ i̱ti̱a̱ trigo ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ xa̱ꞌni̱ꞌ ndiꞌiꞌ ña̱ꞌaꞌ a̱, sa̱kanꞌ na kuiiꞌ kö̱o̱ꞌ ndi̱kinꞌ a̱ ni̱ ku̱u̱n.
8 Te̱ sa̱va̱ ka̱ tu̱ku̱ a̱ ni̱ koyo̱ nuu̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ ñaꞌma. Te̱ ni̱ nduti̱a̱ a̱, te̱ ni̱ xa̱ꞌnu̱ a̱, te̱ ni̱ ku̱u̱n yaꞌa̱ ndi̱kinꞌ i̱ꞌi̱n a̱. Sa̱va̱ i̱ti̱a̱ trigo ja̱a̱nꞌ ni̱ ta̱xi̱ oko̱ uxi̱ ndi̱kinꞌ, te̱ sa̱va̱ a̱ ni̱ ta̱xi̱ uni̱ xi̱ko̱ ndi̱kinꞌ, te̱ sa̱va̱ tu̱ku̱ a̱ ni̱ ta̱xi̱ ciento ndi̱kinꞌ ―ni̱ kachi̱ Jesús.
9 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n ka̱ a̱ ndii:
―Ndoꞌó ne̱ xini so̱ꞌo̱ ndii, chu̱u̱n xaꞌaꞌ va̱ ndo̱ꞌ ña̱ ni̱ kaꞌa̱n i̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.
Yoꞌoꞌ sanakuachiꞌ Jesús ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱
(Mt. 13:10-17; Lc. 8:9-10)
10 Kii̱ꞌ ni̱ ndoo̱ i̱i̱n nda̱a̱ꞌ Jesús ndii, ni̱ nda̱tuꞌu̱nꞌ ña̱ꞌaꞌ ne̱ itaꞌ ya̱ti̱n xiinꞌ te̱ uxi̱ uvi̱ ja̱a̱nꞌ xaꞌa̱ꞌ ndee ña̱ kuni kachi̱ ña̱ ni̱ kaꞌa̱n ndi̱a̱a̱ a̱ ja̱a̱nꞌ.
11 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ ni̱a̱ ndii:
―Ndoꞌó ndii, taxiꞌ Ndiosí ña̱ ku̱nda̱ni̱ ndo̱ꞌ ña̱ xiní mi̱iꞌ kui̱ti̱ꞌ a̱ xaꞌa̱ꞌ sa̱a̱ xaꞌndia chuunꞌ a̱ nimá ne̱ yivi̱ꞌ. Ndisu̱ nuu̱ꞌ ne̱ xikaꞌ ndiká ndii, xiinꞌ ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ kui̱ti̱ꞌ kaꞌán i̱.
12 Sa̱kanꞌ te̱ tee̱ꞌ ndee xitoꞌ ni̱a̱ ndii, kö̱o̱ꞌ xa̱chiꞌ a̱ ku̱vi̱ ku̱ni̱ ni̱a̱. Te̱ tee̱ꞌ ndee xini so̱ꞌo̱ te̱ xini so̱ꞌo̱ ni̱a̱ ndii, kü̱nda̱ni̱ ni̱a̱ a̱ te̱ na̱ndi̱koꞌ ni̱a̱ nuu̱ꞌ i̱ te̱ ko̱o̱ kaꞌnuꞌ i̱ni̱ i̱ xa̱ꞌaꞌ kua̱chi̱ ni̱a̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.
Kaꞌán Jesús ndee ña̱ kuni kachi̱ ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ xaꞌa̱ꞌ te̱ kiku̱ꞌ ndi̱kinꞌ ja̱a̱nꞌ
(Mt. 13:18-23; Lc. 8:11-15)
13 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n tu̱ Jesús xiinꞌ ne̱ ni̱ ndoo̱ itaꞌ ja̱a̱nꞌ ndii:
―Naaꞌ kündani̱ ndo̱ꞌ ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ ja̱a̱nꞌ ndii, ¿sa̱a̱ ku̱vi̱ ku̱nda̱ni̱ ndo̱ꞌ i̱nga̱ ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ ña̱ kaꞌa̱n ka̱ i̱ xiinꞌ ndo̱ꞌ?
14 Te̱ kiku̱ꞌ ndi̱kinꞌ ja̱a̱nꞌ nduuꞌ te̱ kaꞌán ndo̱so̱ꞌ tu̱ꞌu̱n Ndiosí.
15 Te̱ i̱chiꞌ miiꞌ ni̱ koyo̱ sa̱va̱ ndi̱kinꞌ, ña̱ ni̱ ki̱ku̱ꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ, nduuꞌ nde̱e̱ naa nimá sa̱va̱ ne̱ yivi̱ꞌ, ne̱ xini so̱ꞌo̱ tu̱ꞌu̱n Ndiosí. Te̱ kii̱ꞌ ndiꞌiꞌ xini so̱ꞌo̱ ni̱a̱ a̱ ndii, numi̱ꞌ te̱ tuꞌunꞌ ña̱ ndi̱va̱ꞌa̱ ña̱ ja̱a̱nꞌ nimá ni̱a̱.
16 Te̱ sa̱kanꞌ tu̱ ñu̱ꞌuꞌ yaxinꞌ va̱ ña̱ ndoso̱ꞌ xata̱ꞌ yuu̱ꞌ miiꞌ ni̱ koyo̱ sa̱va̱ ndi̱kinꞌ ña̱ ni̱ kiku̱ꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ ndii, nduuꞌ a̱ nde̱e̱ naa nimá sa̱va̱ tu̱ku̱ ne̱ yivi̱ꞌ, ne̱ xini so̱ꞌo̱ tu̱ꞌu̱n Ndiosí. Te̱ kii̱ꞌ ndiꞌiꞌ xini so̱ꞌo̱ ni̱a̱ a̱ ndii, numi̱ꞌ te̱ taxiꞌ so̱ꞌo̱ ni̱a̱, te̱ va̱ꞌa̱ va̱ kuni ni̱a̱.
17 Ndisu̱ kö̱o̱ꞌ ti̱o̱ꞌo̱ a̱ nimá ni̱a̱, xaꞌa̱ꞌ a̱ ja̱a̱nꞌ na kü̱vi̱ kui̱ta̱ ni̱ꞌi̱ ni̱a̱ xiinꞌ tu̱ꞌu̱n ja̱a̱nꞌ. Sa̱kanꞌ na kii̱ꞌ ndoꞌoꞌ nimá ni̱a̱ uun kii̱ꞌ sandoꞌoꞌ ña̱ꞌaꞌ ne̱ yivi̱ꞌ xaꞌa̱ꞌ ña̱ kandixaꞌ ni̱a̱ tu̱ꞌu̱n ja̱a̱nꞌ ndii, nakooꞌ ni̱a̱ a̱.
18 Te̱ ñu̱ꞌuꞌ miiꞌ yoo kuꞌu̱ i̱ñu̱ꞌ miiꞌ ni̱ koyo̱ sa̱va̱ ndi̱kinꞌ ña̱ ni̱ ki̱ku̱ꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ nduuꞌ nde̱e̱ naa nimá sa̱va̱ ne̱ yivi̱ꞌ, ne̱ xini so̱ꞌo̱ tu̱ꞌu̱n Ndiosí.
19 Ndisu̱ ndiꞌni̱ va̱ nimá ni̱a̱ xaꞌa̱ꞌ ña̱ yoo i̱i̱n yivi̱ꞌ, te̱ xini xaꞌanꞌ ña̱ꞌaꞌ ña̱ vikaꞌ, te̱ ndioo̱ꞌ i̱ni̱ ni̱a̱ xaꞌa̱ꞌ i̱nga̱ ka̱ ña̱ꞌa̱. Sa̱kanꞌ na kuiiꞌ taví sa̱kuuꞌ ña̱ ja̱a̱nꞌ tu̱ꞌu̱n ja̱a̱nꞌ, te̱ nanduuꞌ ni̱a̱ nde̱e̱ naa ña̱ kö̱o̱ꞌ ndi̱kinꞌ kuunꞌ nda̱ꞌaꞌ.
20 Te̱ ñu̱ꞌuꞌ ñaꞌma miiꞌ ni̱ koyo̱ ndi̱kinꞌ ña̱ ni̱ ki̱ku̱ꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ nduuꞌ nde̱e̱ naa nimá sa̱va̱ tu̱ku̱ ne̱ yivi̱ꞌ, ne̱ xini so̱ꞌo̱ tu̱ꞌu̱n Ndiosí, te̱ natiinꞌ va̱ꞌa̱ ni̱a̱ a̱. Sa̱va̱ ne̱ ja̱a̱nꞌ nduuꞌ nde̱e̱ naa i̱ti̱a̱ trigo, ña̱ ni̱ ta̱xi̱ oko̱ uxi̱ ndi̱kinꞌ, te̱ sa̱va̱ ne̱ ja̱a̱nꞌ nduuꞌ nde̱e̱ naa i̱ti̱a̱ trigo, ña̱ ni̱ ta̱xi̱ uni̱ xi̱ko̱ ndi̱kinꞌ, te̱ sa̱va̱ tu̱ku̱ ne̱ ja̱a̱nꞌ nduuꞌ nde̱e̱ naa i̱ti̱a̱ trigo, ña̱ ni̱ ta̱xi̱ ciento ndi̱kinꞌ ―ni̱ kachi̱ Jesús.
Saniaꞌá Jesús i̱i̱n ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ xaꞌa̱ꞌ ka̱a̱ tuún
(Lc. 8:16-18)
21 Ni̱ kaꞌa̱n tu̱ Jesús xiinꞌ ne̱ yivi̱ꞌ kuaꞌa̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii:
―Nde̱e̱ i̱i̱n ne̱ yivi̱ꞌ ndii, näku̱nꞌ ni̱a̱ ka̱a̱ tuún, te̱ ka̱ni̱ ni̱a̱ a̱ ti̱xi̱n i̱i̱n xatu̱nꞌ, ni̱ nde̱e̱ kä̱ni̱ tu̱ ni̱a̱ a̱ ti̱xi̱n i̱i̱n tunꞌ xto̱. Süu̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii naku̱nꞌ ni̱a̱ a̱, te̱ xaniꞌ ni̱a̱ a̱ miiꞌ sukun te̱ tuviꞌ tuún a̱.
22 Kua̱chi̱ ndii kö̱o̱ꞌ nde̱e̱ i̱i̱n ña̱ yoo si̱ꞌe ña̱ nä̱tuvi̱, te̱ kö̱o̱ꞌ nde̱e̱ i̱i̱n tu̱ ña̱ xaaꞌ si̱ꞌe ne̱ yivi̱ꞌ ña̱ nä̱tuvi̱ sa̱a̱ Ndiosí.
23 Ndoꞌó, ne̱ xini so̱ꞌo̱ ndii, chu̱u̱n xaꞌaꞌ va̱ ndo̱ꞌ ña̱ kaꞌán i̱ ―ni̱ kachi a̱.
24 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n tu̱ a̱ xiinꞌ ni̱a̱ ndii:
―Chu̱u̱n xaꞌaꞌ va̱ ndo̱ꞌ sa̱a̱ xini so̱ꞌo̱ ndo̱ꞌ ña̱ kaꞌán i̱ xiinꞌ ndo̱ꞌ. Kua̱chi̱ ndii, sa̱a̱ niiꞌ xini so̱ꞌo̱ ndo̱ꞌ ña̱ kaꞌán i̱ ja̱a̱nꞌ ndii, niiꞌ sa̱kanꞌ ta̱xi̱ i̱ ña̱ chu̱u̱n va̱ ndo̱ꞌ, te̱ ku̱nda̱ni̱ ndo̱ꞌ a̱. Te̱ ta̱xi̱ i̱ ña̱ nde̱e̱ ku̱nda̱ni̱ kuaꞌa̱ꞌ ka̱ ndo̱ꞌ a̱.
25 Kua̱chi̱ ndii, yo̱o̱ ka̱ kundani̱ sa̱va̱ ña̱ kaꞌán i̱ ja̱a̱nꞌ ndii, ta̱xi̱ i̱ ña̱ ku̱nda̱ni̱ kuaꞌa̱ꞌ ka̱ ni̱a̱ a̱. Ndisu̱ yo̱o̱ ka̱ täxiꞌ so̱ꞌo̱ xaꞌa̱ꞌ a̱ ja̱a̱nꞌ ndii, sa̱na̱ndoso̱ꞌ ña̱ꞌaꞌ i̱ ña̱ sie ña̱ kundani̱ ni̱a̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.
Kaꞌán Jesús i̱i̱n ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ xaꞌa̱ꞌ sa̱a̱ xaꞌnuꞌ mi̱iꞌ ndi̱kinꞌ
26 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n tu̱ Jesús ndii:
―Ña̱ xaꞌndia chuunꞌ Ndiosí nimá ne̱ yivi̱ꞌ ndii, nduuꞌ a̱ nde̱e̱ naa xkaꞌndíá xiinꞌ ndi̱kinꞌ ña̱ ni̱ ki̱ku̱ꞌ i̱i̱n te̱ yivi̱ꞌ nuu̱ꞌ ñu̱ꞌuꞌ.
27 Te̱ yivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, kixín ra̱, te̱ ndokoó ra̱. Te̱ ndi̱kinꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, ndutíá a̱, te̱ xaꞌnuꞌ a̱ ñu̱u nduuꞌ a̱, uun i̱i̱n keꞌinꞌ nduuꞌ a̱. Te̱ nde̱e̱ xïní te̱ ja̱a̱nꞌ sa̱a̱ ndutíá ndi̱kinꞌ ja̱a̱nꞌ.
28 Sa̱kanꞌ ña̱ mi̱iꞌ ñu̱ꞌuꞌ ja̱a̱nꞌ nduuꞌ ña̱ sakuaꞌnuꞌ ña̱ꞌaꞌ. Xi̱ꞌna̱ ka̱ i̱tunꞌ a̱ xikoó, i̱kanꞌ te̱ kieeꞌ yo̱koꞌ a̱, yaꞌá sie te̱ xikoó tu̱ ndi̱kinꞌ a̱.
29 Te̱ kii̱ꞌ nakuixaꞌ ndi̱kinꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, kuaꞌa̱n ra̱ te̱ xaꞌndia ra̱ a̱ xiinꞌ ichi̱ ki̱ꞌiꞌ, kua̱chi̱ ndii xa̱ ni̱ ki̱e̱e̱ savi̱ꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.
Yoꞌoꞌ kaꞌán Jesús i̱i̱n ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ xaꞌa̱ꞌ ndi̱kinꞌ maꞌá ña̱ naniꞌ mostaza
(Mt. 13:31-35; Lc. 13:18-19)
30 Te̱ ni̱ kaꞌa̱n tu̱ Jesús ndii:
―¿Ndee ña̱ nakuitá xiinꞌ ña̱ xaꞌndia chuunꞌ Ndiosí nimá ne̱ yivi̱ꞌ, uun ndee ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ va̱ꞌa̱ ka̱ na̱ka̱ta̱ e̱ꞌ xiinꞌ a̱ te̱ ku̱vi̱ ku̱nda̱ni̱ ndo̱ꞌ a̱?
31 Ña̱ xaꞌndia chuunꞌ a̱ ja̱a̱nꞌ ndii, nduuꞌ a̱ nde̱e̱ naa ndi̱kinꞌ mostaza. Ndi̱kinꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, ña̱ lulu maꞌá ka̱ nduuꞌ a̱ te̱ sa̱kanꞌ sa̱kuuꞌ nuu̱ꞌ ndi̱kinꞌ ña̱ chiꞌiꞌ e̱ꞌ.
32 Ndisu̱ kii̱ꞌ xaꞌnuꞌ a̱ ndii, sukun ka̱ i̱tunꞌ a̱ te̱ sa̱kanꞌ sa̱kuuꞌ nuu̱ꞌ kuꞌu̱ xiti̱nꞌ, te̱ naꞌnuꞌ va̱ nda̱ꞌaꞌ nu̱ꞌ nataꞌvíꞌ. Sa̱kanꞌ na kuiiꞌ nde̱e̱ sa̱a̱ tiꞌ taꞌnuꞌ ndi̱viꞌ ku̱vi̱ ku̱ndi̱e̱e̱ ka̱tiꞌ nda̱ꞌaꞌ nu̱ꞌ ―ni̱ kachi̱ Jesús.
33 Te̱ xiinꞌ kuaꞌa̱ꞌ ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ nde̱e̱ naa ña̱ ja̱a̱nꞌ ni̱ kaꞌa̱n Jesús xiinꞌ ne̱ ja̱a̱nꞌ sa̱a̱ ku̱vi̱ ku̱nda̱ni̱ kui̱ti̱ꞌ ni̱a̱.
34 Te̱ xa̱ nuu̱ꞌ ña̱ kaꞌán ndi̱a̱a̱ ja̱a̱nꞌ kui̱ti̱ꞌ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ ne̱ yivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ. Ndisu̱ nuu̱ꞌ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱ ndii, ni̱ sa̱na̱kuachiꞌ ndiꞌi̱ ña̱ꞌaꞌ a̱ tu̱ku̱ xaanꞌ.
So̱ꞌo̱ ni̱ xa̱a̱ a̱ kii̱ꞌ ni̱ kaꞌa̱n chuunꞌ Jesús, te̱ ni̱ xi̱kuii̱n tachi̱ꞌ ndi̱e̱eꞌ
(Mt. 8:23-27; Lc. 8:22-25)
35 Kii̱ꞌ ni̱ xa̱a̱ ñu̱u kivi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ ndii, ni̱ kaꞌa̱n Jesús xiinꞌ te̱ nda̱ꞌaꞌ xaꞌa̱ꞌ a̱ ndii:
―Toꞌo̱ꞌ ndo̱ꞌ tu̱ku̱ taꞌviꞌ xi̱o̱o̱ mi̱ni̱ ―ni̱ kachi̱ a̱.
36 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ na̱ko̱o̱ ra̱ ne̱ yivi̱ꞌ kuaꞌa̱ꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ kuaꞌa̱n ra̱ xiinꞌ a̱ ti̱xi̱n tundo̱oꞌ miiꞌ xa̱ naá a̱ ja̱a̱nꞌ. Te̱ kuaꞌa̱n tu̱ kiꞌinꞌ ne̱ yivi̱ꞌ xiinꞌ sa̱va̱ ka̱ tundo̱oꞌ.
37 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ xa̱ꞌaꞌ xikaꞌ ndi̱e̱eꞌ tachi̱ꞌ nuu̱ꞌ ti̱kui ja̱a̱nꞌ. Te̱ ni̱ xa̱ꞌaꞌ a̱ satuvi̱ꞌ a̱ ti̱kui nuu̱ꞌ mi̱ni̱ ja̱a̱nꞌ, te̱ koꞌniꞌ raꞌ ti̱xi̱n tundo̱oꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ xa̱ kuaꞌa̱n chituꞌ nu̱ꞌ.
38 Ndisu̱ Jesús ndii, suꞌma̱ꞌ tundo̱oꞌ ja̱a̱nꞌ kanduꞌu̱ꞌ a̱ kixín a̱ nuu̱ꞌ ña̱ kiꞌiꞌ xíniꞌ a̱. I̱kanꞌ te̱ ni̱ sa̱ndotoꞌ ña̱ꞌaꞌ ra̱ kaꞌán ra̱ ndii:
―¡Tákuiꞌe, ndo̱to̱ nuu̱ꞌ u̱nꞌ! ¿Ñáá ndïꞌni̱ yoꞌó naaꞌ ndo̱ñuꞌuꞌ e̱ꞌ? ―ni̱ kachi̱ ra̱ xiinꞌ a̱.
39 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ ndo̱koo̱ a̱, te̱ ni̱ kaꞌa̱n chuunꞌ a̱ xiinꞌ tachi̱ꞌ ndi̱e̱eꞌ ja̱a̱nꞌ xiinꞌ ti̱kui mi̱ni̱ ja̱a̱nꞌ ndii:
―Taxi̱nꞌ ko̱o̱ u̱nꞌ, na̱ku̱naa̱ taxi̱nꞌ u̱nꞌ ―ni̱ kachi̱ a̱.
Xa̱kaꞌán e̱, te̱ ni̱ xi̱kuii̱n ndo̱o̱ tachi̱ꞌ ja̱a̱nꞌ, te̱ ni̱ na̱ku̱naa̱ taxi̱nꞌ tu̱ ti̱kui mi̱ni̱ ja̱a̱nꞌ.
40 Sa̱kanꞌ te̱ ni̱ kaꞌa̱n a̱ xiinꞌ te̱ ja̱a̱nꞌ ndii:
―¿Ndichun na yiꞌvi nia ndo̱ꞌ? ¿Ñáá tïa̱ꞌan tu̱ i̱ni̱ ndo̱ꞌ xini ndo̱ꞌ yuꞌu̱? ―ni̱ kachi̱ a̱.
41 Te̱ ni̱ yi̱ꞌvi xa̱va̱ꞌa̱ ra̱ kaꞌán xiinꞌ taꞌanꞌ ra̱ ndii:
―¿Yo̱o̱ nduuꞌ tu̱ te̱ yivi̱ꞌ kaa̱ꞌ, na kuiiꞌ nde̱e̱ tachi̱ꞌ xiinꞌ ti̱kui mi̱ni̱ kaꞌán chuunꞌ ra̱ xiinꞌ, te̱ kandixaꞌ ña̱ꞌaꞌ a̱? ―ni̱ kachi̱ ra̱.