14
Jun ixoq kutix jun kꞌokꞌ kunabꞌal chirij ri Jesús pa ri tinimit Betania
(Mateo 26:1-5; Lucas 22:1-2; Juan 11:45-53)
Xa kebꞌ qꞌij chik karaj che ri nimaqꞌij Pascua, xuqujeꞌ ri nimaqꞌij are katij ri kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ. Ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq e kachiꞌl ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik tajin kachichomaj jas kakibꞌan chuchapik ri Jesús, rech kakikamisaj. Xkibꞌij: Man kaqachap taj pa le nimaqꞌij rech man ketukin ta bꞌik le winaq.
(Mateo 26:6-13; Juan 12:1-8)
Are kꞌo ri Jesús pa ri tinimit Betania pa rachoch ri Simón, ri kabꞌix chꞌaꞌk achi che, xopan jun ixoq rukꞌaꞌm bꞌik jun kꞌokꞌ laj kunabꞌal.* ri bꞌantal che jun ri qꞌayes ubꞌiꞌ nardo, ri sibꞌalaj paqal rajil. Ri ixoq xupaxij ri kꞌolibꞌal ri kꞌo wi bꞌik ri kunabꞌal, kꞌa te riꞌ xuqꞌij pa ujolom ri Jesús. E kꞌo kꞌu jujun chike ri e kꞌo chilaꞌ xkibꞌij: ¿Jas che xaq xtix we kunabꞌal riꞌ? La man xa xkꞌayix we jastaq riꞌ rech kachꞌek nimalaj pwaq che jeriꞌ kaya chike ri mebꞌaibꞌ.
Sibꞌalaj kꞌax kakibꞌan chuyajik ri ixoq.
Ri Jesús xubꞌij: ¿Jas che kꞌax kixtzijon che we ixoq riꞌ? Man kiyaj taj. Sibꞌalaj utz ri chak ri xubꞌan wukꞌ. Ronojel qꞌij e kꞌo ri e mebꞌaibꞌ iwukꞌ rech kiꞌtoꞌo, ri in kꞌut man in kꞌo taj ronojel qꞌij iwukꞌ. We ixoq riꞌ xubꞌano ri xkwin chubꞌanik naꞌtabꞌal rech chi kinmuqiꞌk na. Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe pa ronojel ri uwachulew jawjeꞌ ri katzijox wi na ri utz laj tzij, katzijox na we xubꞌano we ixoq riꞌ.
(Mateo 26:14-16; Lucas 22:3-6)
10 Ri Judas Iscariote, jun chike ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ ri Jesús, xopan chukꞌayixik ri Jesús kukꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq. 11 Sibꞌalaj xekiꞌkotik are xkitabꞌej rech ri xbꞌix chike, xkitzuj pwaq che ri Judas. Jeriꞌ ri Judas xuchapleꞌj utzukuxik jas kubꞌan chujachik ri Jesús pa kiqꞌabꞌ.
Ri kꞌisbꞌal rekeqꞌij ri xbꞌanik rukꞌ ri Jesús
(Mateo 26:17-29; Lucas 22:7-23; Juan 13:21-30; 1 Corintios 11:23-26)
12 Pa ri nabꞌe qꞌij rech ri nimaqꞌij, are katij ri kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ, xuqujeꞌ are kakamisax ri chij rech ri Pascua, ri tijoxelabꞌ xkita che ri Jesús: ¿Jawjeꞌ kaj wi la kaqabꞌan wi ri waꞌim rech Pascua?
13 Ri Jesús xubꞌij chike e kebꞌ chike ri utijoxelabꞌ: Jix pa le tinimit. Chilaꞌ kel wi loq jun achi rukꞌaꞌm jun qꞌebꞌal jaꞌ, chitereneꞌj bꞌik. 14 Jawjeꞌ ri kok wi bꞌik ri achi, chibꞌij che: “Ri ajtij kuto: ¿Jawjeꞌ kꞌo wi ri ja ri kinwikꞌowisaj wi ri nimaqꞌij Pascua, kukꞌ ri nutijoxelabꞌ?” 15 Ri achi kukꞌut na chiꞌwach jun nim ja ri kꞌo chikaj, sukꞌumatal chik. Chibꞌana ri qarekeqꞌij chilaꞌ.
16 Xebꞌek ri tijoxelabꞌ, xoꞌk bꞌik pa ri tinimit, xkiriq ri achi jetaq ri xubꞌij bꞌik ri Jesús chike. Jeriꞌ xkibꞌano ri rekeqꞌij rech Pascua.
17 Are xok aqꞌabꞌ, xopan ri Jesús e rachiꞌl ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ. 18 Are e qꞌaꞌlik tajin kewaꞌ puꞌwiꞌ ri mexa, ri Jesús xubꞌij chike: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, jun chiꞌwe ri tajin kawaꞌ wukꞌ kinukꞌayij na.
19 Ri tijoxelabꞌ sibꞌalaj xebꞌisonik, xkichapleꞌj utatabꞌeloꞌxik chibꞌil kibꞌ: ¿Teꞌq in riꞌ?
20 Ri Jesús xubꞌij: Jun chike ri kabꞌlajuj ri kumuꞌ ri ukaxlan wa wukꞌ pa ri palaꞌt. 21 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, kakꞌulmataj na rukꞌ ri uKꞌojol ri Achi, jetaq ri tzꞌibꞌatal loq, xa kꞌu kꞌax rech ri kꞌayinel, are katanik we ta mat xalaxik.
22 Are tajin kewaꞌik, ri Jesús xukꞌam ri kaxlan wa, xutewechiꞌj. Kꞌa te riꞌ xujach chike ri utijoxelabꞌ, xubꞌij chike: Riꞌ chikꞌamaꞌ, are waꞌ ri nutyoꞌjal.
23 Kꞌa te riꞌ xukꞌam jun qumubꞌal, xutyoxij che ri Dios, kꞌa te riꞌ xuya chike ri utijoxelabꞌ, konojel xequmunik. 24 Xubꞌij chike: Are waꞌ ri nukikꞌel rech ri kꞌakꞌ chꞌekom tzij, ri katixtobꞌ kumal ke e kꞌi winaq.§ 25 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, man kinqumuj ta chi na we vino xane kꞌa te kinqumuj chik pa ri ajawarem rech ri Dios ri kꞌakꞌ vino.
Ri Jesús kutzijoj chi ri Pedro karawaj na ubꞌixik ri Jesús
(Mateo 26:30-35; Lucas 22:31-34; Juan 13:36-38)
26 Are xbꞌixotaj ri Salmos* kumal, xebꞌe pwiꞌ ri juyubꞌ Olivos.
(Mateo 26:30-35; Lucas 22:31-34; Juan 13:36-38)
27 Kꞌa teꞌ ri xubꞌij ri Jesús: Iwonojel kinitzaq na kanoq, jeriꞌ rumal tzꞌibꞌatalik: Kinbꞌan na kꞌax che ri ajyuqꞌ xuqujeꞌ ketukin na bꞌik ri chij. 28 Are kinkꞌastajik, kinnabꞌej na bꞌik chiꞌwach kineꞌ je laꞌ pa Galilea.
29 Ri Pedro xubꞌij: In man kantzaq ta la kanoq pune konojel ri nikꞌaj jeriꞌ kakibꞌano.
30 Ri Jesús xubꞌij che: Qas tzij kinbꞌij chawe, che we chaqꞌabꞌ kamik oxmul awawam nuwach are koqꞌ ri akꞌ chukamul.
31 Ri Pedro ko xubꞌij: Pune rajawaxik kinkam ukꞌ la, man kinwawaj ta wi qꞌalajisaxik la. Konojel ri nikꞌaj tijoxelabꞌ chik je xkibꞌij jacha ri xubꞌij ri Pedro.
Kubꞌan chꞌawem ri Jesús pa Getsemaní
(Mateo 26:36-46; Lucas 22:39-46)
32 Xoꞌpan pa jun kꞌolibꞌal ubꞌiꞌ Getsemaní, ri Jesús xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Chixtꞌuyul kanoq waral, xa keꞌnbꞌana na apanoq chꞌawem.
33 Xuꞌkam bꞌik ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan rukꞌ. Xuchapleꞌj bꞌisonem xuqujeꞌ xuxiꞌj ribꞌ 34 Xubꞌij chike ri e kꞌo rukꞌ: Sibꞌalaj kabꞌison ri wanimaꞌ, raj kinkamik kinnaꞌo.
Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike: Chixkanaj kanoq waral, chixkꞌasloq.
35 Xbꞌin chi na apanoq jubꞌiqꞌ, xukiꞌk pa ri ulew, xuchapleꞌj ubꞌanik chꞌawem are xuto we ta kꞌo bꞌanom wi mat kuriq ri kꞌaxal. 36 Xubꞌij: ¡Tat! lal kakwin la chubꞌanik ronojel. Man kaya ta la bꞌe chwe kinriq we kꞌax riꞌ, man are ta kꞌu kabꞌan we in, xane are bꞌanoq ri kaj lal.
37 Kꞌa te riꞌ xtzalij kukꞌ ri utijoxelabꞌ, are xopan kukꞌ tajin kewarik. Xubꞌij: ¡Simón! ¿Tajin ne lo katwarik? ¿Man xatkwin taj xatkꞌasiꞌk xa ta ne jun hora? 38 Chixkꞌasloq, chibꞌana chꞌawem rech man kixqaj taj pa ri mak. Ri uxlabꞌal sibꞌalaj karaj ri chꞌawem are kꞌut ri ityoꞌjal maj uchuqꞌabꞌ.
39 Xeꞌ chi junmul ri Jesús, xubꞌana chꞌawem. 40 Are xtzalij loq kukꞌ ri tijoxelabꞌ, junmul chik tajin kewarik, rumal sibꞌalaj kꞌax kiwaram. Man xkiriq taj jas xkibꞌij che ri Jesús. 41 Churox mul xtzalij loq kukꞌ ri utijoxelabꞌ, xubꞌij chike: Chixwaroq, chixuxlanoq, waral xkꞌis wi. Chiwilampeꞌ, xopan ri qꞌotaj are kajach ri uKꞌojol ri Achi pa kiqꞌabꞌ ri aꞌjmakibꞌ. 42 ¡Chixwaꞌjiloq! ¡Joꞌ! Xul le kinjachowik.
Ri Judas kujach ri Jesús
(Mateo 26:47-56; Lucas 22:47-53; Juan 18:2-11)
43 Tajin kachꞌaw na ri Jesús are xaq kꞌa te xopan ri Judas, jun chike ri kabꞌlajuj tijoxelabꞌ, e rachiꞌl sibꞌalaj e kꞌi winaq ri e taqtal bꞌik kumal ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ e kꞌamal taq bꞌe kech ri winaq aꞌj Israel, kukꞌam cheꞌ rachiꞌl sakꞌibꞌal. 44 Ri Judas ubꞌim chike ri winaq: Ri achi ri kintzꞌumaj are riꞌ, chichapaꞌ, chikꞌama bꞌik rukꞌ chuqꞌabꞌ.
45 Are xopanik ri Judas, xqebꞌ rukꞌ ri Jesús, xubꞌij che: Ajtij.
Kꞌa te riꞌ xutzꞌumaj.
46 Ri achyabꞌ xkichap ri Jesús. 47 Jun chike ri e kꞌo chilaꞌ xresaj jun sakꞌibꞌal, xusakꞌij ri uxikin ri patanil rech ri kꞌamal kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios. 48 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿La in jun elaqꞌom kꞌut che ri ix petinaq chwij rukꞌ cheꞌ rachiꞌl sakꞌibꞌal? 49 Man xinichap ta kꞌut pa taq ri qꞌij are xinkꞌojiꞌk iwukꞌ pa ri Templo. Xkꞌulmataj kꞌu we riꞌ rumal cher rajawaxik wi kakꞌulmataj na ri tzꞌibꞌatal loq.
50 Kojonel ri utijoxelabꞌ xaꞌnimaj bꞌik, xkitzaq kanoq utukel.
51 Xkichap kꞌut jun ala ri utereneꞌm bꞌik ri Jesús, uqꞌuꞌm jun atzꞌyaq. 52 Ri ala xutzaq kanoq ri atzꞌyaq, chꞌanalik, xanimaj bꞌik.
Kopan ri Jesús chkiwach ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios
(Mateo 26:57-68; Lucas 22:54-55, 63-71; Juan 18:12-24)
53 Xkikꞌam bꞌik ri Jesús choch ri kꞌamal kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, chilaꞌ xkimulij wi kibꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe kech wi e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ ri e kꞌamal taq kibꞌe ri winaq aꞌj Israel. 54 Ri Pedro naj kꞌo wi kanoq utereneꞌm bꞌik ri Jesús, xok bꞌik cho rachoch ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios. Xtꞌuyiꞌk kukꞌ ri ajchꞌoꞌjabꞌ chajinelabꞌ kumiqꞌ ribꞌ chuchiꞌ ri qꞌaqꞌ.
55 Ri e kꞌamal taq kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xuqujeꞌ ri e yaꞌl taq noꞌj kakitzukuj jas kakibꞌan chuqꞌalajisaxik chi ri Jesús ajmak, jeriꞌ kekwinik kakikamisaj, maj kꞌu umak xkiriqo. 56 E kꞌi winaq xkibꞌan bꞌanoj tzij chirij ri Jesús, man saq ta kꞌut ri kakibꞌij. 57 E kꞌo kꞌu nikꞌaj winaq xkibꞌan we bꞌanoj tzij riꞌ chirij ri Jesús, xkibꞌij: 58 Uj xqato are xubꞌij: Kintukij we Templo ri kiqꞌabꞌ achyabꞌ yakowinaq, kinyak kꞌu na jun man uqꞌabꞌ ta achi kayakowik.
59 Man rukꞌ ta waꞌ xjunamataj uwach ri kakibꞌij.
60 Xwaꞌjil ri kꞌamal bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, xubꞌij che ri Jesús: ¿La maj jas kabꞌij che le kakibꞌij chawe? ¿Jas kel kubꞌij waꞌ we mak riꞌ, ri kabꞌixik xabꞌano?
61 Ri Jesús maj jas xubꞌij. Ri kꞌamal kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xuta che: ¿La at, at Cristo, uKꞌojol ri tewchiꞌtal laj Dios?
62 Jeꞌ, in riꞌ, xcha ri Jesús. Kiwil na ix ri uKꞌojol ri Achi, katꞌuyiꞌ na pa ri uwiqiqꞌabꞌ ri kwinel laj Dios are kape pa ri sutzꞌ rech chilaꞌ chikaj.
63 Ri kꞌamal bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xutꞌoqopij ri ratzꞌyaq, xubꞌij: ¿Jas kakitayij chi na chaqe ri e qꞌalajisanelabꞌ? 64 ¡Qas ix xixtow rukꞌ ixikin ri awas ri xubꞌij! ¿Jas kita che?
Konojel ri winaq xkibꞌij chi taqal che kakamisaxik. 65 E kꞌi xkichapleꞌj uchubꞌaxik ri upalaj, xkichꞌuq ri ubꞌoqꞌoch, xkikoj tꞌoyom qꞌabꞌ che, xkibꞌij: ¡Chaqꞌalajisaj ri utzij ri Dios chiqawach!
Ri ajchꞌoꞌjabꞌ chajinelabꞌ xkilaqꞌij qꞌabꞌ chupalaj.
Ri Pedro karawaj uqꞌalajisaxik ri Jesús
(Mateo 26:69-75; Lucas 22:56-62; Juan 18:15-18, 25-29)
66 Ri Pedro are kꞌo cho ri ja, xikꞌow bꞌik jun aj ikꞌ rech ri kꞌamal kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios. 67 Are xrilo chi ri Pedro tajin kumiqꞌ ribꞌ chuchiꞌ ri qꞌaqꞌ, ko xukaꞌyej, xubꞌij che: Xuqujeꞌ at at kꞌo rukꞌ ri Jesús ri aj Nazaret.
68 Ri Pedro xubꞌij: Man wetaꞌm taj uwach, man ne wetaꞌm taj jachin tajin katzijoj rij.
Kꞌa te riꞌ xel bꞌik chuchiꞌ ri qꞌaqꞌ, xeꞌ chuchiꞌ ri uchiꞌ ja. 69 Ri aj ikꞌ are xril ri Pedro xubꞌij chike ri e kꞌo chilaꞌ: We jun achi riꞌ kachiꞌl we winaq riꞌ.
70 Ri Pedro junmul chik xubꞌij chi man retaꞌm taj uwach ri Jesús. Maj naj taj ikꞌowinaq, are nikꞌaj winaq chik xkibꞌij che ri Pedro: Qas tzij wi laꞌ at kachiꞌl rumal at at aj Galilea.
71 Ri Pedro xuchapleꞌj ubꞌixik etzelal chibꞌil ribꞌ. Xubꞌij: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi man wetaꞌm taj uwach ri Jesús.
72 Xaq kꞌa teꞌ xoqꞌ jun amaꞌ akꞌ chukamul. Xnaꞌtaj che ri Pedro ri xbꞌix che rumal ri Jesús: Oxmul awawam nuwach are koqꞌ chukamul ri amaꞌ akꞌ.
Ri Pedro xuchapleꞌj oqꞌej.
* 14:3 14:3 Ri alabastro jun abꞌaj ri sibꞌalaj chꞌuchꞌuj. Are waꞌ ri kabꞌan limeꞌt rukꞌ kaya kꞌokꞌ taq kunabꞌal chupam. 14:3 14:3 Ri nardo are jun kiꞌ uwaꞌl jun cheꞌ ri kꞌo pa ri tinimit India, xa kꞌu rumal che ri naj kape wi rumal riꞌ sibꞌalaj paqal rajil, yaktal pa jun limeꞌt ri man rech man xaq ta katixik. 14:12 14:12 “Ri kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ.” Chasikꞌij pa Hechos 12:3. § 14:24 14:24 Kakituruwisaj ukikꞌel jun awaj chukꞌutik chi ri chꞌekom tzij kakibꞌano, qas tzij wiꞌ. Éxodo 24:8. * 14:26 14:26 Ri bꞌix ri xkibꞌixoj pa ri Pascua wine are ri kubꞌij pa Salmos 115; 118. 14:27 14:27 Zacarías 13:7. 14:63 14:63 Kakitꞌoqopij ri katzꞌyaq chukꞌutik chi itzel xkita ri xbꞌixik o are ne ri tajin kabꞌanik. Xkibꞌij we riꞌ rumal xkito chi awas taq tzij ri xbꞌixik.