14
Jesús, el camino al Padre
Ngaa ni̱ gataj Jesús gunun ni sij:
―Si̱ guiriun ruhua á re̱ꞌ mánj. Gu̱xuman ruhua á re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ Yanꞌanj, ni̱ hué daj gu̱xuman ruhua á re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ manꞌānj nej. Ducuā chrē ni̱ hua ni̱nꞌ ruhua rian ga̱ne a ni é re̱ꞌ. Sisi̱ sé daj huin, ni̱ si̱ gataj snanꞌān gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ ga̱nꞌān gui̱ꞌyaj xugüīj rian gui̱man án re̱ꞌ mánj. Ngaa gui̱sij ga̱nꞌān gui̱ꞌyaj xugüīj rian gui̱man án re̱ꞌ, ni̱ ga̱ꞌnaꞌ yūnj. Ni̱ nicā ga̱nꞌān ni é re̱ꞌ sisi̱ ga̱ne nu̱guanꞌan néꞌ. Ni̱ niꞌi ni é re̱ꞌ ni a ga̱nꞌān. Ni̱ niꞌi ni é re̱ꞌ chrej nej. ―Daj gataj Jesús gunun ni tsínj nicoꞌ sij.
Ngaa ni̱ gataj tsínj gu̱ꞌnaj Tomás.
―Señor, nun niꞌi ni únj ni̱ a ga̱nꞌanj re̱ꞌ. Ngaa ni̱ asa̱ꞌ ga̱ꞌue gui̱niꞌi ni únj chrej ga̱nꞌanj re̱ꞌ únj. ―Gataj Tomás gunun Jesús.
Ngaa ni̱ gataj Jesús:
―Huēj huin chrej daj. Ni̱ huēj huin nuguanꞌ xa̱ngaꞌ nej. Ni̱ huēj ꞌyaj si hua ni̱ꞌnaꞌ ni̱ganj ni ngüi̱. Sisi̱ si̱ gaꞌuej ruhua ꞌngo̱ tsínj daj gui̱nicoꞌ sij manꞌānj, ni̱ nitaj a̱man gui̱sij sij rian nne chrē mánj. Sisi̱ niꞌi ni é re̱ꞌ manꞌānj, ni̱ hué daj niꞌi ni é re̱ꞌ chrē nej. Asi̱j yya̱j ni̱ niꞌi ni é re̱ꞌ chrē. ―Daj gataj Jesús.
Ngaa ni̱ gataj tsínj gu̱ꞌnaj Felipe:
―Señor, di̱gyán re̱ꞌ chrej néꞌ gui̱niꞌi únj. Ngaa ni̱ ga̱huin yya ruhua únj. ―Gataj Felipe.
Ngaa ni̱ gataj Jesús:
―Felipe, u̱n sin huin ni̱ nun niꞌí re̱ꞌ yūnj, ni̱ hua ná nicaj dugüiꞌ nu̱guanꞌan néꞌ únj. Tsínj niꞌi manꞌānj, ni̱ niꞌi sij chrē nej. Asa̱ꞌ ga̱ꞌue ga̱taj re̱ꞌ si di̱gyānj chrē, ni̱ nne chrē nimānj níꞌ. 10 Nun niꞌí re̱ꞌ sisi̱ nnēj niman chrē, ni̱ nne chrē nimānj níꞌ. Ni̱ huin ruhuaj gata sisi̱ urin únj huin anj. Ni̱ ni nuguanꞌ aꞌmī gunun ni é re̱ꞌ sé si aꞌmī güenda manꞌānj. Sani̱ chrē nne ngāj huin si ꞌyaj sun daranꞌ sun ꞌyaj sūnj. 11 Gu̱xuman ruhua á re̱ꞌ sisi̱ nnēj niman chrē, ni̱ nne chrē nimānj nej. Ni̱ sisi̱ nitaj, ni̱ gu̱xuman ruhua ni é re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ manꞌānj xiꞌí sun ꞌyaj sūnj anj. 12 Atā xa̱ngaꞌ rian án re̱ꞌ: Tsínj xuman ruhua niꞌyaj manꞌānj, ni̱ ga̱ꞌue gui̱ꞌyaj sun sij da̱j rúnꞌ ꞌyaj sun manꞌānj. Ni̱ ga̱ꞌue gui̱ꞌyaj sij si sa̱ꞌ doj daj nga̱ manꞌānj xiꞌí si na̱nꞌānj rian chrē. 13 Ni̱ gui̱ꞌyā daranꞌ si achínj jniꞌyaj ni é re̱ꞌ rian chrē xiꞌí si nicoꞌ ni é re̱ꞌ manꞌānj. Hué dan ni̱ ga̱ꞌmi sa̱ꞌ ni ngüi̱ xiꞌí Yanꞌanj, gui̱ꞌyā huīnj daꞌníj Yanꞌanj. 14 Ni̱ gui̱ꞌyā daranꞌ si achínj jniꞌyaj ni é re̱ꞌ riānj xiꞌí si nicoꞌ ni é re̱ꞌ manꞌānj.
15 ’Sisi̱ xa̱ngaꞌ ꞌi̱ ruhua á re̱ꞌ niꞌyaj á re̱ꞌ yūnj, ngaa ni̱ da̱gahuin a ni é re̱ꞌ ni nuguanꞌ aꞌnīj sun rian án re̱ꞌ aj. 16 Ni̱ ga̱chinj jniꞌyā sisi̱ ga̱ꞌnij chrē ango si chra̱cuij a ni é re̱ꞌ. Ni̱ huej huin Espíritu Santo. Ni̱ ni̱ganj ga̱ne Espíritu Santo nga̱ á re̱ꞌ aj. 17 Ni̱ ni̱nanj nuguanꞌ xa̱ngaꞌ di̱gyán Espíritu Santo rian ni ngüi̱ ma̱n chruhua xungüi̱ gaquinꞌ nan. Ni̱ si̱ gahuin nucuaj ni sij na̱huin raꞌa ni sij Espíritu Santo si naꞌue gui̱niꞌi ni sij síꞌ. Sani̱ niꞌi ni é re̱ꞌ síꞌ xiꞌí si nne Espíritu Santo nga̱ ni é re̱ꞌ. Ni̱ ga̱ne síꞌ niman ni é re̱ꞌ nej. 18 Nitaj si dunā urin ni é re̱ꞌ mánj. Na̱nicaj ru̱huaꞌ yūnj ga̱ꞌnāj rian án re̱ꞌ. 19 Do̱j achin ni̱ si̱ guiniꞌi ni ngüi̱ ma̱n chruhua xungüi̱ gaquinꞌ nan manꞌānj mánj. Sani̱ gui̱niꞌi a ni é re̱ꞌ yūnj anj. Ni̱ ga̱ ni̱ꞌnaꞌ ni̱ganj án re̱ꞌ xiꞌí si hua ni̱ꞌnaꞌ ni̱ganj manꞌānj. 20 Ni̱ gui̱niꞌi a ni é re̱ꞌ manꞌānj. Ni̱ xa̱caj a ni é re̱ꞌ cuenta sisi̱ nnēj niman chrē. Ni̱ nne a ni é re̱ꞌ niman manꞌānj. Ni̱ nnēj niman ni é re̱ꞌ nej. 21 Tsínj nahuin raꞌa si-nu̱guanꞌānj, ni̱ da̱gahuin sij nej, ni̱ hué tsínj daj huin si digyán yya riānj sisi̱ ꞌi̱ ruhua sij niꞌyaj sij manꞌānj. Ni̱ ga̱huin ꞌi̱ ruhua chrē niꞌya tsínj ꞌi̱ ruhua niꞌyaj manꞌānj. Ni̱ huē daj ga̱ ꞌi̱ ruhuāj niꞌyā tsínj daj. Ni̱ di̱gyānj manꞌānj gui̱niꞌi sij. ―Daj gataj Jesús gunun ni tsínj nicoꞌ sij.
22 Ngaa ni̱ nachínj snanꞌanj Judas manꞌan Jesús. (Ni̱ sé Judas Iscariote huin síꞌ.) Ni̱ gataj síꞌ:
―Señor, u̱n sin huin di̱gyán re̱ꞌ manꞌán re̱ꞌ rian ni únj, ni̱ naꞌue di̱gyán re̱ꞌ manꞌán re̱ꞌ rian ni ngüi̱ ma̱n chruhua xungüi̱ únj. ―Daj gataj Judas.
23 Ngaa ni̱ gataj Jesús gunun síꞌ:
―Tsínj ꞌi̱ ruhua niꞌyaj manꞌānj, ni̱ da̱gahuin sij si-nu̱guanꞌānj. Ngaa ni̱ ga̱huin ꞌi̱ ruhua chrē ni̱ꞌya tsínj daj. Ni̱ ga̱ꞌnaꞌ nu̱ngüej chrej únj ga̱ne únj nga̱ sij. 24 Ni̱ tsínj nitaj si ꞌi̱ ruhua niꞌyaj manꞌānj, ni̱ nun da̱gahuin sij si-nu̱guanꞌānj. Ni̱ nuguanꞌ aꞌmī unun ni é re̱ꞌ, ni̱ sé si-nu̱guanꞌānj huin mánj. Sani̱ si-nu̱guanꞌ chrē si gaꞌníj gaꞌnāj huin nuguanꞌ aꞌmī aj.
25 ’Ni̱ ga̱ꞌnij chrē ga̱ꞌnaꞌ Espíritu Santo rian án re̱ꞌ. Ni̱ ga̱ꞌmi síꞌ da̱j rúnꞌ aꞌmi manꞌānj. Ni̱ chra̱cuij síꞌ ni é re̱ꞌ nej. Ni̱ di̱gyán síꞌ daranꞌ ni nuguanꞌ rian án re̱ꞌ. Ni̱ gui̱ꞌyaj síꞌ si ga̱nanun ruhua á re̱ꞌ daranꞌ ni nuguanꞌ gaꞌmī gunun a ni é re̱ꞌ nej. 26 Ni̱ ga̱ꞌnij chrē ga̱ꞌnaꞌ Espíritu Santo rian án re̱ꞌ. Ni̱ ga̱ꞌmi síꞌ da̱j rúnꞌ aꞌmi manꞌānj. Ni̱ chra̱cuij síꞌ ni é re̱ꞌ nej. Ni̱ di̱gyán síꞌ daranꞌ ni nuguanꞌ rian án re̱ꞌ. Ni̱ gui̱ꞌyaj síꞌ si ga̱nunun ruhua á re̱ꞌ daranꞌ ni nuguanꞌ gaꞌmī gunun a ni é re̱ꞌ nej.
27 ’Hué dan ni̱ ga̱ dinꞌinj ruhua á re̱ꞌ, gui̱ꞌyā. Ni̱ riquīj sisi̱ da̱j rúnꞌ hua dinꞌinj ruhua manꞌānj, ni̱ daꞌngaꞌ daj ga̱ dinꞌinj chruhua ni é re̱ꞌ nej. Sani̱ sé si riquīj da̱j rúnꞌ ꞌyaj ni ngüi̱ ma̱n chruhua xungüi̱ gaquinꞌ nan mánj. Si̱ guiriun ruhua á re̱ꞌ, ni̱ si̱ guxuꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ mánj. 28 Hua gunun a ni é re̱ꞌ nuguanꞌ gaꞌmī sisi̱ ga̱nꞌān, ni̱ na̱nicaj ru̱huaꞌ yūnj ga̱ꞌnāj rian án re̱ꞌ. Ni̱ sisi̱ ꞌi̱ ruhua á re̱ꞌ niꞌyaj á re̱ꞌ manꞌānj, ngaa ni̱ gahuin nia̱ꞌ ruhua ni é re̱ꞌ gunun a ni é re̱ꞌ nuguanꞌ gatā sisi̱ na̱nꞌānj rian nne chrē. Daj si huin achij chrē doj daj nga̱ manꞌānj.
29 ’Ni̱ gatā nuguanꞌ nan rian án re̱ꞌ da̱j gui̱ranꞌānj ngaa achin ga̱huin. Ngaa ni̱ ngaa guisíj gui̱ranꞌānj daj, ni̱ ga̱ꞌue gu̱xuman ruhua á re̱ꞌ ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ manꞌānj. 30 Si̱ gaꞌmī nicōj nga̱ ni̱ é re̱ꞌ ga̱ mánj. Daj si ꞌna̱ꞌ sichre, tsínj huin achij chruhua xungüi̱ nan. Sani̱ nitaj si nicaj-áꞌ fuerza riānj mánj. 31 Sani̱ hua nia̱n si gui̱ꞌyā da̱j rúnꞌ gaꞌninꞌ chrē sun riānj. Ngaa ni̱ gui̱niꞌi ni ngüi̱ ma̱n chruhua xungüi̱ sisi̱ ꞌi̱ ruhuāj niꞌyā chrē. Na̱xuman án re̱ꞌ, ni̱ ga̱nꞌanj néꞌ ango yuꞌuj. ―Daj gataj Jesús gunun ni tsínj nicoꞌ sij.