5
Dos Kodpoleggua ni Disas to mgo Busow riyot Sokkad no Minuvu
(Mateo 8:28-34; Lucas 8:26-39)
Na, id dunggu onsi Disas diyot dipaa to Lanow't Galilea, riyot lugaa to mgo toho Gerasa. To id ponog si Disas taddon bollangay, duwon minuvu no id sinuggung kandin pomon diyot lovongngan.* Inin minuvu, id losuran to mgo busow, woy riyon sikandin id oubpa to mgo lovongngan. Ahad pa od bokuwon sikandin to kodina, konna en od kotoholan. Na, komo-uraa ron sikandin bokuwa to mgo kodina woy id pasung kos pa-a rin woy bollad din, piru id ponbudtus din iddos mgo kodina woy id pondorattan din iddos pasung. Waa en minuvu nod pokotohoo kandin su oray'n monokkaa. Allow bulli, od livonglivong sikandin diyot lovongngan woy riyot buvunganon no laayun od pomehes, woy id ponpoliyan din kos lawa rin to mgo batu.
To nopantow rin si Disas, mid sinuggung sikandin nid lungkossu. Woy riyot kod-inguma rin, id lingko-od sikandin diyot isowwan ni Disas.
Na id pehes sikandin no mid ungketen to, “Disas, Anak to Monama no Lampas to Langun, ondak lavut du koddi? Kolimulimu, pongulivot ka riyot ngaran to Monama no konna a nikkow od silutan!”
(Id oseng din idda, su id ikohiyan don man ni Disas iddos busow to, “Sikkow no busow, leggua ka ka-ay'n minuvu!”)
Na id inturan sikandin ni Disas, kahi rin to, “Ondoy kos ngaran du?”
Mid tavak iddos busow to, “Maanmaan kos ngaran ku, su mo-uraa koy.”
10 Ayas id po-eru-eru ki Disas iddos mgo busow no konna rin sikandan od po-owan taddon ingod.
11 Na riyot londig no morani rutun, duwon mo-uraan bavuy nid ponuwaa. 12 Id po-eru-eru ki Disas iddos mgo busow, kahi ran to, “Po-olina koy nod lasud duwot mgo bavuy.”
13 De-en id aman si Disas. Na id ponleggua iddos mgo busow, woy id losuran dan dos mgo bavuy no iddos ko-uralloy tadda, mgo oruwon maan (2,000). Idda ron en, id pouharus diyot daama iddos mgo bavuy woy nongo-uug diyot lanow woy nongoonnod.
14 To nokita idda taddot mgo tohodtamong to mgo bavuy, id lungkossu ran woy id ponudtuu ran iddos notomanan diyot langun no id ubpa riyot bonuwa, woy riyot mgo lugaa no nokolingkus dutun. To norinog idda to mgo minuvu, mid undiyon dan amoy'd kokita ko ondan kos notomanan. 15 Na riyot kod-inguma ran, id porani sikandan ki Disas woy nokita ran iddos minuvu no id losuran to maanmaan no mgo busow. Id ounsad sikandin, noko-oumpak don woy motallong don kos poomdom din. De-en oraroy ran no novaakkan. 16 Dos mgo minuvu no nokokita taddon notomanan, id ponudtuu ran diyot langun iddos moka-atag taddon minuvu woy dos notomanan taddot mgo bavuy. 17 To norinog idda to mgo minuvu, id po-eru-eru ran nod awa si Disas diyot lugaa ran.
18 Na, to id penek don sikandin diyot bollangay, id po-eru-eru kandin iddos minuvu no no-uliyan don no od porumannon sikandin ni Disas. 19 Piru id ikohiyan din iddos minuvu to, “Iyon moppiya, uli kad diyot koniyu, woy ponudtuu ru riyot korumannan du iddos id puungan tod Longaggon atag kikow woy dos eru rin kikow.”
20 De-en id uli ron iddos minuvu, woy id ponudtuu rin diyot sopuun bonuwa no sakup to Decapolis iddos langun nid puungan ni Disas atag kandin. Na iddos langun no nokorinog kandin, oraroy ran no nosoobbuwan.
Id Badnow ni Disas dos Anak woy id Bowiyan Din iddos Ba-ay
(Mateo 9:18-26; Lucas 8:40-56)
21 Na id sakoy mandon onsi Disas diyot bollangay, woy id livod sikandan diyot dipaa to lanow. To kodponog din, id livuungan sikandin to mo-uraan minuvu. 22 Duwon mandad id inguma no sokkad no ponguu to simba-an to mgo Judio no id ngoranan ki Jairo. To nokita rin si Disas, id porani sikandin woy mid lingko-od diyot isowwan din. 23 Id po-eru-eru sikandin no mid ikahi to, “Tohodnonaw, iddos ba-ay'n anak ku, od oumasoy ron. Kolimulimu, duma ka koddi woy somaddiyu sikandin amoy od ko-uliyan woy'd ko-uyag.”
24 De-en id duma si Disas kandin. Na, mid tinundug mandad iddos oray'n mo-uraan minuvu no id pososokoy riyot kandin.
25 Dutun, duwon mandad sokkad no ba-ay no novohokan su sopuu-oruwa ron no lahun, diid soro nod longossan. 26 Na, noosayan oraroy sikandin taddot kodbawi to mo-uraan doktor. Na-amin din don kos langun no koruwonnan din amoy id bayad kandan, piru waa sikandin no-uliyan, ko konna, id ayas baling dos bohok din. 27 To nokorinog sikandin moka-atag ki Disas, id lotlot sikandin diyot mo-uraan minuvu woy id porani riyot inoyyuhan ni Disas amoy'd somaddan din kos umpak ni Disas. 28 Su kohingginawa rin no, “Ahad od pokosomad a ra to umpak din, od ko-uliyan ad en.” 29 To nokosomad don sikandin, idda ron en, id soro iddos bohok din nod longossan. Na, noheddam din no no-uliyan don sikandin.
30 Idda ron en, noheddam ni Disas no duwon kotuusan no id leggua pomon kandin. Na, id loingoy sikandin woy mid intud diyot mgo minuvu, kahi rin to, “Ondoy kos id somad to umpak ku?”
31 Mid tavak dos mgo tinodduwan din to, “Ontongngiyu man, mo-uraa kos od sosok kikow. Mambo man tod intud ka ko ondoy kos id somad kikow?”
32 Piru id loloingoy pe-en sikandin amoy'd kokita ko ondoy kos mid somad to umpak din. 33 Pomon to nosorollan en taddot ba-ay iddos notomanan din, id kookoo sikandin to mattag allak woy id porani ki Disas. Mid lingko-od sikandin diyot isowwan din, woy id ponudtuu rin kos langun. 34 Na kahin Disas kandin to, “Uri, no-uliyan kad pomon to kopomakoy ru. Uli kad bo duma to kosunayan, su konnad od livod dos bohok du.”
35 Laggun tid oseng din idda, duwon mgo minuvu nid inguma pomon diyot baoy ni Jairo. Kahi ran to, “Poonna ruk ginawa ru, worad iddos anak du. Yo rud lewanga kos Tohodnonaw.”
36 Piru id podtohon ni Disas iddos osengan dan. Kahi rin ki Jairo to, “Yo kod kaanu. Salig ka ra.”
37 Na waa rin porumanna iddos dumon minuvu, si Pedro ra woy dos toosuwod no si Santiago woy si Juan kos id poruma rin. 38 To id inguma ron sikandan diyot baoy ni Jairo, nokita ni Disas no od kohuyakot kos mgo minuvu, woy norinog din iddos od pondaawit. 39 Na, to noko-usok don sikandin, mid ikahi sikandin to, “Mambot od kohuyakot woy'd pondaawit kow? Waa id patoy inis anak, ko konna, id tinuhon da.”
40 Piru id kosu-atan dan da en sikandin. Id poleggua rin iddos mgo minuvu, woy id poruma rin iddos amoy woy inoy tat anak woy dos otollu taddot mgo tinodduwan din. Id usok dan diyot kwartu no id pooyyasan tat anak. 41 Na id somaddan ni Disas iddos bollad taddot anak, woy kahi rin to, “Talita kumi,” no iddos kohulugan, “Idi, onnow kad!”
42 Idda ron en, id onnow dos anak woy id oipanow. (Iddon anak, sopuu-oruwa ron kos idad din.) To nokita ran idda, oraroy ran no nosoobbuwan. 43 Na, id loglohottan dan ni Disas no konna ran id ponudtuu riyot ahad ondoy iddon notomanan, woy id ikohiyan din sikandan no od pokannon dos anak.
* 5:2 Diyot botasanon to mgo Judio, id lobbong dan iddos mgo minatoy riyon to langub o riyot id bongbangan no pahang.