18
Kachap ri Jesús kumal ri ajchꞌoꞌjabꞌ chajil tinimit xuqujeꞌ ri kꞌamal taq bꞌe kech ri winaq aꞌj Israel
(Mateo 26:47-56; Marcos 14:43-50; Lucas 22:47-53)
Are xbꞌiꞌtaj we jastaq riꞌ rumal ri Jesús, xeꞌ kukꞌ ri utijoxelabꞌ xkiqꞌaxaj ri jaꞌ ri kabꞌinik ri kꞌo pa Cedrón. Chꞌaqaꞌp che ri kabꞌin wi ri jaꞌ, kꞌo jun chꞌaqaꞌp ulew jawjeꞌ tiktal wi cheꞌ, ri Jesús xok bꞌik chilaꞌ. Ri Judas ri xkꞌayin ri Jesús retaꞌm xuqujeꞌ jawjeꞌ kꞌo wi kꞌolibꞌal riꞌ, jeriꞌ rumal sibꞌalaj kꞌi mul kꞌolinaq ri Jesús chilaꞌ kukꞌ ri utijoxelabꞌ. Ri kꞌamal taq kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios rachiꞌl ri fariseos xeꞌkiya bꞌik junmulaj ajchꞌoꞌjabꞌ chajil tinimit, xuqujeꞌ e chajinelabꞌ rech ri Templo che ri Judas xoꞌpan kꞌut jawjeꞌ kꞌo wi ri Jesús kukꞌaꞌm taq bꞌik qꞌaqꞌ ri katunanik xuqujeꞌ cheꞌyabꞌal. Ri Jesús retaꞌm chik ronojel ri kakꞌulmatajik, xel loq chkikꞌulaxik ri winaq, xuta chike: ¿Jachin kitzukuj?
Ri winaq xkibꞌij che: Are kaqatzukuj ri Jesús aj Nazaret.
Ri Jesús xubꞌij: In Riꞌ.
Ri Judas ri xkꞌayin ri Jesús kꞌo xuqujeꞌ kukꞌ ri winaq. Ri Jesús are xubꞌij “In Riꞌ”, xetzalij chikij, pakꞌalik xeqajik. Kꞌa te riꞌ xuta chi junmul chike xubꞌij: ¿Jachin kitzukuj?
Ri winaq xkitzalij ubꞌixik: Are kaqatzukuj ri Jesús aj Nazaret.
Ri Jesús xubꞌij chike: Xinbꞌij chiꞌwe chi in Riꞌ, we in kinitzukuj, chiya bꞌe chike we nikꞌaj riꞌ kebꞌek.
Jewaꞌ xubꞌij rech kakꞌulmataj ri tzꞌibꞌatalik: Xa ta ne jun xtzaq chike ri xeya la chwe. 10 Ri Simón Pedro rukꞌaꞌm bꞌik jun sakꞌibꞌal xresaj, kꞌa te riꞌ xusakꞌij ri wiqiqꞌabꞌ uxikin ri patanil rech ri kꞌamal kibꞌe ri chꞌawenel cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq. (Ri patanijel ubꞌiꞌ Malco.) 11 Ri Jesús xubꞌij che ri Pedro: Chatzalij le asakꞌibꞌal pa ri kꞌolibꞌal rech. ¿La man yaꞌtal wi kinqumuj ri kꞌa ri kuya ri nuTat chwe?
Kopan ri Jesús choch ri Anás
(Mateo 26:57-58; Marcos 14:53-54; Lucas 22:54)
12 Are kꞌu ri ajchꞌoꞌjabꞌ chajil tinimit, xuqujeꞌ ri kꞌamal kibꞌe, e kachiꞌl ri e chajil taq re ri Templo xkiyut ri Jesús kꞌa te riꞌ xkikꞌam bꞌik. 13 Nabꞌe xkikꞌam bꞌik ri cho ri Anás, ujiꞌ ri Caifás, are kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, che ri junabꞌ riꞌ. 14 Ri Caifás are xbꞌin chike ri winaq aꞌj Israel, are katanik we xa jun achi kakam kumal ke ri winaq cho ri kekam konojel ri tinimit.
Ri Pedro karawaj uqꞌalajisaxik ri Jesús
(Mateo 26:69-70; Marcos 14:66-68; Lucas 22:55-57)
15 Ri Simón Pedro rachiꞌl jun tijoxel e teren bꞌik chirij ri Jesús. Ri jun tijoxel chik etaꞌmatal uwach rumal ri kꞌamal bꞌe kech ri kinimal ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq rumal riꞌ xya bꞌe che xok bꞌik cho rachoch ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ, rukꞌ ri Jesús. 16 Are kꞌu ri Pedro xkanaj kanoq chuchiꞌ ri ja. Ri tijoxel ri etaꞌmatal uwach rumal ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ xel chi loq junmul xultzijon rukꞌ ri jaqal rech ri uchiꞌ ja xuta toqꞌobꞌ che rech koq bꞌik ri Pedro. 17 Ri jaqal uchiꞌ ja xubꞌij che ri Pedro: ¿La man at kachiꞌl at ri utijoxelabꞌ we achi riꞌ?
Ri Pedro xubꞌij: Man in kachiꞌl taj.
18 Sibꞌalaj kꞌax tew kꞌut rumal riꞌ ri e patanijelabꞌ xuqujeꞌ ri e chajinelabꞌ kimulim kibꞌ chirij jun qꞌaqꞌ tajin kakimiqꞌ kibꞌ. Ri Pedro xuqujeꞌ tajin kumiqꞌ ribꞌ kukꞌ.
Kopan ri Jesús choch ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios
(Mateo 26:59-66; Marcos 14:55-64; Lucas 22:66-71)
19 Are kꞌu ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios tajin kuta che ri Jesús jas uwach ri kꞌutuꞌn tajin kuyaꞌo xuqujeꞌ jachin taq ri utijoxelabꞌ. 20 Ri Jesús xubꞌij che: Ri in nuyoꞌm ri nukꞌutuꞌn chikiwach konojel ri winaq pa ri Sinagoga, pa ri Templo xuqujeꞌ jawjeꞌ ri kakimulij wi kibꞌ ri winaq aꞌj Israel. Man kꞌo taj jun jastaq ri xaq cheleqꞌal nubꞌim. 21 ¿Jas che chwe in kata wi? Chata chike ri winaq ri xetow ri nutzij. Aꞌreꞌ riꞌ etaꞌmaninaq ri xintzijoj chike.
22 Are jewaꞌ xubꞌij, jun chike ri chajinelabꞌ rech ri Templo xutzoqopij jun qꞌabꞌ chupalaj, kꞌa te riꞌ xubꞌij che: ¿La jeriꞌ kabꞌan chuchꞌabꞌexik ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios?
23 Ri Jesús xubꞌij che: We kꞌo itzel jastaq xinbꞌij chabꞌij jawjeꞌ xinsach wi. We utz ri xinbꞌij, ¿jas che kꞌut kinachꞌayo?
24 Jatꞌital ri Jesús xtaq bꞌik rumal ri Anás choch ri Caifás ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios.
Ri Pedro karawaj uqꞌalajisaxik ri Jesús
(Mateo 26:71-75; Marcos 14:69-72; Lucas 22:58-62)
25 Are kꞌu ri Pedro xaq jeꞌ takꞌal chilaꞌ tajin kumiqꞌ ribꞌ chuchiꞌ ri qꞌaqꞌ. Kꞌo chilaꞌ, are xta che: ¿La man kꞌu at jun at chike ri utijoxelabꞌ we achi riꞌ?
Man in kachiꞌl taj, xcha ri Pedro.
26 ¿La man kꞌu xatinwilo are at kꞌo rukꞌ pa ri ulew jawjeꞌ tiktal wi cheꞌ? xcha jun chike ri patanijel rech ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios che, uqꞌabꞌ taq alaxik rukꞌ ri achi ri xsakꞌix uxikin rumal ri Pedro.
27 Ri Pedro junmul chik xubꞌij chi man retaꞌm taj uwach ri Jesús, qas che ri qꞌotaj riꞌ xtzitziriqiꞌn ri amaꞌ akꞌ.
Ri Jesús kopan cho ri Pilato
(Mateo 27:1-2, 11-14; Marcos 15:1-5; Lucas 23:1-5)
28 Ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri winaq aꞌj Israel xkesaj bꞌik ri Jesús cho rachoch ri Caifás, xkikꞌam bꞌik cho ri nim taqanel aj Roma. Rumal kꞌu chi tajin kasaqirik, ri winaq aꞌj Israel man xoꞌk ta bꞌik pa ri nimalaj ja ri kꞌo wi ri Pilato, jeriꞌ rumal we ta xoꞌk bꞌik kakichꞌulujij kibꞌ xuqujeꞌ man kekwin taj kewaꞌ pa ri nimaqꞌij Pascua we jeriꞌ kakibꞌano. 29 Rumal riꞌ xel loq ri Pilato chutayik chike: ¿Jas umak we achi riꞌ, kibꞌij ix?
30 Ri winaq xkibꞌij: We ta mat jun achi bꞌanal kꞌax, mat xqakꞌam loq la chawe.
31 Ri Pilato xubꞌij chike: Chikꞌama bꞌik ix, chiqꞌata tzij puꞌwiꞌ jetaq ri kubꞌij ri itaqanik.
Ri winaq aꞌj Israel xkibꞌij: Man kꞌo ta kwinem pa qaqꞌabꞌ uj chukamisaxik jun winaq.
32 Jewaꞌ xbꞌantajik rech kakꞌulmataj ri ubꞌim ri Jesús are xutzijoj rij jas uwach kamikal kuriqo. 33 Ri Pilato xok chi bꞌik junmul pa ri nimalaj ja, xusikꞌij ri Jesús, xuta che: ¿La at riꞌ ri at nim taqanel pa kiwiꞌ ri winaq aꞌj Israel?
34 Ri Jesús xubꞌij che ri Pilato: ¿Are riꞌ kabꞌij at? O ¿are riꞌ kibꞌim chi nikꞌaj chawe chi kinux in?
35 Ri Pilato xubꞌij: ¿La in aj Israel kꞌu in? Are ri awinaq xuqujeꞌ ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xatkꞌamow loq chinuwach. ¿Jas xamakuj?
36 Ri Jesús xubꞌij: Ri ajawarem ri kintaqan wi man rech ta we uwachulew riꞌ. We ta jeriꞌ, kechꞌoꞌjin riꞌ ri e chajil taq rech jeriꞌ man kakiya ta bꞌe kinkichap ri winaq aꞌj Israel. Man rech ta kꞌu uwachulew ri nutaqanik.
37 Ri Pilato xubꞌij che: Xaq jeriꞌ at taqanel.
Ri Jesús xubꞌij: At xatbꞌinik chi in taqanel, rumal waꞌ xinalaxik xuqujeꞌ rumal waꞌ xinpe choch ri uwachulew, rech jeriꞌ kulinqꞌalajisaj ri tunal. Xapachin ri kuloqꞌaj ri tunal kutatabꞌej riꞌ ri nuchꞌabꞌal.
38 Ri Pilato xuta che ri Jesús: ¿Jas kꞌu riꞌ ri tunal?
Are xbꞌiꞌtaj we riꞌ rumal, xel bꞌik chikilik ri winaq aꞌj Israel, xubꞌij chike: Man kinriq ta in umak we achi riꞌ.
(Mateo 27:15-31; Marcos 15:6-20; Lucas 23:13-25)
39 Ri ix kꞌut naqꞌatal chiꞌwe chi katzoqopix jun achi ri kꞌo pa cheꞌ pa ri nimaqꞌij rech Pascua. ¿La kiwaj kꞌut kintzoqopij ri nim taqanel ke ri winaq aꞌj Israel?
40 Ko xkiraq kichiꞌ ri winaq, xkibꞌij: Chatzoqopij ri Barrabás. Ri Barrabás kꞌut jun elaqꞌom.
18:9 18:9 Juan 6:39.