23
Dos Kodpiyod ki Disas diyot ki Pilato
(Mateo 27:1-2, 11-14; Marcos 15:1-5; Juan 18:28-38)
Nopongnga idda, mid lohinat iddos langun no minuvu no nolivuung dutun woy id piyod dan si Disas diyot ki Pilato no gubernador. Woy id uug dan kandin no nokopuung sikandin to saa, kahi ran to, “Inin minuvu, nokita roy no id sutsutan din iddos duma roy no mgo Judio nod supak to guberno. Su id diiyan din sikandan nod bayad to buhis diyot hari to Roma. Id ikahi rin pe‑en no sikandin kun iddos Mesiyas no hari.” De‑en id inturan sikandin ni Pilato, kahi rin to, “Sikkow vo kos hari to mgo Judio?”
Mid tavak si Disas to, “No‑oseng dud en.”
Na, id osengan ni Pilato iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mo‑uraan minuvu, kahi rin to, “Waa nokita ku no unayan nod silutan inin minuvu.”
Piru ayas pe‑en sikandan id pehes no mid ungketen to, “Sikandin en kos unayan no no‑ukag kos mgo minuvu ka‑ay to intirut Judea pomon to mgo nonaw rin. Id tigkanoy sikandin nid nonaw riyot prubinsya to Galilea woy id so‑ob ka‑ay't Jerusalem.”
Id Intud‑inturan ni Herodes si Disas
Na, to norinog idda ni Pilato, mid intud sikandin ko toho Galilea vo si Disas. To nosorollan ni Pilato no id pomon bos si Disas diyot Galilea, id popiyod din sikandin diyot ki Herodes su no‑iraom man idda to kodponguu rin, woy nokosasang mandad no riyon si Herodes to Jerusalem. Nahaahaa si Herodes to nokita rin si Disas, su nouhoy ron no id kopi‑i rin nod kokita sikandin. Mo‑uraa kos norinog din moka‑atag ki Disas woy id kopi‑i rin nod pokitannon sikandin to mokososoobbu. Na, id intud‑inturan ni Herodes si Disas, piru waa en sikandin mid tavak. 10 Iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises no id ponloohinat dutun, id oyassan dan pe‑en tid uug si Disas to mgo saa. 11 Na, id sumpalit si Disas woy id po‑ilawan ni Herodes duma taddot mgo sundau rin. Id umpakan dan pe‑en sikandin to motoos no uvag kun to umpak to hari, woy id polivod din si Disas diyot ki Pilato. 12 To iddon allow, nokod‑oukuy ron si Herodes woy si Pilato, su nokodkuntra ran man iddot id lihad.
Dos Kodsilut ki Disas to Kopotayan
(Mateo 27:15-26; Marcos 15:6-15; Juan 18:39; 19:1-16)
13 Na, id po‑umow ni Pilato iddos ponguu to mgo tohodbuwis, dos dumon mgo ponguu to Judio woy dos mgo minuvu. 14 Kahin Pilato kandan to, “Id piyod dow rinit koddi inin minuvu no id uug dow no sikandin kos unayan nod ko‑ukag iddos mgo minuvu to kodsupak to guberno. Piru to id intud‑intud a kandin diyot isowwan dow, waa en nokita ku no unayan nod silutan sikandin. 15 Ungketen dad en mandad ki Herodes, su id polivod din man inin minuvu rinit keta. Na, waa en nopuungan din no saa no ollog sikandin nod silutan to kopotayan. 16 De‑en od polompossan ku ra sikandin woy kopongnga, od polegguangon.”
17 [Id oseng din idda, su ipat pista to Kodlihad to Ponolihan, nooyami rin don nod poleggua to sokkad no pinirisu.] 18 Piru to norinog taddot mgo minuvu iddos id oseng ni Pilato, id pehes dan no mid ungketen to, “Imotayiu ikon minuvu! Si Barabas kos polegguangow!”
19 Ini si Barabas, id prisu, oyyos sokkad sikandin taddot id ponsupak to guberno riyot Jerusalem woy noko‑imatoy sikandin.
20 Id kopi‑i nanoy ni Pilato no si Disas kos od polegguangon din. De‑en id ovayan din poron tid oseng iddos mgo minuvu no waa saa ni Disas. 21 Piru ayas pe‑en sikandan id pehes no mid ungketen to, “Id pakpak sikandin! Id pakpak sikandin diyon to krus!”
22 Na riyot iko‑otollun timpu, mid ikahi si Pilato kandan to, “Mambo, ondan man kos saa no nopuungan din? Waa nokita ku no unayan nod silutan sikandin to kopotayan. De‑en od polompossan ku ra sikandin woy kopongnga, od polegguangon.”
23 Piru ayas pe‑en id pehes iddos mgo minuvu no id pakpak sikandin diyon to krus. Na riyot mori, notalu si Pilato. 24 De‑en id aman dobbo sikandin taddot id kopi‑i ran. 25 Iyon din id poleggua, iddos minuvu no id prisu pomon to kodsupak din to guberno woy kod‑imatoy. Piru si Disas, id boggoy ni Pilato riyot bollad to mgo sundau amoy'd kopuungan dan iddos id kopi‑i to mgo minuvu.
Dos Kodpakpak ki Disas diyon to Krus
(Mateo 27:32-44; Marcos 15:21-32; Juan 19:17-27)
26 Laggun tod piyoddon dan si Disas diyot lugaa nod pokpakan kandin, nokosuggung dan to sokkad no minuvu nod ngoranan ki Simon no toho Cirene no id pomon diyot bariyu. Id pohos dan sikandin nod tiyang taddot krus, woy id potinundug dan sikandin ki Disas.
27 Duwon mandad mo‑uraan minuvu no id tinundug ki Disas. Dos duma, mgo ba‑ay no ayas id sinoggow woy id pondaawit atag kandin. 28 Piru id loingoy si Disas kandan no mid ungketen to, “Sikiyu no mgo ba‑ay to Jerusalem, yo kow'd sinoggow atag koddi. Iyon dow sinoggawi kos ko‑ugolingun dow woy mgo anak dow. 29 Oyyos od inguma en kos timpu no od ikahi kos mgo minuvu to, ‘Moppiya kod kotomanan taddot mgo ba‑ay no diid poko‑anak woy waad posusuwon.’ 30 Woy to iddon timpu, od ikahi sikandan diyot mgo buvungan to, ‘Kounow kowd ka‑ay't konami,’ woy od ikahi ran pe‑en diyot mgo buvungan to, ‘Tombuni koyd!’* 31 Su otik nopuungan dan man ini rinit koddi no waa saa, iyon pobbo riyot mgo minuvu no mosaasaa.”*
32 Na, duwon oruwon kriminal no id piyod dan amoy'd silutan to kopotayan duma ki Disas. 33 To id inguma ron sikandan diyot lugaa nod ngoranan no Bongovongo, id pakpak taddot mgo sundau si Disas diyon to krus, woy idda mandad so oruwon kriminal. Dos sokkad, diyon lomig to kowanan ni Disas woy dos sokkad, diyon lomig to ivang. 34 Na id dasaa si Disas, kahi rin to, “Amoy ku, posinsya‑iyu sikandan, oyyos waa saddoo ran ko ondan kos id puungan dan.”
Na iddos mgo sundau, id bunutbunut dan atag taddot ogget ni Disas ko ondan kos od kokomunoy to ipat sokkad kandan.* 35 Laggun tod loohinat dutun iddos mgo minuvu nod totongtong, id sumpalit kandin iddos mgo ponguu to Judio. Kahi ran to, “Id tovangan din kos duma, na od ontongngan ta ve‑en kod pokotavang sikandin to ko‑ugolingun din. Woy od kosorollan ta ko mooggot en no sikandin kos Mesiyas.”*
36 Id sumpalit mandad sikandin taddot mgo sundau. Id porani ran kandin woy id bullow ran iddos suka amoy id po‑inom kandin.* 37 Kahi ran to, “Otik sikkow en kos hari to mgo Judio, tovangiyu kos ko‑ugolingun du.”
38 Id oseng dan idda, su duwon man korotula no riyon lomig to datas to uu ni Disas no mid ungketen to, “Ini en kos Hari to mgo Judio.”
39 Ahad pe‑en iddos sokkad no id pakpak don diyot duug ni Disas, id sumpalit mandad kandin. Kahi rin to, “Otik mooggot en no sikkow kos Mesiyas, tovangiyu kos ko‑ugolingun du woy sikami mandad.”
40 Piru id sugga sikandin taddot duma rin no kriminal, kahi rin to, “Waa ka vo novaakki to Monama? Id silutan ki to nokod‑iling no silut. 41 Piru siketa no oruwa, ollog en nod silutan to iling ka‑ay, su nokopuung ki man to morat. Piru sikandin, id silutan no waa saa.”
42 Na kahi rin to, “Disas, yo a vo nikkow lingawi otid hari kad.”
43 Mid tavak si Disas to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku kikow, no inin allow, od koruma kud sikkow riyot langit.”
Dos Kopotayan ni Disas
(Mateo 27:45-56; Marcos 15:33-41; Juan 19:28-30)
44 Na, to moko‑untud don kos allow, tigkow id mosukirom kos intirut ingod daom to otollun uras. 45 Idda ron en, novendas iddos oray'n mokoppaan kurtina riyot templo. 46 Na id pehes si Disas to monokkaa no mid ungketen to, “Amoy ku, id salig kud diyot bollad du inis koddin ispiritu.”*
Nopongnga rin osenga idda, novudtus don kos songnga rin.
47 To nokita taddot kopitan to mgo sundau iddon notomanan, id doong din kos Monama, kahi rin to, “Mooggot bos en no waa saa ka‑ay'n minuvu.”
48 Iddos langun nid totongtong taddon notomanan, id pon‑uli sikandan no immat id kommos kos pusung dan pomon to lampas no lanu. 49 Piru iddos langun no oukuy ni Disas, ahad iddos mgo ba‑ay nid duma kandin pomon poron diyot Galilea, id ponloohinat dan diyot moriyu boyow woy nokita ran en mandad iddos langun no notomanan.
Dos Kodlobbong ki Disas
(Mateo 27:57-61; Marcos 15:42-47; Juan 19:38-42)
50-51 Na, duwon minuvu no id ngoranan ki Jose no toho Arimatea no sakup to Judea. Moppiya sikandin woy motallong no minuvu. Id aangat sikandin to timpu to kodharit Monama. Ahad sakup sikandin to mowwet no hukumanan to mgo Judio, waa sikandin mid aman taddot puhawang to kod‑imatoy ki Disas. 52 Id undiyon sikandin to ki Pilato woy id buyu rin nod ongayon dos bangkoy ni Disas. 53 De‑en id angoy onni Jose iddos bangkoy ni Disas pomon diyon to krus. Id bukusan din idda to mahaa no ogget, woy id ta‑aw rin idda riyot lovongngan no waa poron ta‑aw. Iddon lovongngan, id bongbangan no pahang iling to langub. 54 To kodpuung dan tadda, od kosagkup don to Bernis no idda en kos kodpanoy to mgo Judio atag to Allow't Kod‑imolloy.
55 Iddos mgo ba‑ay no id duma ki Disas pomon diyot Galilea, id tinundug ki Jose woy nokita ran ko ingkon iddos id lovongngan ki Disas woy ko momonnu id ta‑aw iddos bangkoy rin. 56 Na, id uli ron sikandan woy id panoy to mgo pomammut no id bukbuk woy id daddas dan taddot bangkoy ni Disas. Nopongnga idda, id tigkanoy ron iddos Allow't Kod‑imolloy woy id oimolloy pa sikandan, su idda me‑en kos suhu atag to mgo Judio.*
* 23:30 Od kovasa ini riyot Oseas 10:8; Id Pokita 6:16. * 23:31 Otik diyot Griego no kinohiyan, id ponunggelengan ni Disas kos ko‑ugolingun din to kayu no no‑uyag, no iddos kohulugan, waa saa rin. Idda mandad so mgo minuvu, id ponunggelengan din to kayu no nahangu, no iddos kohulugan, mgo mosaasaa. * 23:34 Od kovasa ini riyot Salmo 22:18. * 23:35 Od kovasa ini riyot Salmo 22:7. * 23:36 Od kovasa ini riyot Salmo 69:21. * 23:46 Od kovasa ini riyot Salmo 31:5. * 23:56 Od kovasa ini riyot Exodo 20:10; Deuteronomio 5:14.