9
Askatari anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato pãraima, fatora fẽtsa nono efe iyoxõ nayoxoma ẽfe Epa xanĩfo finakõia õiyoxikani ãfe sharaõnoax oaito,” ixõ ato yoini.
Jesús ãfe femãnã fetsa keskara ini, fafekõini. Ãfe rapatiri oxokõi ini
(Mt. 17.1-13; Lc. 9.28-36)
Nãskata mã seis nia finõta, Jesús mãchi keyakõi ari mãpekĩ ãfe ina tiis ato iyoni. Pedro iyota, Santiago iyota, Juan iyota ato fani. Nãriax ãto ferotaifi Jesús fetsa keskara ini. Ãfe rapati fafekõini oxo finakõia ini, mã patsasharafikakĩ tsõa askafatiroma ini. Nãnoa Elías yafi Moisés õinifo Jesús fe mekaifono. Nãskaifono Pedro Jesús yoini iskafakĩ: “Ifo, sharakõi ano nõ oa. Nono nõ tres tapas fanõ, fetsa mia axota, fetsa Moisés axota, fetsa Elías axota, nõ fanõ,” fani.
Akka aõxõ tãpimisfo ratekõinifo. Nãskakẽ Pedro tãpinima a yoiai keskara, shinãyamaino yoini. Nãskaifono kõinĩ ato maipakefofãni. Nã kõi mẽranoax mekai iskaito nikanifo: “Nafi ẽfe Fakekõiki ẽ aõ noikõi. Nãskakẽ nikasharakõikãfe,” ikaito nikanifo.
Askaito nikafikakĩ, a kemataima õiafo ano ato fe tsoa inima, Jesús fisti ares ato fe ini.
Nãskata mã mãchi keya ariax fotoxõ, “A mã õia keskara mã tsoa yoiki. Ẽ naax mẽ anã otoano mã ato yoitiro,” ixõ ato yoini. 10 Nãskakẽ tsoa yoitama. Ares fisti ãto õiti mẽraxõ shinãnifo mã tãpifikaxõ. Naax ẽ anã otoxira nokofaito nõ tãpiama ikanax yoinãnifo.
11 Nãskaxõ Jesús yõkanifo, iskafakakĩ: “¿Afeskakĩ a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe iskafakĩ yoimisfomẽ Elías rekẽ oi taexii?” ixõ yoimisfo faifono, 12 ato kemakĩ iskafani: “Chanĩma, Elías rekẽ fotoi taexii, nãato ato yoisharaxii itipinĩsharanõfo. Akka, ¿afeskakĩ kirika ano kenenifomẽ, a ẽ omiskõixiai yorafãfe ea chakafakakĩ ea potaifono? 13 Akka ẽ mato yoinõ mã Elías ifana. Nãskakẽ nã apaiyai keskafakakĩ chakafanifo. Nãnori aõnoa yoikĩ kirika kenenifo,” ixõ ato yoini.
Jesús feronãfake naetapa niafaka chaka põtaxoni
(Mt. 17.14-21; Lc. 9.37-43)
14 Nãskata mã Jesús fe fõtakakĩ a Jesúsxõ tãpimis fetsafo ano nokokaxõ õitoshinifo yõrafã rasifo fe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo fe ato fe feratenãifãfe. 15 Nãskaifono Jesús oaito fichikanax akiki keyokõi farekefaikaxõ, “Kee, mã Jesús oi kiki,” ikaxõ yoisharanifo.
16 Askaifono Jesús ato yõkani iskafakĩ: “¿Afeskai mã ato fe feratenãimẽ?” ato faino, fẽtsa kemani iskafakĩ: 17 “Maestro, ẽfe fake ẽ mikiki efea, niafaka chaka a mẽra nanexõ mekamamismano. 18 Nã kapaiyai arixõ, niafaka chakata achiano paketiani. Ãfe axfapa fãkox keyopaketiani, askatari ãfe piti yeyexamis, askatari charishi fetsemis. Mẽ mĩ inafo yoia a makinoa niafaka yõshi chaka põtanõfo. Akka mĩ inafãfe atirofoma,” faino, 19 Jesús kemani: “Mãkai ea chanĩmara faima. Mã afara shinãmis. Akka afetĩakai ẽ nono mato fe itianima. ¿Afetĩakai mã ea nikaimẽ? Niri nã fake efekãfe,” faino, 20 nãskakẽ Jesús ano nã fake iyonifo. Akka nã nĩafaka mã Jesús tãpixõ, nã feronãfake anã choamanaino anã nãmã pakeni. Nãskakẽ tarame tarame iyanã ãfe axfapa fãkox keyopakeni.
21 Nãskaxõ Jesús apa yõkani iskafakĩ: “¿Afetĩa fichinimẽ?” iskaifaito, apa yoini iskafakĩ: “Afetĩa fichinima. Yomeax fichini. 22 Mẽxotaima na niafaka chakata iskafaino, chiinaki paketa fakanaki pakemis, retepaikĩ iskafaino. Nãskakẽ mĩ sharafatiromakĩ sharafafe, noko shinãkĩ ẽfe fake ea sharafaxõfe,” faino, 23 Jesús yoini: “¿Afeskakĩ ẽfe fake mĩa ea sharafaxotiromamẽ mĩ ea faimẽ? Ea chanĩmara faifono ẽ ato afama mĩshti faxotiro,” fani.
24 Nãskakẽ nã fake ãpa fãsikõi mekani iskafakĩ yoini: “Ẽ mĩa chanĩmara fai, ea axõfe ẽ mia chanĩmara fakĩ finakõinõ,” ixõ yoiaino, 25 yõrafã rasi ichanãfono Jesús õini, Jesús feronãfake makinoa niafaka potaito õipaikani. Nãskakẽ Jesús niafaka iskafakĩ yoini: “Niafaka yõshi chakata, na fake mĩ mekamatama, mĩ nikamamismaki, ẽ mia yoikai na fake makinoax tsekekaitãfe, nãskax mĩ anã a mẽra ikiki,” faino, 26 niafaka yõshi chaka fãsikõi fiisini. Nãskakĩ nã fake anã choamani. Nãskata mã fake makinoax tsekekaikĩ oa naa keskara fafãini. Nãskakẽ iskafakĩ yoinifo: “Mã naa raka,” faifono, 27 akka Jesús ãfe mẽkemã mẽtsota fininĩfofanaino nã feronãfake niinãkafãni.
28 Nãskafata Jesús pexe mẽra ikikainano, anoxõ a aõxõ tãpimisfãfe a fisti yõkanifo: “Akka, ¿afeskakĩri nõ niafaka yõshi chaka potatiromamẽ?” ixõ yõkaifono, 29 Jesús ato kemani: “Na keskara niafaka mã potakĩ Epa Nios kĩfita foni teneyanã Nios shinãkĩ mã potatiro. Akka mã askayamaxõ mã potatiroma,” ato fani.
Anã Jesús ato yoini: “Chipo ea retexikani,” ixõ
(Mt. 17.22-23; Lc. 9.43-45)
30-31 Nãskata Jesús nãnoax a aõxõ tãpimisfo fe kakĩ Galilea finõfaini. Akka Jesús ato tãpimakaspani, “Ea tãpiyamanõfora,” ixõ. A aõxõ tãpimisfoosmãi ato tãpimakĩ iskafakĩ ato yoini: “Ea achikaxõ ãto xanĩfofo ano ea iyoxikani, afãfe ea retenõfo. Akka ea retefiafono tres nia oxata ẽ anã otoxii,” ato faito, 32 tsõa tãpinima a ato yoiai keskara. Yõkapai akiki ranonifo.
“Akka, ¿tsoakaimẽ sharafinakõia?” inifo
(Mt. 18.1-5; Lc. 9.46-48)
33 Nãskata pexe rasi Capernaúm ano nokonifo. Nã pexe anoxõ Jesús ato yõkani: “¿Afeskai fai anoax mã feratenãmẽ?” ato faino, 34 tsoa tooxinima, akka fai nẽxpakĩanoax feratenãi iskakanax: “¿Tsoakai sharafinakõiamẽ?” ikanax.
35 Nãskakẽ Jesús tsaoxõ a aõxõ tãpimisfo doce kenaxõ ato yoini: “Fatora fẽtsa ato finõpai nã yorafãfe ãto ina keskara itiro, nãskakẽ keyokõi ato axosharakõitiro,” ixõ ato yoini.
36 Nãskata ato nẽxpakĩa fake yome nĩchita, chishtoinĩfofã ato yoini: 37 “Akka fatora fẽtsa ẽfe aneõxõ na fake yome noikĩ nãatori ea noisharakõi. Nã ea noisharaito ea fisti noima, nã ea nĩchiniri noisharai,” ixõ Jesús ato yoini.
Fẽtsa noko noikaspatama noko sharafai
(Mt. 10.42; Lc. 9.49-50)
38 Ato askafaito Juan yoini: “Maestro, mã nõ õia oa feronãfake fistichi mĩ aneõxõ niafaka chaka potaito. Nãskakẽ mĩ nofe rafemismaki, askafayamafe mĩ yorafo makinoa niafaka potatiromaki nõ faa,” faito, 39 Jesús kemani iskafakĩ: “Askafayamakãfe. Akka nã ẽfe aneõxõ afama mĩshtifo faxõ chipo ea chakafakĩ mekafatiroma. 40 A noko chakafakĩ mekafaima, nofe rafesharai. 41 Akka fẽtsa mato shinãkĩ, nato Cristo Ifofaki ixõ mato faka ayamanaito, askara Niospa afara inãsharatiro. Chanĩmakõi ẽ mato yoi,” ixõ ato yoini.
Noko fẽtsa afara chakafamaino ãfenã mesekõi itiro
(Mt. 18.6-9; Lc. 17.1-2)
42 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Na fakefãfe ea chanĩmara faifono, fatorafãfe ato afara chakafamaifono, tokirinĩfaya tenextifaxõ fakafã nõafã mẽra mã ato potatiro ato anã afaa chakafamanõfoma. 43-44 Akka mãto mẽkemã mato afara chakafamaino mextemekãfe. Akka mã mã mextemeax Epa Nios ari mã katiro afe nĩpaxakĩ. Akka mifi rafeyaxõ mã afara chakafaax chiifã xoisai mẽranoax mã omiskõipakenaka, a chiifã nokanakama anoax. Anoax xenafo nayamaino, chiiri nokanakama anoax. 45-46 Askatari mĩ tãe mia afara chakafamaino oxtemefe. Akka mã mĩ oxtemeax Epa Nios ari mĩ katiro afe ĩpaxakĩ. Akka mĩ oxtemeamax tae rafeyax chiifã mẽranoax mĩ omiskõipakenaka, anoax xenafo nayamaino, chiiri nokanakama anoax. 47 Askatari mĩ fẽro mia afara chakafamakẽ tsekafe. Nãskax mĩ fero fistiax Epa Nios xanĩfo ano mĩ katiroki. Akka mĩ fero rafeyax chiifã mẽranoax mĩ omiskõipakenaka. 48 Anoax xenafo nayamaino chiiri nokanakama anoax.
49 “Nãskakẽ chiifã mẽranoax keyokõi omiskõipakenakafo. 50 Akka tashi shara. Akka mã nami tashiya ayamaxõ, afeska faxõ mã anã sharafatiromẽ, mã anã sharafatiroma, chakanatiro. Nãskakẽ oa tashi keskara ikãfe isharakõiax. Fetsafo ato yoisharaxikakĩ anã afaa chakafanõfoma.”