9
Dos Kodsuhu ni Disas to Sopuu‑oruwon Tinodduwan Din
(Mateo 10:5-15; Marcos 6:7-13)
Na id umow ni Disas iddos sopuu‑oruwon tinodduwan din, woy id boggayan din sikandan to kotuusan woy kotungud to kodpoleggua to mgo busow woy to kodbawi tod pongkovohokan. Id suhu rin sikandan amoy'd ponudtuu to langun moka‑atag to kodharit Monama woy amoy od bawi tod pongkovohokan. Na id pomonduwan ni Disas iddos mgo tinodduwan din, kahi rin to, “Yo kow'd piyod to ahad ondan diyot iponawon dow, iling to tukod, kavii,* koka‑an, soopi ahad ilisan. Otik duwon od inggat koniyu nod oubpa riyot baoy rin, yo kow'd alin diyot osson baoy taman tod awa kow taddon bonuwa. Piru otid poko‑inguma kow riyot lugaa no waad tanggap koniyu o konnod pominog to nonaw row, na tonani row idda woy podpara row kos boubbuk to livuta riyot pa‑a row to kod‑awa row, patow no waa id pokosondit dan koniyu riyot timpu nod silutan sikandan to Monama.”
Na, id ipanow ran woy undiyon to mgo bariyu amoy'd ponudtuu to Moppiyon Dinoggan woy id bowiyan dan iddos od pongkovohokan.
Notaong si Harin Herodes Moka‑atag ki Disas
(Mateo 14:1-12; Marcos 6:14-29)
To norinog ni Herodes no gubernador to Galilea iddos moka‑atag taddot pinuungan ni Disas, oray sikandin no notaong. Oyyos duwon mgo minuvu nid ikahi no sikandin kun si Juan no Tohodboutismu no novadnow pomon diyot kopotayan. Woy duwon duma nid ikahi no sikandin si Elias. Duwon mandad duma no id ikahi no sokkad sikandin taddot mgo propeta dangan no novadnow ron. Piru mid ikahi si Herodes to, “Id potompoddan kud man to liyog si Juan. Ondoy ayu inis minuvu nod tommanon dan?”
Pomon tadda, id nangkap si Herodes to po‑ukit no od kokita rin si Disas.
Dos Kodpoka‑an ni Disas to Limmon Maan (5,000) no Minuvu
(Mateo 14:13-21; Marcos 6:30-44; Juan 6:1-14)
10 Na, to id livod don diyot ki Disas iddos mgo apostoles, id ponudtuu ran kandin iddos langun no pinuungan dan. Nopongnga, id duma rin sikandan diyot bonuwa to Betsaida no siksikandan da. 11 Piru to nosorollan taddot mo‑uraan minuvu no nokologkiyat don onsi Disas, id tundug dan kandin. Na, id olit‑olit dan ni Disas woy id ponudtuu rin kandan iddos moka‑atag to kodharit Monama. Id bowiyan din mandad iddos od pongkovohokan.
12 To od komapun don, id porani ki Disas iddos sopuu‑oruwon tinodduwan din woy mid ikahi to, “Iyon ayu moppiya no od po‑undiyonnon du to mgo bariyu inis mo‑uraan minuvu amoy od pokonangkap to koka‑an woy'd ko‑owottan, su noka‑awoy‑awoy inin lugaa.”
13 Piru kahin Disas kandan to, “Sikiyu kos od poka‑an kandan.”
Kahi ran to, “Eh, toonaw ra man limmon paan woy oruwon ngaap inis ka‑ay't keta. Momonnu koy man od pokovolli to koka‑an atag ka‑ay't langun no minuvu?”
14 Id oseng dan idda su iddos ko‑uralloy to mgo mama, mgo limmon maan (5,000). Na kahin Disas diyot mgo tinodduwan din to, “Po‑unsara row sikandan woy livuunga row to tinlimmompuu.”
15 De‑en id pon‑unsad iddos mgo minuvu. 16 Na, id angoy ni Disas iddos limmon molison no paan woy oruwon ngaap, woy id langngag sikandin diyot datas to langit woy id posolamat diyot Monama. Nopongnga, id pontoppiktoppik din idda woy id boggoy rin diyot mgo tinodduwan din amoy id sondad diyot mgo minuvu. 17 Na, nokoka‑an dan langun woy nongovuung. Nopongnga idda, id temmos taddot tinodduwan din iddos nongosama no nokoponnu pe‑en to sopuu‑oruwon bukag.
Dos Tavak ni Pedro no si Disas kos Mesiyas
(Mateo 16:13-19; Marcos 8:27-29)
18 Sokkad no allow, id dasaa si Disas no siksikandin da. Nopongnga, id inturan din iddos mgo tinodduwan din, kahi rin to, “Ondoy a man diyot poomdom to mgo minuvu?”
19 Mid tavak sikandan to, “Duwon mid ikahi no sikkow kun si Juan no Tohodboutismu. Dos duma mid ikahi no sikkow si Elias, woy duwon duma nid ikahi no sokkad ka taddot mgo propeta dangan no novadnow ron.”
20 Kahin Disas to, “Piru atag koniyu, ondoy a man?”
Mid tavak si Pedro to, “Sikkow en kos Mesiyas no id popiyod to Monama.”
21 Na, id loglohottan ni Disas dos mgo tinodduwan din no dii ran id ponudtuu riyot ahad ondoy iddos moka‑atag kandin.
Dos Unnon Kodponudtuu ni Disas Moka‑atag to Kopotayan Din
(Mateo 16:21-28; Marcos 8:30-9:1)
22 Na mid ikahi si Disas to, “Siyak no Anak to Minuvu, ko‑ilangan nod ukit to mo‑uraan kodposuppit woy od elleyan a taddot od pombuyyahon to mgo Judio, dos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises. Od imotayan a, piru riyot iko‑otollun allow, od kovadnow a.”
23 Na id osengan ni Disas iddos mo‑uraan minuvu, kahi rin to, “Iddos ahad ondoy no od kopiyan nod kovovallan no tinodduwan ku, ko‑ilangan nod inoyyuhan din kos kandin nid kopi‑i, woy od tiyangon din iddos kandin no krus* amoy'd dumoruma koddi. 24 Su iddos minuvu nod konuhunan to umuu rin, od koworan da en baling tadda. Piru iddos ahad ondoy nod patoy pomon to koddumoruma rin koddi, duwon umuun waad tomanon. 25 Oyyos ahad od kokomunoy to minuvu kos langun no korotuwan ka‑ay to ampow't ingod, waa en koru‑anon otid koworan sikandin to umuun waad tomanon, su iddos od ingumannon din, idda en so linow't apuy. 26 Na, iddos ahad ondoy nod ko‑ilow koddi woy taddot mgo nonaw ku, siyak no Anak to Minuvu, id ko‑ilow ku mandad sikandin init kodlivod ku. Od posivontuhan a woy'd kokita to langun iddos se‑aa to kotuusan ku, woy dos se‑aa to kotuusan to Amoy ku woy idda mandad so uhis no mgo ponolihan. 27 Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no duwon duma ka‑ay no dii pa od patoy taman to dii ran pa od kokita iddos kodharit Monama.”
Nopalin kos Boyo ni Disas
(Mateo 17:1-8; Marcos 9:2-8)
28 Na, to id lihad don kos sokkad no simana nopongnga mid oseng si Disas tadda, id poruma rin si Pedro, si Juan woy si Santiago po‑undiyon to buvungan amoy'd dasaa. 29 Laggun tid dasaa si Disas, id se‑aa kos bonnong din, tigkow nopalin kos boyo rin woy dos umpak din, id sella‑sella pomon to koputiyoy. 30 Na idda ron en, nokita ran iddos oruwon minuvu no id tongko ki Disas. Sikandan, si Moises woy si Elias. 31 Woy id sella‑sella mandad kos boyo ran. Dos tongkoanan dan, moka‑atag taddot od ingumon kopotayan ni Disas diyot Jerusalem amoy od kotuman iddos puhawang to Monama. 32 Na onsi Pedro, nokotintinuhon. To nokohimata ron sikandan, nokita ran si Disas no id se‑aa woy idda mandad so oruwon minuvu nid lohinat duma kandin. 33 To od tanan don onsi Moises, kahin Pedro ki Disas to, “Tohodnonaw, moppiya en no ka‑ay ki. Od sosabbong koy to otollu, sokkad atag kikow, sokkad atag ki Moises woy sokkad atag ki Elias.”
Id oseng ni Pedro idda pomon to waa rin nonongnongngi ko ondan kos od osengon din. 34 Laggun tod ooseng poron sikandin, duwon souhapun no id tambun kandan woy oraroy ran no novaakkan. 35 Na, duwon bawos no id pomon diyot souhapun no mid ungketen to, “Ini en kos Anak ku no id aam ku. Pominogga row sikandin.”
36 To id soro ron iddos bawos, si Disas dobbo kos nokita ran. To nouhoy'n timpu, waa ran id ponudtuu riyot ahad ondoy iddos nokita ran.
Dos Kodpoleggua ni Disas to Busow no id Lasud diyot Anak
(Mateo 17:14-18; Marcos 9:14-27)
37 So‑op no allow, id potupang don onsi Disas pomon diyot buvungan woy mo‑uraan minuvu nid sinuggung kandin. 38 Duwon sokkad kandan no id umow ki Disas, kahi rin to, “Tohodnonaw, kolimulimu, ko‑eruwan ka ka‑ay't budtung no anak ku. 39 Inaayun sikandin od uriponnon to busow woy tigkow ron od pomehes, od pongookoo woy'd bovuwak kos bivig din. Woy od pomiliton sikandin taddot busow woy dii en od tokasan. 40 Id nganoy ad diyot mgo tinodduwan du no od polegguangon dan iddos busow, piru waa ran man noko‑uli kandin.”
41 Kahin Disas to, “Sikiyu no mgo minuvu to inin timpu, waa en kopomakoy row woy ebbaw kow! Momonnu kouhayyoy kos koddumoruma ku koniyu, woy kannu pa ayu od kotaman inis kodti‑is ku koniyu? Piyoddow kos anak du ka‑ay't koddi.”
42 To id porani ron iddos anak diyot ki Disas, id buntug sikandin taddot busow woy id pokookoo. Piru id poleggua ni Disas iddos busow woy idda ron en, no‑uliyan dos anak. Na, id boggoy ni Disas dos anak diyot amoy rin. 43 Nosoobbuwan iddos langun no minuvu pomon to kotuusan to Monama.
Dos Iko‑oruwon Kodponudtuu ni Disas Moka‑atag to Kopotayan Din
(Mateo 17:22-23; Marcos 9:30-32)
Piru laggun to nosoobbuwan iddos mgo minuvu taddot id puungan ni Disas, mid ikahi sikandin diyot mgo tinodduwan din to, 44 “Poomdomma row inis od osengon ku koniyu. Siyak no Anak to Minuvu, id boggoy a riyot bollad taddot od pongkuntra koddi.” 45 Piru waa ran nokaabbot to kohulugan taddot id ikahi ni Disas, su iling to notombunan kos poomdom dan woy od kovaakkan dan nod intud kandin moka‑atag tadda.
Dos Mowwet to Langun diyon to Kodharit Monama
(Mateo 18:1-5; Marcos 9:33-37)
46 Sokkad no allow, id po‑opuloy iddos mgo tinodduwan ni Disas ko ondoy kandan kos mowwet to langun. 47 Piru nosorollan ni Disas kos diyot poomdom dan, de‑en id poporani rin iddos disok no anak woy id poohinat din diyot duug din. 48 Kahi rin to, “Iddos ahad ondoy nod tanggap ka‑ay't anak pomon to kopomakoy rin koddi, siyak kos id tanggap din. Woy dos ahad ondoy nod tanggap koddi, id tanggap din mandad iddos id popiyod koddi. Oyya su iddos mopoobbava to langun koniyu, sikandin kos mowwet to langun.”
Dos Konnod Supak Koniyu, od Poomig Koniyu
(Marcos 9:38-40)
49 Na mid ikahi si Juan ki Disas to, “Tohodnonaw, nokokita koy to sokkad no minuvu no nokopoleggua to mgo busow ukit to ngaran du. Id sugga roy sikandin, oyyos konna ta man duma.”
50 Piru kahin Disas to, “Yo row sikandin sugga‑a, su iddos konnod supak koniyu, od poomig koniyu.”
Waa Tonggapa si Disas diyot Sokkad no Bariyu no Sakup to Samaria
51 Na, to asow ron kos timpu to kodbatun ki Disas diyot datas to langit, id oggot din kos ginawa rin nod undiyon to Jerusalem. 52 Duwon mgo sinuhuwan nid po‑unna rin diyot sokkad no bariyu no sakup to Samaria, su amoy od pokopanoy ran atag to kod‑inguma rin. 53 Piru iddos mgo minuvu rutun, waa id tanggap kandin, oyyos nosorollan dan man no od undiyon sikandin to Jerusalem.* 54 To norinog idda taddot mgo tinodduwan din no si Santiago woy si Juan, mid ikahi sikandan to, “Longaggon, id kopi‑i ru vo nod buyu koy riyot Monama no od popiyod sikandin to apuy pomon diyot datas to langit amoy'd kotutung sikandan?”
55 Piru mid isau si Disas diyot kandan woy id sugga rin. 56 Nopongnga idda, id ponayun don sikandan nid undiyon to osson bariyu.
Dos Kodti‑is to Kosupittan Pomon to Koddumoruma ki Disas
(Mateo 8:19-22)
57 Na laggun tod ipanow sikandan, duwon minuvu no id ikahi ki Disas to, “Od duma a kikow ahad ingkon ka od undiyon.”
58 Piru mid tavak si Disas to, “Moppiya pa kos mgo lokivot su duwon luyung to kayu nod ko‑ubpan, woy moppiya pa iddos mgo manuk nod layanglayang su duwon saag. Piru siyak no Anak to Minuvu, waa noto‑oo nod ko‑imooyyan ku.”
59 Na mid oseng mandon si Disas diyot ossa pa no minuvu, kahi rin to, “Duma ka koddi.”
Piru mid tavak sikandin to, “Longaggon, od uli a pa woy otik nolobbong* don iddos amoy ku, od duma a kikow.”
60 Piru kahin Disas kandin to, “Podtohonowd iddos minatoy no od lobbong taddot mgo minuvu no waa umuun waad tomanon. Piru sikkow, ipanow ka woy ponudtuu ru riyot mgo minuvu iddos moka‑atag to kodharit Monama.”
61 Duwon pe‑en ossa no mid ikahi ki Disas to, “Longaggon, od duma a kikow, piru po‑uliya a pa amoy'd poko‑obisu a to mgo korumannan ku.”
62 Piru mid tavak si Disas to, “Iddos od tigkanoy ron nod somad to dadu no od loloingoy poron, konna ollog nod lonug to pinuungan to kodponudtuu moka‑atag to kodharit Monama.”
* 9:3 Dangan diyot mgo Judio, inis kavii, od piipiyoddon to mokililimus. * 9:23 Dos kohulugan to kahi no, od tiyang to krus, idda en so kodtuman to suhu ni Disas ahad ondan pa kos od kotomanan. * 9:53 Dos mgo Judio woy dos mgo toho Samaria, waa moppiyon koroniyan pomon poron to timpu to kovuyyahan dan. Dos mgo toho Samaria, dii od pokotanggap no riyon to Jerusalem iddos lugaa nod simba‑anan to Monama, su bonuwa man idda to mgo Judio. * 9:59 Diyot botasanon to mgo Judio, od temosson dan iddos tullan taddot minuvu no id patoy to sokkad don no lahun sasang to ugkas din, idda pa id lobbong dan.