10
Jesusis cyø'vejyaj setenta ñøtuṉdøvø
Cøjtu'cam jetse, cyøpin ndø Comi'is eyapø setenta ñøtuṉdøvø y cyø'vejyaj metzcuy metzcuy va'cø vi'na maṉyajø mumu cumgu'yomda'm y eyata'mbø itcu'yomo jut maṉbamø nu'c ñe'cø. Y Jesusis ñøjmayaju:
―Como tum cosecha o'ca it vøti cosecha y usyco'ni pøn yosyajpapø; jetse viyuṉsye Diosis yoscuy vøti ijtu y ja it yosyajpapø. Como tiene que va'cø ndø o'nøtyam vø'cosecha va'cø mye'tz más coyosyajpapø; jetse syunba va'cø mi o'nøndyam Dios va'cø cyø'vejyaj más pøn ñe' yoscucøtoya. Maṉdamø; øjtzø mi ṉgø'vejtamba ijtumø na'tzcuy. Como peligro va'cø maṉ borrego ijtumø yach copøn; jetseti itque't peligro va'cø mi myaṉdam jutø øtz mi yac maṉdamba. Y uy ñømaṉdam ni morral, ni tumingotcuy, ni vaṉgasnaca. Y tu'ṉomo u mi ngøtzø'tyam vøti hora va' mi ⁿyuschi'tam aunque iyø. Yempe jutipø tøcmø mi ñdyøjcøtyamba, vi'na'c yuschi'tam yøcse: “Vøj ijtam yøṉø tøjcomo”. Y o'ca it pøn jiṉø sunbapø it vøjø, maṉba it vøjø mitzji'nda'm. Pero o'ca ja it vøjpø pøn, mi yuschi'ocuy maṉba vitu' mitzcøsi. Tzø'tyam jete mismo tøjcomo, jen cu'jtamø, jen uctamø lo que mi ñchi'tandøjpacsye'ṉomo. Porque yospapø pøn tiene que va'cø cyoyojtøjø. Uy mi ṉgyøjtam tøcmaye. Aunque jutipø cumgu'yomo mi ñdyøjcøtyamba y mi mbyøjcøchoṉdandøjpa, cu'jtam tiyøti mi ñchi'tandøjpapø. O'ca ityajpa ca'eta'mbø jeni, yac tzoctamø, y nøjmatyamø: “Ya mero maṉba aṉgui'm Dios mijtzomda'm”. 10 Pero aunque jutipø cumgu'yomo mi ñdyøjcøtyamba, o'ca ji'n mi mbyøjcøchoṉdandøji, pujtam calle'omo, y nømdamø: 11 “Mi ṉgumgupyo'yo ne'cschø'yupø ø ṉgosocøsta'm, ṉgøjastamba ø ṉgoso pyo'yopit. Jete señamete que it mi ṉgojata'm. Pero mustamø que maṉbana'ṉ aṉgui'm Dios mijtzomda'm”. 12 Y mitz mi nøjandya'mbøjtzi; cuando Diosis maṉba yaj coja'ajyaje ijtu'is cyoja; jic jama maṉba ñøcøtyaj toya Sodoma cumgu'yomda'mbø'is. Pero jic ja mi mbyøjcøchoṉyajøpø'is más maṉba ñøcøtyaj toya.
13 ”¡Lástima mijta'm Corazín gumgu'yomda'mbø! ¡Lástima mijta'm Betsaida cumgu'yomda'mbø! O'ca Tiro cumgu'yomo y Sidón gumgu'yomo tzøcyajtøjuna'ṉ milagro'ajcuy como tzøctøjuse mijtzomda'm, desde ya'møcti qui'psvitu'yajumna'ṉ jic cumgu'yomda'mbø'is; y como seña myesyajuna'ṉ tucu tzøcyajupø costal y cyøjajsøyajpana'ṉ vyin cujyamji'n. 14 Por tanto Tiro y Sidon cumgu'yomda'mbø'is menos maṉba ñøcøtyaj toya que ji'n mitzta'm jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'n. 15 Y mijtzi Capernaum gumgu'yomda'mbø'is; mi ṉgomo'tyamba que vøj mi ijtamu como tzajpomse, pero hasta yatzi'ajcu'yomo maṉba mi yac mø'ndandøj cø'yi.
16 Entonces Jesusis ñøjmayajque't ñøtundøvø:
―Mi ṉgyøma'nøtyambapø'is mijtzi, øtz cøma'nøque'tpati'tzi. Ji'n mi syundamepø'is mijtzi, ji'ndi sunque't øjtzi. Y ji'n sunipø'is øjtzi, ji'n syungue't cø'vejupø'is øjtzi.
Setentata'mbø pøn vitu'yaju
17 Después cuando vitu'yaj je setentata'mbø, casøyaju, ñøjmayaj Jesús:
―Øjchøn mi Ṉgomi, hasta yatzi'ajcu'is cøma'nøyajpøjtzi mi nøyiṉgøsi.
18 Y Jesusis ñøjmayaju:
―ⁿIsøjtzi Satanás quejcupø tzajpomo jujchem tum rayu quecpase. 19 Øjchøṉ mi ndzi'tamba aṉgui'mguy va'cø mi nde'ngøpajcøtyam tzan y cacve, y va'cø mi yajandyam mumu mi enemigo'is pyømi, y ni ti'is ji'n mus mi nchøjcatyam ni tiyø. 20 Pero uy mi ṉgyøcajsøtyamø o'ca yatzi'ajcu'ista'm mi ṉgyøma'nøndyamba mijtzi, sino cøcajsøtyamø o'ca mi nøyinda'm jachø'yupøte tzajpomo.
Jesús casøyu
21 Jicø misma hora Masanbø Espiritu Santo'is yaj casøcomø'n Jesús; Jesús nømu:
―Øjtze mi vøṉgotzøcpa, Jatay, mijtzi Cyomipø tzajpis y nasis. Porque ṉgøvø'n mijtzi yøcseta'mbø tiyø va'cø jana cyønøctøyøyaj musoyajpapø'is y cyønøctøyøyajpapø'is; y che'tambø unese ji'n myusoyajepø, jet mi ⁿyaj cønøctøyøyaju. Vøj jetse, Jatay, porque jetse mi syunu.
22 ”Ø ṉgø'omo cyot ø Janda'is mumu tiyø. Ni i'is ji'n comus øjtzi øtz Diosis chøṉ 'Yune, sino ø Janda'is comuspøjtzi. Y ni i'is ji'n cyomus ø Janda sino øtz je'is 'Yune chøṉø, øtz ṉgomuspøjtzi. Solamente i su'nbø ⁿyaj comusø, je'is cyømusque'tpati ø Janda.
23 Entonces Jesús que'naj vitu'u va'cø 'ya'myaj ñøtuṉdøvø, y jejti ñøjmayaju jana myan eyata'mbø'is:
―Contentoco'nipøte ispapø'is ti ndzøcpøjtzi como mi istambase mijtzi. 24 Porque mi nøjandya'mbøjtzi; vøti tza'maṉvajcoyajpapø'is y møja'ṉ aṉgui'myajpapø'is sununa'n isyajø lo que nø mi istamupø mijtzi, pero ja isyajø. Y nømna'ṉ sun myañajø mitz nø mi mandamupø, pero ja myañajø.
Ti chøc vøjpø Samaria cumgupyø'nis
25 Tum aṉma'yopyapø Moisesis 'yaṉgui'mgupit te'nchu'ṉu va' 'yaṉgøva'quis Jesús y ñøjmayu:
―Maestro, ¿ti vøjø va' ndzøcø va'cø nø'it øjtzi ji'n yajepø quenguy?
26 Jesusis ñøjmayu:
―¿Tiyø jachø'yupø Moisesis 'yaṉgui'mgu'yomo? ¿Jujche mi ndu'nba?
27 Je'tis 'yaṉdzoṉu Jesús ñøjmayu:
―Sunø mi Ṉgomi Dios mi ndumø tzocoy, y mi ndumø anima, y mumu mi mbømipit, y mumu mi ṉgui'psocupit; y sunø mi ndøvø como mi sunbase mi ⁿvin.
28 Jesusis ñøjmayu:
―Vøj mi 'yaṉdzo'ṉoyu. Jetse tzøcø, y mi ṉgyenba.
29 Pero pø'nis nømna'ṉ sun cyot vyin vøjø y ñøjmay Jesús:
―¿Iyø ø ndøvø?
30 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjmayu:
―Tum pøn tzu'ṉ Jerusalén gumgu'yomo y nømna'ṉ myaṉ tu'ṉomo va' myø'n Jericó cumgu'yomo. Ñucyaj nu'myajpapø'is, yac tzacyaj tyucu, y chaṉjetjetvøyaju y maṉyaju, tzaṉdu'yupø chacyaju. 31 De repente nømna'ṉ myø'n tum Israel pane jicø tu'ṉomo, y jen pya't tzaṉdu'tyøjupø, pero tu'ṉu saya'om cyøjtayu. 32 Jetsetique't tum levita pøn yospapø masandøjcomo nu'que't tome jicø lugar y isu, y jendi cyøjtacye'tu tu'ṉu saya'omo. 33 Pero tum Samaria cumgupyøn jendina'ṉ nø vyitque'tu mismo tu'ṉomo, y nu'c tome yajupø pøngø'mø, y isu, y tyoya'nøyu. 34 Y nu'c je'tecø'mø y vyajtay yaje, y cho'yøjay yaje aceiteji'ṉ y vinuji'ṉ, y yac po'cs ñe' cyopøn y ñømaṉ cojejcu'yomo y jen cuendatzøjcu. 35 Jyo'pit nømna'ṉ chu'ṉu'øc, ñøput metzcuy tumin nøjayajpapø denario y chi' vø'tøc y ñøjmayu: “Tø cuidatzøjcay yajupø, y mumu lo que tiyø gasto jujche putpa, cuando vitu'que'tpøjtzi, jeni mi ṉgoyojpøjtzi”. 36 Entonces Jesusis ñøjay aṉma'yopapø Moisesis 'yaṉgi'mgupit:
―¿Mitz ti mi ndzamba? ¿Jutipø yøṉø tu'caṉbøn ñø'oy como yajupø pø'nis tyøvøse cuando oy yacsutzøcyaj nu'mba pø'nis?
37 Y aṉma'yopa pø'nis ñøjmayu:
―Jicø tyo'ya'ṉøyupø'is ñø'oy como tyøvøse.
Entonces Jesusis ñøjmayu:
―Mavø, y jetseti mitz ma tzøjque'ta.
Jesús tøjcøy Marta'is tyøjcomo Maria'is tyøjcomo
38 Entonces cuando nømna'ṉ vyityaj Jesús, tøjcøyaj tum che'pø cumgu'yomo. Y tum yomo ñøyipø'is Marta, je'is tyøjcom yac tøjcøy Jesús. 39 Y jena'ṉ itque'tu Marta'is tyøvø ñøyipø'is María; y jet po'csu Jesusis cyosocø'mø y cyøma'nøjapyana'ṉ 'yote. 40 Pero Marta nømna'ṉ yosu afligido, y por eso tyo'møy Jesús y ñøjmayu:
―¿Ji'nde nø mi ndzøjcayupø cuenda que ø ndøvø'is tzajcøjtzi y ø ndumgø'y nø yac yosu? Nøjmayø va'cø cotzova.
41 Pero Jesusis ñøjmay:
―Marta, Marta; mitz afligido mi ⁿijtu, y je'csetejpa mi ndzøcpa vøtipø yoscuy. 42 Pero tumbø titi vøj ndø tzøcø. Y Maria'is más vøjpø ti syunu; y ji'n ma yac jøcøjatyøji tiyø nø syunu.