15
Tu'mnøm Jerusalén gumgu'yomo
Y tzu'ṉyaj pøn Judea nasomo vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús y nu'cyaj Antioquía cumgu'yomo y 'yaṉmayaj vya'ṉjajmocuy tyøvøta'm ñøjmayaju:
―O'ca ji'n mi syeña'øtyam Israel pø'nis syeñaji'ṉ como 'yaṉmayusena'ṉ Moisesis, ji'n mi ṉgyotzoctame. Je'tis ñø'onguipyaj vøti Pablo y Bernabé y vejvejneyaju. Vyø'møyaju que vøjø va'cø myaṉyaj Jerusalén gumgu'yomo Pablo y Bernabé y eyata'mbø ñe'comda'm va'cø cyønu'cjayaj apostoles y tzambønda'm va'cø ñøtzamyaj yøcsepø tiyø.
Entonces vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús 'yo'nøyu tzacyaj Pablo y Bernabé y eyata'mbø va'cø myaṉyaj Jerusalén gumgu'yomo. Y cøtyaj Fenicia nasomo y Samaria nasomo, chajmayaj jujche oy qui'psvitu'yaj pø'nista'm lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm, y por eso cajsøyaj mumu vya'ṉjajmocuy tøvøta'm.
Cuando nu'cyaj Jerusalén gumgu'yomo Pablo y Bernabé, pyøjcøchoṉyaj vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús y apostolesis y va'ṉjajmocuy tyøvø tzambønda'mbø'is. Pablo'is y Bernabe'is chajmayaj mumu tiyø lo que jujche Diosis chøjcuse chi'use qui'psocuy ne'c Pablo y Bernabé jujche va'cø chøcyajø. Pero teñchu'ṉyaj metzcuy tu'cay fariseo'is vya'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is oyupø'is vya'ṉjajmyaj ndø Comi. Nømyaju que syunba va'cø syeña'øyaj lo que ji'ndyet Israel pønda'm y va'cø 'yaṉgui'myajø va'cø cyo'aṉjamyaj Moisesis 'yaṉgui'mguy.
Entonces tu'myaj apostoles y tzambønda'm va'cø qui'psyajø ti maṉba chøcyaje. Vøti hora vejvejneyaju, y entonces te'ñchu'ṉ Pedro, ñøjayaju:
―Tøvøyta'm, mitz mustamba que ijtu'am 'yame Diosis ø cøpiṉ mijtzomda'm va'cø ndzajmayaj vøjpø ote pønda'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm, va'cø vya'ṉjamyaj ndø Comi. Y Diosis myusapyapø'is mumu pø'nis chocoy, je'is yac isu que ñe'c pyøjcøchoṉyaju vya'ṉjamyajpapø'is Jesús lo que ji'ndyet Israel pøn, porque chi'yaj jejtam Masanbø Espiritu Santo jujche tø tzi'tamuse tø øtzta'm vi'na. Diosis parejo chøcyaj jetji'ṉ y tø øtzji'ṉ, porque yaj cøvajcøyaj chocoy vya'njajmocupit. 10 ¿Y yøti ti'ajcuy ma mi aṉgui'ma'ṉøtyame más que ji'n Dios? Como tzømi tzøctøjpase ji'n ndø jø'nipø, jetse eyapø aṉgui'mguy mi sunba ndzøjca'ṉøtyam vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, eyapø aṉgui'mguy lo que ni ndø jandatzu'ṉgu'ista'm ja musipø chøcyajø, ni tø øjta'm ji'n mus ndø tzøctamø. 11 Pero ndø va'ṉjajmdamba que ndø Comi Jesusis vyø'ajcupit tø cotzoctamba, y eyata'mbø pøn jetseti cotzocyajque'tpa.
12 Chamu'c Pedro'is jetse, vøṉgøne'cyaj mumu vøti pøn, y cyøma'nøyaj Bernabé y Pablo nø cha'maṉvacyajumø maya'aṉbø tiyø y milagro'ajcuy chi'yajuse Diosis qui'psocuy va'cø chøcyaj pø'nomo lo que ji'ndyet Israel pø'nomo. 13 Cuando cha'manjeju'cam jetse Bernabe'is y Pablo'is, entonces Jacobo'is 'yaṉdzoṉu, ñøjayaju:
―Tøvøyta'm, tø cøma'nøytyam ndøvø: 14 Simón Pedro'is tø tzajmatyamu jujche Diosis vinbøcøsi chøjcayaj vøpø tiyø lo que ji'ndyet Israel pønda'm cuando cyøpiṉyaj entre je'tomda'm pønda'm va'cø ñøjmayajtøj Diosis ñe'ta'm. 15 Igual chamba lo que jujche it tza'maṉvajcopyapø'is 'yote jachø'yupø:
16 Jøsi'jcam ma'ṉbø vitu'i y ma'ṉbø yac aṉgui'myajque'te Davijdis chacyajupø 'yuneta'm
lo que oyupø cøyajyaje;
jujche ndø tzøcvøjøtzøcpa tøc lo que quejcupø,
jetse ma'ṉbø vøjøndzøcyajque'te va'cø 'yaṉgui'myajque'ta.
17 Jetse ma'ṉbø ndzøqui va'cø mye'chajque't ndø Comi mumu pø'nis, va'cø jana saṉ Israel pø'nisti mye'chajø.
Y yøṉ eyate'mbø pøn øjchø ne'nda'mgue't.
18 Jetse nømba ndø Comi tø yac mustambapø'is mumu yøcsepø tiyø desde ya'møc.
19 ”Por eso ngui'pspøjtzi que vøjø va'cø jana ndø yac maya'yaj nø vya'njamyaju'is Dios entre eyata'mbø pø'nomo lo que ji'ndyet Israel pø'nomo. 20 Pero va'cø ndø ⁿjajyayaj cartacøsi va'cø jyana cyø's ni tiyø yac yostøjupø comi chøqui cøna'tzø'ocu'yomo, va'cø jyana møtzi ñø'it yomo; va'co jyana vi'c mo'jca'upø'is syis; y va'ca jyana vi'c nø'pin. 21 Porque desde ya'møc ijtu aunque jutpø cumgu'yomo cha'maṉvacyajpapø'is Moisesis 'yaṉma'yocuy tumdum sapøjcuy jama. Tu'mnømbamø tyu'nayajpa Moisesis tyotojaye.
22 Entonces vyø'møyaj apostolesista'm y tzambø'nista'm y mumu tu'myajpapøji'ṉ que vøjø va'cø cyøpiṉyaj pøn ñe'comda'm va'cø cyø'vejyaj Antioquía cumgu'yomo Pabloji'n y Bernabeji'ṉ. Y cyøpiṉyaj metzcuy pøn, tum Judas ñøyipø'isque't Barsabás, y eyapø ñøyipø'is Silas. Jet más covi'najøta'mbø pøn entre tøvø'omda'm. 23 Y chøjcayaj carta va'cø nø myajṉayaj Pablo'is y Bernabe'is. Yøcse jyajyayaju:
“Øjta'm apostolesta'm y tzambønda'm y tøvøta'm ⁿyuschi'ta'mbøjtzi tøvøta'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm ityajupø Antioquía cumgu'yomo y Siria nasomo y Cilicia nasomo. 24 Mandamba øjta'm que eyata'mbø tzu'ṉyajupø'is øjtzomda'm jujchese mi ⁿyac tuctamba mi ndzocoy eyapø anma'yocuji'n; pero ja øtz ngø'vejtam je pøn. Je nømyajpa que tiene que va'cø mi yac seña'øtyandøj mi ⁿvin Israel pø'nis syeñaji'ṉ, y va'cø mi ngo'aṉjamdam Moisesis 'yangui'mguy. 25 Por eso cuando mumu tzø'tyam tumbø quipsocuji'ṉ, vø'møtyam øjtzi va'cø ṉgøpiṉdam pøn, y va'cø ṉgø'vejayaj mitzcøsi je pøn Bernabé y Pabloji'ṉ. Bernabé y Pablo ndø sundambapø. 26 Ja tyoya'ṉøyaj vyin maṉyaj tø na'tzpamø ijtumø sunbapø'is yaj ca'yajø ndø Comi Jesucristocøtoya. 27 Jetji'n ṉgø'vejta'mbøjtzi Judas y Silas va'cø mi nchajmatyam ijtuse cartacøsi. 28 Porque vyø'møy Masanbø Espiritu Santo'is y øtz vø'møndyaṉgue'tuti'tzi que va'cø jana mi ndzi'tam eyapø aṉgui'mguy va'cø mi ngø'aṉjamdamø. Namas que yøcse va'cø mi ndzøctamø: 29 va'cø jana mi ngø'stam ni tiyø yac yostøjupø comi chøqui cøna'tzø'ocu'yomo, va'cø jana mi vi'ctam nø'pin, y va'cø jana mi vi'catyam mo'jca'tøjupø'is syis, y va'ca jana mi møtzi nø'it yomo. O'ca yøcsepø tiyø mi ṉgo'aṉjamdambati, vøjti mi mbyujtamba. Mi ṉgø'vejatya'møjtzi dyus”.
30 Asi es que je cø'vejyajtøjupø maṉyaj Antioquía cumgu'yomo. Yac tu'myaj vøtipø vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús va'cø chi'ocuyaj carta. 31 Cuando tyu'ñaju'jcam carta, cajsøyaju porque carta'is chambase yac tzø'yaj contento. 32 Judas y Silas musque'tpatina'ṉ tza'maṉvajcoyajø. Vøtipø oteji'ṉ chi'yaj consejo va'cø vya'ṉjajmoyaj vøjø. 33 Ya'yujcam some jama jiṉø, va'ṉjajmocuy tøvø'is 'yo'nøyu tzacyaju va'cø vitu'yaj contento apostolescø'mø. 34 Pero Silasis qui'psu que vøjø va'cø chø'y jiṉø Antioquía cumgu'yomo. 35 Pablo y Bernabé o'i'ñaj Antioquía cumgu'yomo, aṉma'yoyajpana'ṉ y chajmayajpana'ṉ ndø Comi's vøjpø 'yote, y vøti eyata'mbø'is chajmayajque'tuti 'yote.
Pablo'is ñøcotzo'tz metzana'como va'cø maṉ chamboy ote
36 Ijtu'cam vøti jama Pablo'is ñøjay Bernabé:
―Tø maṉdyaṉgue'ti va'cø ndø tu'nistam ndø tøvøta'm mumu cumguñamaye jutita'mbø'omo oy ndø tza'maṉvajcatyam ndø Comi's 'yote. Tø maṉdya'i va'cø ndø a'mistam jujche ityaju.
37 Bernabe'is syunbana'ṉ ñømaṉ también Juan ñøyipø'isque't Marcos. 38 Pero Pablo'is ja vyø'møyø va'cø ñømaṉ Marcos, porque Marcos oyumna'ṉ tzu'ṉ jetecø'mda'm cuando Panfilia nasomo ityaju. Jicsye'øc Marcosis ja syunø'am maṉ pya'tyaj Pablo y Bernabé va'cø seguitzøc yoscuy. 39 Tanto onguipyaj ñe'comda'm Pablo y Bernabé, y al fin ne' ne'ti maṉyaju. Bernabé'is pyøc Marcos y maṉyaj barco'omo va'cø ñu'cyaj Chipre cucnasomo. 40 Pero Pablo'is cyøpiṉ Silas y tzu'ṉyaju va'cø myaṉyajø. Tyøvø'sta'm 'yo'nøyu tzacyaju va'cø myaṉyaj Diosji'ṉ, va'cø cyotzoṉyaj Diosis ñe'c vyø'ajcupit. 41 Jetse maṉyaju y vijtocøtpøyaj Siria nasomo y Cilicia nasomo, chajmayajpana'ṉ tu'myajpapø ndø Comi's ñøyicøsi va'cø vya'ṉjajmoyaj vøjø.