11
Gui̱nicaj a ni é re̱ꞌ ꞌngo̱ niman nico sisi̱ ga̱ꞌmi niꞌyūnj do̱j gu̱nun a ni é re̱ꞌ. Hué daj gui̱ꞌyaj á re̱ꞌ, ruhuāj aj. Daj si da̱j rúnꞌ huin ruhua Yanꞌanj du̱gumij a ni é re̱ꞌ, ni̱ hué daj huin ruhuāj du̱gumīj a ni é re̱ꞌ nej. Ni̱ hua guiꞌyaj yyāj sisi̱ gui̱nicaj dugüiꞌ ni é re̱ꞌ nga̱ Cristo. Ni̱ da̱j rúnꞌ gui̱ꞌyaj ꞌngo̱ yunꞌunj xa̱na hua sa̱ꞌ ngaa xacaj unj urin nica̱ unj, ni̱ hué daj huin ruhuāj sisi̱ gui̱nicaj dugüiꞌ ni é re̱ꞌ nga̱ Cristo aj. Sani̱ ani xuꞌuiꞌ ruhuāj nga̱ ni é re̱ꞌ sisi̱ di̱gyaꞌ yunꞌunj sichre ni é re̱ꞌ da̱j rúnꞌ digyaꞌ yunꞌunj xucuáj yunꞌunj gu̱ꞌnaj Eva asi̱j ná. Daj si nitaj si huin ruhuāj sisi̱ du̱na ni é re̱ꞌ si gui̱nicaj dugüiꞌ ni é re̱ꞌ nga̱ Cristo mánj. Gaꞌuej ruhua a ni é re̱ꞌ sisi̱ ga̱ꞌnaꞌ ango tsínj ga̱ꞌmi sij ango nuguanꞌ xiꞌí Jesús rian án re̱ꞌ. Ni̱ ni̱ni huin nuguanꞌ daj nga̱ nuguanꞌ gaꞌmi únj rian án re̱ꞌ. Ni̱ hua nia̱ꞌ ruhua ni é re̱ꞌ na̱huin raꞌa ni é re̱ꞌ ango nane̱, sani̱ sé Espíritu Santo huin mánj. Ni̱ ni̱ni hua ango nuguanꞌ nahuin raꞌa ni é re̱ꞌ. Sani̱ sé da̱j rúnꞌ hua si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj nahuin raꞌa sini ni é re̱ꞌ daj hua mánj. Ni̱ aꞌninꞌ ruhua á re̱ꞌ sisi̱ gui̱nicoꞌ a ni é re̱ꞌ ango nuguanꞌ daj. Ni̱ ani ruhuāj sisi̱ níꞌyanj si-nu̱guanꞌānj da̱j rúnꞌ níꞌyanj si-nu̱guanꞌ ni tsínj huin achij nicoꞌ ni é re̱ꞌ daj. Ni̱ apóstol achij huin ni sij, ruhua ni sij. Sani̱ huin achij nne̱ ni sij. Ni̱ nu̱nj si achin ango nuguanꞌ nachranꞌ ga̱ꞌmi sa̱ꞌāj rian ni ngüi̱, sani̱ gahuin chru̱n sa̱ꞌāj xiꞌí nuguanꞌ sa̱ꞌaj. Ni̱ hua xacaj á re̱ꞌ cuenta sisi̱ hué daj huin, guiꞌyaj únj.
Niꞌi ni é re̱ꞌ sisi̱ nun ga̱ꞌnē sanꞌanj rian án re̱ꞌ ngaa gaꞌmī si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj huin nuguanꞌ sa̱ꞌ rian án re̱ꞌ. Ni̱ gahuin rian án re̱ꞌ, guiꞌyā. Ni̱ gunā da ru̱cu. Ngaa ni̱ gaquinꞌ guiꞌyā rian án re̱ꞌ, ruhua á re̱ꞌ níꞌ. Sé daj huin mánj. Ni̱ gaꞌnē si-sanꞌanj ango ni ngüi̱ nicoꞌ Yanꞌanj huin ni ngüi̱ ma̱n ango xumanꞌ. Ni̱ riqui ni sij sanꞌanj daj sisi̱ ga̱ꞌue gui̱ꞌyaj sūnj rian án re̱ꞌ. Ngaa guimán néꞌ, ni̱ gachin ꞌngo̱ rasu̱n riānj, sani̱ nun ga̱rasūnj rian go̱ꞌngo ni é re̱ꞌ mánj. Daj si ni jnánj néꞌ ꞌna̱ꞌ estado Macedonia, ni̱ riqui ni sij si gachin riānj. Ni̱ nun ga̱rasūnj rian ni é re̱ꞌ mánj. Ni̱ hué daj ga̱ gui̱ꞌyā, ruhuāj aj.
10 Ni̱ xiꞌí si nne Cristo ngāj, xiꞌí daj niꞌi a ni é re̱ꞌ sisi̱ xa̱ngaꞌ nuguanꞌ aꞌmī rian án re̱ꞌ. Ni̱ ga̱taj snanꞌān rian án re̱ꞌ sisi̱ nitaj a̱man ga̱taj ni ngüi̱ mán estado Acaya sisi̱ gaꞌnē sanꞌanj rian án re̱ꞌ mánj. 11 Ni̱ u̱n sin huin, ni̱ aꞌmī nuguanꞌ nan, ruhua á re̱ꞌ únj. Sisi̱ ruhuaj, ni̱ nitaj si ꞌi̱ ruhuāj niꞌyā ni é re̱ꞌ. Sé daj huin mánj. Daj si Yanꞌanj niꞌi sisi̱ hua yya ꞌi̱ ruhuāj niꞌyā ni é re̱ꞌ aj.
12 Ni̱ ga̱ gue̱ gui̱ꞌyā da̱j rúnꞌ ꞌyā. Ngaa ni̱ si̱ gaꞌuiꞌ únj chrej rian ni tsínj chéj nanaꞌuiꞌ sisi̱ uyan ga̱ ni sij nga̱ únj. Aꞌmī xa̱can ni sij. Sani̱ sé uyan huin ni sij nga̱ únj. 13 Ni̱ aꞌmi yya̱ ni sij sisi̱ huin ni sij apóstol huin tsínj aꞌmi si-nu̱guanꞌ Jesucristo. Tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin ni sij. Daj si ꞌyaj ni sij sisi̱ aꞌmi ni sij si-nu̱guanꞌ Cristo. Sani̱ sé daj huin mánj. 14 Ni̱ sé urin ni sij ꞌyaj daj. Daj si manꞌan sichre ꞌyaj si ángel xigui̱n sa̱ꞌ huin sij. 15 Ni̱ da̱j rúnꞌ ꞌyaj sichre, ni̱ hué daj ꞌyaj ni tsínj daj nej. Ni̱ huin ruhua ni sij sisi̱ ga̱ni ruhua ni ngüi̱ sisi̱ ꞌyaj ni̱ca ni sij. Ni̱ da̱j rúnꞌ hua quij si-chrej ni sij, ni̱ hué daj gui̱ranꞌ ni sij castigo nej.
Sufrimientos de Pablo como apóstol
16 Ga̱taj ru̱huaꞌ yūnj sisi̱ si̱ gani ruhua á re̱ꞌ sisi̱ sinūn. Ni̱ sisi̱ hué daj ani ruhua á re̱ꞌ, ni̱ ga̱ꞌninꞌ ruhua ni é re̱ꞌ sisi̱ ga̱ꞌmī da̱j rúnꞌ aꞌmi ꞌngo̱ tsínj sinúnj. Ngaa ni̱ hué daj ga̱ꞌue ga̱ꞌmi sa̱ꞌāj xiꞌí si-sūnj. 17 Ni̱ sé Señor riqui sisi̱ hué daj ga̱ꞌmī mánj. Sani̱ maan si aꞌmī da̱j rúnꞌ aꞌmi ꞌngo̱ tsínj sinúnj. Ni̱ hué ducuánj daj ga̱ꞌue ga̱ꞌmi xa̱cānj do̱j xiꞌīj. 18 Ni̱ hua gaꞌi̱ ni tsínj aꞌmi sa̱ꞌ xiꞌí ni manꞌan ni sij. Ngaa ni̱ hué daj ga̱ꞌmi sa̱ꞌāj rian án re̱ꞌ xiꞌīj nej. 19 Daj si ani ruhua á re̱ꞌ sisi̱ niꞌi sa̱ꞌ á re̱ꞌ. Sani̱ aꞌninꞌ ruhua á re̱ꞌ sisi̱ ga̱ꞌmi ni tsínj sinúnj rian án re̱ꞌ. 20 Ni̱ aꞌninꞌ ruhua á re̱ꞌ sisi̱ gui̱ꞌyaj sun ni é re̱ꞌ rian ni tsínj daj ngaa xa ni sij si-sanꞌanj ni é re̱ꞌ. Ni̱ digyaꞌ yunꞌunj ni sij ni é re̱ꞌ nej. Ni̱ nitaj si níꞌyanj ni é re̱ꞌ, ataj ni sij nej. Ni̱ raꞌui ni sij rian án re̱ꞌ nej. 21 Ni̱ nu̱nj si huin na̱ꞌā ga̱ꞌmī nuguanꞌ nan, sani̱ nun gahuin nucuaj únj guiꞌyaj únj da̱j rúnꞌ guiꞌyaj ni tsínj daj.
Ni̱ sisi̱ gui̱sij ruhua ni sij ga̱ꞌmi sa̱ꞌ ni sij xiꞌí ni manꞌan ni sij, ni̱ hué daj ga̱ꞌmi sa̱ꞌāj xiꞌīj, (nu̱nj si ga̱ꞌmī da̱j rúnꞌ aꞌmi ꞌngo̱ tsínj sinúnj). 22 Hué ni sij huin ni tsínj hebreo, ataj ni sij níꞌ. Ni̱ huēj huin tsínj hebreo nej. Ni̱ hué ni sij huin ni tsínj israelita, ataj ni sij níꞌ. Ni̱ huēj huin tsínj israelita nej. Ni̱ hué ni sij huin daꞌni̱ siꞌni̱ Abraham, ataj ni sij níꞌ. Ni̱ huēj huin nej. 23 Ni̱ ꞌyaj sun ni sij si-sun Cristo, ataj ni sij níꞌ. Huaj ꞌyaj sūnj si-sun Cristo nga̱ si ꞌyaj ni sij (nu̱nj si aꞌmī nuguanꞌ nan da̱j rúnꞌ aꞌmi ꞌngo̱ tsínj sinúnj). Ni̱ huaj guiꞌyaj sūnj si guiꞌyaj ni sij. Ni̱ ducu duguayun ni tsínj nicaj sun manꞌānj. Ni̱ huaj gunūnj ducuaga̱ꞌ si gunu̱n ni sij. Ni̱ nico̱ꞌ huaj ruhua ga̱huīj, sani̱ nun gahuīj mánj. 24 Guisíj u̱nꞌunꞌ yya huin si duguayun ni tsínj israelita ico̱ xinunꞌ ga̱nꞌanj nneꞌ manꞌānj. 25 Ni̱ hua̱ꞌnij duguayun ni sij rutsi̱ xirāj. Ni̱ ango yún gaꞌuiꞌ ni sij yej manꞌānj. Ni̱ guisíj hua̱ꞌnij nagaꞌ rio̱ daqui nnee nūnj huā. 26 Ni̱ gachēj ni̱nꞌ ruhua. Ni̱ hua sayun ngaa gachē chrej ngaa gara quin nnee. Ni̱ ma̱n ni tsínj ꞌna̱ꞌ anéj chrej nej. Ni̱ hua sayun guiniꞌīnj riqui ni xumanꞌ nga̱ riqui quij nej, nga̱ rian nnee yanꞌanj nej. Ni̱ hua sayun guiꞌyaj ni tsínj digyaꞌ yunꞌunj gataj ni sij sisi̱ hué sij huin jnánj néꞌ.
27 Ni̱ ducu guiꞌyaj sūnj. Ni̱ guiranꞌānj sayun nej. Ni̱ guisíj gaꞌi̱ nun ga̱ꞌue gatō. Ni̱ daꞌaj güi gachin xiꞌna̱ riquīj. Ni̱ nagoꞌōj nnee. Ni̱ guisíj gaꞌi̱ nun xāj. Ni̱ guiranꞌānj sayun, guiꞌyaj nuhuij xiꞌí si nitaj si-ganꞌānj. 28 Ni̱ sayun nan ranꞌānj nga̱ ango ni sayun. Daj si da go̱ꞌngo güi, ni̱ nahuij ruhuāj niꞌyā daranꞌ ni ngüi̱ nicoꞌ Yanꞌanj ma̱n go̱ꞌngo xumanꞌ. 29 Ni̱ sisi̱ hua ꞌngo̱ tsínj aꞌnanꞌ, ni̱ da̱j rúnꞌ ranꞌ sij, ni̱ hué daj ranꞌ manꞌānj nej. Ni̱ sisi̱ gui̱ꞌyaj ꞌngo̱ tsínj daj gaquinꞌ, gui̱ꞌyaj dugüiꞌ sij, ni̱ aꞌman ruhuāj niꞌyā tsínj guiꞌyaj daj.
30 Ni̱ sisi̱ ga̱ꞌmi sa̱ꞌāj xiꞌīj, ni̱ maan si ga̱ꞌmi sa̱ꞌāj xiꞌí si nitaj fuerza riānj. Yanꞌanj ꞌyaj sisi̱ ga̱ꞌue gui̱ꞌyaj sūnj. 31 Ni̱ niꞌi Yanꞌanj si aꞌmī nuguanꞌ xa̱ngaꞌ. Ni̱ Yanꞌanj huin chrej Señor Jesucristo. Ni̱ hua nia̱n sisi̱ ni̱ganj ga̱ꞌmi sa̱ꞌ néꞌ xiꞌí Yanꞌanj. 32 Ngaa ganꞌān xumanꞌ Damasco, ni̱ gobernado ꞌyaj sun rian rey Aretas, ni̱ gaꞌninꞌ síꞌ sun rian ni policía sisi̱ du̱gumi ni sij, ni̱ gui̱daꞌa ni sij manꞌānj. 33 Sani̱ chracuij go̱ꞌngo ni tsínj ma̱n xumanꞌ daj manꞌānj. Ni̱ dinij ni sij xuguti nūnj daj rian ꞌngo̱ yuꞌuj ta̱j rian xingá yej ganica̱j duꞌua xumanꞌ daj. Ngaa ni̱ gananīj rian gobernado daj.