19
Zaqueo'is vya'ṉjam Jesús
Entonces Jesús tøjcøy Jericó cumgu'yomo y nømna'ṉ cyøjtu. Ijtuna'ṉ jinø tum pøn ñøyipø'is Zaqueo. Jet más covi'najøpø cobratzøjcopyapø, y ricupø pønete. Je'is sunbana'ṉ 'ya'm Jesús iyete; pero como tañipø pønete y itcomø'nømuna'ṉ vøti, jetse ji'nam mus 'ya'mø. Entonces popya maṉ vi'najpa y qui'm møji sicómoro cucyøsi a ver o'ca ispana'ṉ Jesús, porque jen maṉba cøti. Cuando Jesús nu'cu jicø ijtumø, entonces quenqui'm møji y ñøjmayu:
―Zaqueo, yøti mø'nø, porque yøti tiene que øtz va' tzø'y jeni mi ndøcmø.
Entonces Zaqueo mø'n yøti yøti, y pyøjcøchoṉ Jesús y casøyu. Pero cuando isyaj mumu pø'nis que jetse nø chøjcu, entonces cyø'o'nøyaj Jesús; nømyaju:
―¿Ti'ajcuy tøjcøy jic pø'nis tyøjcomo va'cø jen syapøcø, como jic cojapa'tupø pønete?
Pero Zaqueo te'nu y ñøjmay ndø Comi:
―Øjtzø mi Ṉgomi, a'mø; øtz ma'nba ndzi'yaj pobreta'mbø cucve'ne nø'ijtupø øjtz. Y eyata'mbø o'ca ṉgøsujtzøyajøjtzi va'cø ṉgøpøcyajø, viñojayajpøjtzi macscuñac.
Entonces Jesús nømu:
―Yøti yøṉ tøjcomda'mbø cotzocyaju, porque también yøn pøn Abraha'mis chajcupø 'yune. 10 Porque øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø mi'nøjtzi va'cø min me'chajø tocoyajupø pøn va'cø ø ⁿyaj cotzocyajø.
Jujche yac yosyaj tumin majcaṉbønda'mbø'is
11 Jetsepø vejvejnecuy cyøma'nøyajpana'ṉ pø'nista'm, y entonces Jesusis chajmayajque't eyapø historia va'cø 'yaṉmayajø. Chajmayaj yøṉ historia porque ya meromna'ṉ ma nu'c Jesús Jerusalén gumgu'yomo, y pø'nis cyomo'yajpana'ṉ que prontona'ṉ ma it Diosis 'yaṉgui'mguy. (Cyomo'yajpana'ṉ que Diosis maṉba cyot Jesús va'cø 'yaṉgui'm Jerusalén gumgu'yomo.) 12 Yøcse chamu:
―Tum myøja'ṉombø pøn maṉ ya'ipø cumgu'yomo va' maṉ pyøjcøchoṉ aṉgui'mguy, y maṉba vitu'i va'cø min 'yaṉgui'mø. 13 Pero antes que maṉba mave, ricu'is vyejay majcay chøsi, y chi'yaj tumdum pøn tumø tumin valetzøcpapø. Y ñøjmayu: “Tzøctam negocio yøṉø tuminji'ṉ hasta que vitu'pa øjtzi”. 14 Pero cumgupyø'nis qui'sayajpana'ṉ je ricu, y por eso cyø'vejyaj pøn cuenta de representante mismo møja'ṉ aṉgui'mbacøsi va'cø ñøjmayajø: “Ji'n ø sundam je pøn va'cø 'yaṉgui'm øjtzomda'm”. 15 Pero pyøjcøchoṉuti aṉgui'mguy ricu'is, y vitu'u. Y entonces cyø'vejayaju va'cø maṉ vyejayajtøj va'cø min 'yandzoṉyajø je chøsita'm chi'yajupø tumin. Sunba myusø jujche gyanatzøc tumdum pø'nis chi'yajupø tuminji'ṉ. 16 Entonces min vi'napø y nømu: “Ø Ṉgomi, mi ndum'nis gyanatzøc majcay más”. 17 Y ricu'is ñøjmayu: “Vøjti jetse, ⁿvyøjpø mitz ñchøsi. Porque vøj mi ⁿnøyosu ancø uspø tumin, por eso maṉba mi aṉgui'm majcay cøcumguy”. 18 Y min myetzcu'yombø, y nømu: “Ø Ṉgomi, mi ndumi'nis gyanatzøc mosay más”. 19 Y ñøjmacye't ricu'is: “Mitz maṉba aṉgui'm mosay cøcumguy”. 20 ”Y min eyapø y nømu: “Ø Ṉgomi, yø'c it mi ndumin. Mi vajtaṉne'ca'yøjtzi payu'omo. 21 Es que mi na'ndzøjtzi porque mi mbyaqui chocopya mbyønete. Mi mbøcpa lo que ja mi ṉgotapø, y mi ṉgosechatzøcpa ja mi nimbøpø”. 22 Y ñøjmay ricu'is: “Mitz yandzipøte mi nchøsi. Mismo mi ne'c mi ondepit mi ⁿyaj quecpa mi ⁿvin. Muspa mijtzi que øtz paqui chocopyø chønø. Øtz mbøcpøjtzi lo que ja ṉgyotapø øjtzi, y ṉgosechatzøcpøjtzi lo que ja ñimbapø øjtzi. 23 Entonces ¿ti'ajcuy ja mi ndø cojtay ø ndumin cyoyojyajpamø tumin une, va'cø mbøjcøchovana'ṉ 'yuneji'ṉ cuando mi'nøjtzi?” 24 Y ricu'is ñøjmayaj jen ityajupø: “Yac tzu'ṉatyam tyumin, y tzi'tam ñø'ijtupø'is majcay tumin”. 25 Y ñøjayaju: “Ø Ṉgomi, pero je'is nø'ijtuti majcay tyumin”. 26 Ricu'is ñøjmayu: “Øtz mi nøjandya'mbøjtzi que mumu ñø'ijtupø'is vøti, maṉba tzi'aṉøtyøji, y ñø'ijtupø'is usyi, hasta usy ñø'ijtupø maṉba yac jøcøjatyøji. 27 Pero nømindam yø'c jicø qui'sayajpapø'stzi, que ji'n vyø'møyaje va' øtz aṉgui'm je'tomda'm, y yaj ca'tam ø ⁿvi'naṉdøjqui”.
Jesús tøjcøy Jerusalén gumgu'yomo
28 Jetse Jesusis nømna'ṉ chamu, y cuando cha'maṉjeju, ñe'c Jesús vi'naju, nømna'ṉ myaṉyaj Jerusalén gumgu'yomo. 29 Cuando nu'cyaj tome Olivos cotzøjcøsi tomemø ispa Betfagé gumguy y Betania cumguy, jeni Jesusis cyø'vejyaju metzcuy ñøtuṉdøvø va'cø chøjcayaj nu'csocuy. 30 Y ñøjmayaju:
―Jic tome mi ispapø che'pø cumguy, maṉdam jiṉø. Cuando mi ndyøjcøtyamba jeni, maṉba mi mba'jtam tum burro une jømdøjupø, ni i'støc ja oy pyo'cse. Pucspø'tamø y jøcø nømindamø. 31 Y o'ca iyø jutipø'is mi ñøjandyamba: “¿Ticøtoya nø mi mbucspø' burro?” ñøjmatyamø: “Porque ndø Comi'is nø syunu que maṉba ñøyose”.
32 Jetse maṉyaj cyø'vejyajupø y pya'tyaj burro jujche Jesusis ñøjmayajuse. 33 Cuando nømna'ṉ pyucspø'yaj burro, cyomi'is ñøjmayaju:
―¿Ti'ajcuy nø mi mbucspø' je burro une?
34 Y je'tista'm ñøjmayaju:
―Porque ndø Comi'is nø syunu que maṉba yac yose.
35 Entonces Jesuscø'mø jøcønømiñaj burro y tyo'cøyaj tyucu burrocøsi, yac po'csyaj jetcøs Jesús. 36 Y jut cyøtpamø Jesús, jen tyo'cøjayaj tyucu tu'ṉomo jetcøs va'cø cyøtø. 37 Y cuando nømna'ṉ myø'ndzo'chaj Olivos cotzøjcøsi, entonces mumu ñøtuṉdøvø'is cyøcasøcho'chaj Jesús. Y pømi vejaṉgøtyaju, vyøcotzøcyaj Dios; porque isyaju ancø maya'cusyeta'mbø tiyø. 38 Nømyaju:
―¡Vøj va'cø ndø vøṉgotzøctam møja'ṉ Aṉgui'mbapø nø minupø ndø Comi'is ñøyicøsi! ¡Vøj tø nømaṉba Tzajpombø'is! ¡Ndø møja'ṉ vøcøtzøcta'i møjipø Dios!
39 Entonces metzcu tu'capyø fariseo'is ityaju'is vøti pø'nomo ñøjmayaj Jesús:
―Maestro, ojnayaj mi nønduṉdøvø va'cø vyøṉneyajø.
40 Pero Jesusis 'yaṉdzoṉyaju:
―Ji'n mus ndø yac vøṉneyajø. Mi nøjmambyøjtzi, que o'ca yøṉ pøn vøṉneyajpana'ṉ, hasta tza' vejyajpana'ṉ.
41 Entonces Jesusis cuando nu'c tome y ischøc cumguy, cyøvo'u. 42 Nømu:
―¡Vøjømna'ṉete o'ca mi myustambana'ṉ yøṉ jama'omo jujche muspana'ṉ mi ijtam contento! Pero yøti ja it mi ṉgui'psocuy va'cø mi ṉgyønøctøyøtyamø. 43 Eya jama maṉba min mi enemigo. Je'is maṉba vye'cøvitu'yaj mi ṉgumguy, jetse maṉba aṉga'mbø'yaje, ji'n ma chacyaj ni jut va'cø mi mbyujtamø, ni jut va'cø mi ndyøjcøtyamø. 44 Maṉba yac ju'mbø'yaj mi ṉgumguy y maṉba mi ṉgya'pø'tam mi ijtamuse, y ji'n ma chacyaj ni tum tza' no'tzø'yupø cha'tøvøcøsi. Jetse maṉba tuqui porque oy min mi ṉgyotzoṉdam Diosis, pero ja mi mustamø.
Jesusis myacputputvøyaj chøcyajpa'is negocio masandøjcomo
45 Y Jesús tøjcøy masandøc solajromo y myacputputvøyaju mumu jen ma'ajyajpapø y ju'yoyajpapø. 46 Ñøjmayaju:
―It jachø'yupø: “Ø ndøc Dios o'nøcuy tøjquete”, pero mitz nu'mbapø'is chatøcse mi ndzøctamu.
47 Y Jesús aṉma'yopyana'ṉ tumdum jama masandøjcomo, pero pane covi'najø'is y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit y pø'nista'm cyovi'najø'is nømna'ṉ cyøme'chaj jujche muspa yaj ca'yaj Jesús. 48 Pero ji'na'ṉ pya'tyaj jujche muspa ti chøjcayajø, porque mumu pø'nis tum chocoy cyøma'nøyajpana'ṉ Jesús.