4
Jesús ato yoini meka fetsafaxõ fimi exe saamisnoa
(Mt. 13.1-9; Lc. 8.4-8)
Nãskata anã Jesús ato tãpimani ĩa kesemẽxõ. Nãskakẽ yora ichapa ichanãnifo Jesús ano. Nãskaifono Jesús kanõa ĩa ketokonõ rakano aõ naneinĩkafanax tsaoni. Akka yorafo ĩa ketokonõ tsaonifo. Nãskaxõ Jesús ato tãpimani afama mĩshti meka fetsafaxõ. Ato yoikĩ iskafani:
“Ea nikakãfe ẽ mato yoinõ,” Jesús ato fani. “Feronãfake fistichi fimi exe saafoni ãfe nõxati mẽra kẽchoxõ fokĩ. Fimi exe saafoikaino ranãri fai nẽxpakĩa pakeaino a kachikirixori peyafãfe pini. Nãskata fimi exe ranãri makexfoki pakei fetseni mai shara anoma. Nãskakẽ samamakõi fimi exe foaipaini. Akka mã foaipaiyaito xinĩ namani, yosipanã, ãfe tapokairoko mai mẽra kasharakẽ. Foaikax, samama nani xinĩ tsasifaano. Akka ranãri fimi exe moxafo mẽra pakeni. Nãskakẽ moxafo foaikĩ namani. Nãskakẽ fimi exe foaikax fimiyamax nani. Akka fimi exe ranãri mai shara ano pakeni. Nãskax foaisharax fimi ichapayakõi ini. Fetsa treinta fimiya ini. Fetsa sesenta fimiya ini. Fetsari cien fimiya ini.”
Nãskaxõ Jesús ato yoini: “Mã pachoyakĩ ea nikasharakõikãfe,” ato fani.
Meka fetsafaxõ yorafo yoixõ a aõxõ tãpimisfo xafakĩakõi ato yoini
(Mt. 13.10-17; Lc. 8.9-10)
10 Mã yora ichapa rasi foaifono Jesús ares nẽteni, akka nã foafãfema a aõxõ tãpimisfo docefo fe nẽteafãfe yõkanifo. “¿Afaa mĩ noko yoipaiamẽ meka fetsafaxõ?” faifono, 11-12 Jesús ato kemani, “Epa Niospa a ika anoxõ afe yorafo ato ĩkinãi afe keskaramãkĩ ẽ mato xafakĩa yoinõ. Akka fetsafo meka fetsafaxõ ẽ ato yoiaki. Akka õifikakĩ tãpikanima nikafikakĩri nikasharakanima. Nios Ifofakaspakani. Nãskakẽ Niospari ato chaka soaxotiroma.”
Jesús meka fetsafaxõ fimi exe saamisnoa ato yoini ato tãpimasharakõixiki
(Mt. 13.18-23; Lc. 8.11-15)
13 Nãskata ato yoini: “¿Nã ẽ ato meka fetsafaxõ yoiai mã tãpiamamẽ? Akka, ¿afeskakĩ fẽtsa nikatiromẽ? 14 Nã fimi exe fanamis, nã Niospa meka yoimis keskara. 15 Akka ranãri yora fetsafo fimi exe fai nẽxpakĩa pakea keskarafo Niospa meka nikafikani. Akka Niospa meka mã nikafiaifono Satanás ato xĩtitiro peyafãfe fimi exe pitiro keskafakĩ. 16 Fetsafo nã fimi exe tokirifo mẽra pakeax foaipaiyai keskarafo. Niospa meka nikai akiki inimakõikĩ nikayotiro. 17 Akka nã fimi exe foaikax ãfe tapo mai mẽra ikikẽma xinĩ namatiro keskafakĩ. Nãskarifakĩ fẽtsa taefakĩ Niospa meka nikai inimayotiro. Akka afara chaka nokoaino anã inimatiroma anã Nios Ifofatiroma, Niospa meka anã ãfe shinã mẽra nanekema. 18-19 Akka atiri fimi exe moxafo mẽranoax foaikax yositiroma keskarafo. Nãskariatirofo Niospa meka shara nikasharakanaxma. Akka fẽtsa afarafo shinãkĩ ãfe shinã mẽraxõ shinãchakakõitiro. Nãskaxõ kori ichapakõi noikĩ, ‘Ẽ kori ichapayax ẽ inimakõitiro,’ ixõ shinãkĩ Niospa meka anã shinãima. Nãskakẽ Niospa meka nikafikĩ afara fetsafo shinãino afaa Niospa axotiroma. 20 Akka atiri fimi exe mai shara anoax foaikax fimi ichaya ini. Ãfe fimi treinta ini, fetsari afe fimi sesenta ini, fetsari ãfe fimi cien ini. Nãskafakĩri fẽtsa Niospa meka nikakõikĩ nikasharakõitiro. Akka fẽtsa Niospa meka nikakõisharakĩ nã fimi exe treinta keskara itiro, fetsari nikasharakõikĩ nã fimi exe sesenta keskara itiro, fẽtsari nikasharakõikĩ nã fimi exe cien keskara itiro,” ixõ Jesús ato yoini.
Meka fetsafaxõ rãpariki Jesús aõxõ tãpimisfo yoini
(Lc. 8.16-18)
21 Nãskatari ato yoini. “Akka tsõa rãpari otaxõ kafo mẽra nanetiroma, askatari a ika nãmã tsãotiroma chaikairoko chaxanõ. Akka nõ rãpari fomãkĩa tsãofaano chai chaxatiro. Nãskakẽ õisharakõitirofo. 22 Nãskarifiakĩ nõ afaa pishta onetiroma, nõ onefiano keyokõichi tãpitirofo. Nãskarifiakĩ a fomãyomisfo Niospa xafakĩa faxii. 23 Mã pachoyakĩ ea nikasharakõikãfe,” ixõ Jesús ato yoini.
24 Nãskaxõ anã ato yoini. “Nikakapo, ẽ mato yoinõ. Akka a ea nikakĩ finasharakõiai, Niospa tãpimasharakõi. 25 Akka nã tãpia nã Epa Niospa tãpimakĩ finasharakõi. Akka fetsa ẽ tãpisharakõia ifiaxõ nikamiskẽma, askara yora nã tãpia pishta Niospa anã fĩatiro,” ixõ Jesús ato yoini.
Jesús meka fetsafaxõ yoini, fimi exe yositiroõnoa
26-29 Nãskata Jesús anã ato yoini. “Epa Nios xanĩfãfe noko ĩkinã iskaraki. Nã feronãfãke fimi exe mai shara ano fana keskaraki. Mã fanax oxatiro fakishi, akka penata yonotiro. Nãskakẽ ifãfe õiyamaino ares fimi exe yositiro. Nãskakẽ mai mẽranoax fimi exe ãfe tapo foaikax yositiro. Mã yosiax efapa itiro, nãskata chipo fimitiro. Nãskata mã fana fimi pachiano, ifãfe topitiro mãmãi pachiano,” ixõ Jesús ato yoini.
Mostaza exeõnoa yoikĩ meka fetsafaxõ Jesús ato tãpimani
(Mt. 13.31-32; Lc. 13.18-19)
30 Askata anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Afe keskaramãkĩ Nios xanĩfãfe noko ĩkinã ẽ mato yoinõ. 31 Nã mostaza exe yõra ãfe tarepa fanatiro. Akka nã fimi exe pishtakõi fetsafo keskerama. 32 Akka nã fimi exe fanax, mã yosiax efapakõi itiro fana fetsafo keskarama. Nãskakẽ mã teshpapafai fetseano peyafãfe ãfe teshpafo ano naa fatiro. Nãskarifiakĩ taefakĩ ichapatoma Nios Ifofayotirofo. Akka chipo ichapafãfe Ifofakõitirofo,” ixõ Jesús ato yoini.
Afama mĩshtikiri yoikĩ meka fetsafaxõ Jesús ato yoipaoni
(Mt. 13.34-35)
33 Nãskatari meka fetsafaxõ Jesús ato tãpimani Niospa meka shara keyokõi tãpikanimãkai. 34 Akka meka fetsafaxõ Jesús mẽxotaima ato yoipaoni. Akka nã aõxõ tãpimisfo xafakĩakõi ato yoipaoni.
Jesús nefe yafi ĩamãfã poo iki meseniaito nishpa fani
(Mt. 8.23-27; Lc. 8.22-25)
35 Mã yãtapakeaino nã pena fisti Jesús aõxõ tãpimisfo yoini: “Nõ okiri ĩamãfã pokefainikanõ, fokãfe,” ato fani.
36 Nãskata nãno yorafo nĩchifainifo, Jesús iyoifokakĩ. Nãskakanax kanoãnãfã mẽra nanefainifo. Mã foaifono kanõanãfã fẽtsari fokãkĩ yorafãfe ato chĩfafainifo. 37 Ĩamãfã pokefainaifono nãno atoki nẽfefãkõi nokoni. Atoki nẽfefãkõiaino ĩamãfã pooiyanã kanõanãfã faka fospikõini. 38 Akka Jesús oxano kanõanãfã chipo kamaki rakax, ãfe tẽkesati kamaki tẽkesameax. Oxakẽ aõxõ tãpimisfãfe mõinifo iskafayanã: “¿Ifo, mĩ noko shinãimamẽ mã nõ ãsaikai?” faifono, 39 Jesús fininĩkafãta, “Nẽfe, nishpafe,” fata, “Ĩamã nishpafe,” fani.
Nãskafaino nefe nishpani anã feroinima ĩa fe nefe. 40 Nãskata chipo Jesús aõxõ tãpimisfo yoini. “¿Afeskai mã rateimẽ? ¿Mã ea chanĩmara fasharamamẽ?” ato fani.
41 Ato askafaino, akka aõxõ tãpimisfo ratekõiyanã ãa ranã yoinãnifo iskakani: “¡Kee! ¿Na feronãfake afe keskaramẽ na nefe feta ĩamãfãnẽ ato yoiaito nikaifo?” ikanax yoinãnifo.