21
Ri Pablo niꞌa Jerusalén
Y antok kajachuon chic kiꞌ quiqꞌuin ri hermanos, choj xojꞌa chupan jun isla rubꞌinan Cos. Y chucaꞌn kꞌij xojiel-el chireꞌ, xojbꞌaka chupan ri isla rubꞌinan Rodas. Y antok xojiel-el chireꞌ, xojbꞌaka pa tanamet Pátara. Y chireꞌ xbꞌakilaꞌ jun barco ri niꞌa cꞌa Fenicia. Xojuoc-el chupan y xojꞌa. Y jareꞌ antok xkatzꞌat ri isla rubꞌinan Chipre ri lado izquierda, ruma ri barco ri cꞌuayuon kichin, xa choj niꞌa cꞌa Siria. Y pa tanamet Tiro xojbꞌaka-ve, ruma ri barco rucꞌuan akaꞌn chi nuyaꞌ can chireꞌ. Y xaꞌkacanuj ri discípulos ri icꞌo chireꞌ, y siete (vukuꞌ) kꞌij ri xojcꞌujieꞌ chireꞌ quiqꞌuin. Y ijejeꞌ xquiꞌej cꞌa cha ri Pablo chi man tiꞌa Jerusalén, ruma ri Espíritu Santo ruꞌeꞌn chica chi cꞌo chica xtiꞌan cha chireꞌ. Y antok xaꞌkꞌax ri siete (vukuꞌ) kꞌij reꞌ, ja xkachojmij-kiꞌ chi nkuꞌa. Y quinojiel ri discípulos, ri quixjayil y ri calcꞌual, xojbꞌaquiyaꞌ cꞌa chuchiꞌ ri mar. Y chireꞌ chuchiꞌ ri mar, xojxuquieꞌ y xkaꞌan orar. Y chi xkajach-kiꞌ, xkakꞌatiej-kiꞌ; ojreꞌ xojuoc-el chupan ri barco, y ijejeꞌ xaꞌtzalaj pa tak cachuoch.
Y antok xojiel Tiro y xojꞌa Tolemaida, jareꞌ ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij ri xkaꞌan paroꞌ ri mar. Chireꞌ Tolemaida xaꞌkaꞌan saludar ri hermanos y xojcꞌujieꞌ jun kꞌij quiqꞌuin. Y chucaꞌn kꞌij, ri Pablo y ri oj-bꞌanak riqꞌuin xojiel-el Tolemaida, y xojꞌa pa tanamet Cesarea. Antok xojbꞌaka, xojꞌa chirachuoch ri Felipe ri evangelista. Jajaꞌ jun cꞌa chiquivach ri i-siete (ivukuꞌ) diáconos ri icꞌo Jerusalén. Y xojcꞌujieꞌ cꞌa chirachuoch jajaꞌ. Y jajaꞌ icꞌo icajeꞌ rumiꞌal ri cꞌa xtaniꞌ ri niquiꞌej ri niꞌeꞌx chica ruma ri Dios. 10 Y qꞌuiy kꞌij kojcꞌujie-ka chireꞌ pa tanamet, antok xalka jun profeta rubꞌinan Agabo, ri Judea patanak-ve. 11 Y antok jajaꞌ xalka chikatzꞌatic, xutzꞌom ri cinta ri choj cha nuxim-ve rupan ri Pablo, y riqꞌuin reꞌ xuxim-ka rukꞌa-rakan jajaꞌ mismo, y xuꞌej: Ri Espíritu Santo ruꞌeꞌn chuva chi ri rajaf va cinta va, quireꞌ xtiꞌan cha cuma ri israelitas antok xtibꞌaka Jerusalén, y xtiquijach pa quikꞌaꞌ vinak ri man israelitas ta, xchaꞌ.
12 Y antok xkaxaj quireꞌ, ojreꞌ y ri icꞌo Cesarea xkaꞌan rogar choch ri Pablo chi man tiꞌa Jerusalén. 13 Pero ri Pablo xuꞌej chika: ¿Karruma ixreꞌ ntiya-pa bꞌis pa vánima ruma nquixuokꞌ? Inreꞌ niyaꞌ nutzij chi xquixim pa tanamet Jerusalén, y chi nquiquimisas ruma nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Jesús, xchaꞌ ri Pablo.
14 Y ruma man xojtiquir ta xkaꞌan cha chi man tiꞌa Jerusalén, joꞌc cꞌa xkaꞌej: Ja ta cꞌa ri nrajoꞌ ri Ajaf ri nibꞌanataj, xojchaꞌ.
15 Después reꞌ, xkachojmij-kiꞌ y xojꞌa-el Jerusalén. 16 Y can icꞌo discípulos aj-Cesarea ri xaꞌa kiqꞌuin. Y chiquicajol ijejeꞌ bꞌanak jun ri aj-Chipre, ri rubꞌinan Mnasón. Jajaꞌ cꞌo yan tiempo runiman ri Ajaf Jesús, y cꞌo jun rachuoch Jerusalén, y chireꞌ xojcꞌujie-ve.
Antok nitzꞌam ri Pablo chupan ri templo
17 Y antok xojbꞌaka Jerusalén, ri hermanos can ncaꞌquicuot xojquiꞌan recibir. 18 Y chucaꞌn kꞌij xojꞌa riqꞌuin ri Pablo chi xbꞌakatzꞌataꞌ ri Jacobo. Antok xojbꞌaka riqꞌuin ri Jacobo, quinojiel ri ancianos richin ri iglesia quimaluon-quiꞌ chireꞌ. 19 Ri Pablo xaꞌruꞌon saludar quinojiel, y después chijujun-chijujun xutzijuoj nojiel ri xuꞌon ri Dios chiquicajol ri vinak ri man israelitas ta, ruma ri rusamaj jajaꞌ. 20 Y antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Pablo chica, xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios rumareꞌ, y xquiꞌej cha ri Pablo: Hermano, atreꞌ avataꞌn chi can i-miles ri israelitas ri quiniman ri Jesucristo, y ijejeꞌ ncaꞌeꞌn chi nicꞌatzin niꞌan ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés. 21 Y eꞌn chica, chi atreꞌ naꞌej chica ri israelitas ri icꞌo nicꞌaj chic lugares, chi man tiquiꞌan ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés, chi man tiquiꞌan ri circuncisión chica ri calcꞌual, y man tiquiꞌan jeꞌ ri nicꞌaj chic kax ri xuꞌej ri Dios cha ri Moisés. 22 ¿Chica xtakaꞌan vacame? Ruma antok ijejeꞌ xtiquinaꞌiej chi atcꞌo, xtiquimol-pa-quiꞌ. 23 Más otz tabꞌanaꞌ ri xtakaꞌej chava: Icꞌo icajeꞌ achiꞌaꞌ chikacajol ri cꞌo quiꞌeꞌn cha ri Dios chi niquiꞌan. 24 Caꞌvucꞌuaj, y tibꞌanaꞌ purificar-iviꞌ junan quiqꞌuin ijejeꞌ y tiyaꞌ cha ri Dios ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés. Y tatajoꞌ jeꞌ atreꞌ chi niquisocaj-el ri quiveꞌ. Xa atreꞌ xtaꞌan nojiel ri xkaꞌej chava, ri vinak xtiquitzꞌat chi man ketzij ta ri nitzijos chavij chi atreꞌ man naꞌan ta ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés, xa xtiquiꞌej chi can nanimaj ri ley. 25 Y chica ri man israelitas ta ri quiniman ri Jesucristo, xkatak yan el jun carta quiqꞌuin y xkaꞌej-el chi man nicꞌatzin ta niquiꞌan nojiel ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés. Joꞌc xkaꞌej-el chi man tiquitej kax ri xyoꞌx chiquivach ri ídolos, man tiquitej quicꞌ, man tiquitej jun chicop ri xcon ruma xjitzꞌ chukul, y quireꞌ jeꞌ ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ man tiquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, xaꞌchaꞌ cha.
26 Y ri Pablo xaꞌrucꞌuaj ri icajeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ, y chucaꞌn kꞌij xquitzꞌuc-el chi niquiꞌan purificar-quiꞌ, y xaꞌa pa templo chi xiꞌquiꞌej ri chica kꞌij xtitzꞌakat chi niquiꞌan purificar-quiꞌ y chiquijunal xtiquiyaꞌ ri quiꞌeꞌn chi niquiyaꞌ cha ri Dios.
27 Pero antok ya nitzꞌakat ri siete (vukuꞌ) kꞌij chi niquijoskꞌij-quiꞌ, ri Pablo cꞌo chireꞌ pa templo, y xtzꞌiet cuma nicꞌaj israelitas ri aj-Asia. Y ri israelitas reꞌ xaꞌquitakcheꞌj ri nicꞌaj chic israelitas chi xquitzꞌom ri Pablo. 28 Y antok quitzꞌamuon chic, can ncaꞌsiqꞌuin niquiꞌej: ¡Kojitoꞌ! ¡Kojitoꞌ, achiꞌaꞌ israelitas! Ja ache va ri nojiel tanamet ncaꞌrutijuoj ri vinak chi man tiquiꞌan ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés, y itziel jeꞌ nichꞌoꞌ chirij ri templo. Qꞌuiy jeꞌ ri nuꞌej chikij ojreꞌ ri oj israelitas, y vacame i-rucusan-pa ri man israelitas ta chupan ri templo, y tzꞌil cꞌa xuꞌon cha ri santo lugar va.
29 Quireꞌ niquiꞌej ri vinak reꞌ, ruma antes quitzꞌatuon ri Pablo junan bꞌanak riqꞌuin ri jun ache Trófimo rubꞌeꞌ chireꞌ pa tanamet, y ri Trófimo xa aj-Efeso, y ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi ri Pablo rucꞌuan jeꞌ ri Trófimo pa templo.
30 Y quinojiel ri vinak pa tanamet xaꞌbꞌayacataj-pa, y jun-anin xaꞌpa; y xquichiririej ri Pablo, xquilasaj-pa chireꞌ pa templo, y xaꞌquitzꞌapij can ri puertas. 31 Ijejeꞌ nicajoꞌ niquiquimisaj ri Pablo. Pero chaꞌnin xꞌeꞌx cha ri comandante quichin ri soldados romanos chi quinojiel ri vinak ri icꞌo Jerusalén i-yacatajnak. 32 Rumareꞌ ri ache reꞌ can chaꞌnin xaꞌrumol ri soldados y ri capitanes, y jun-anin xaꞌa pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ ri vinak. Y antok ri vinak xaꞌquitzꞌat, xquitanabꞌaꞌ ruchꞌayic ri Pablo. 33 Y ri comandante xbꞌaka cꞌa riqꞌuin ri Pablo, xbꞌarutzꞌama-pa, y xuꞌej chi titzꞌam cha caꞌyeꞌ cadenas (yariena). Y cꞌajareꞌ xucꞌutuj chica ache jajaꞌ, y chica ruchꞌoꞌj xuꞌon. 34 Y ruma ri vinak chica-na ncaꞌquiꞌej-apa, ri comandante man jun xiꞌka paroꞌ (xuꞌon entender). Can iqꞌuiy ri vinak y can ncaꞌsiqꞌuin ncaꞌchꞌo-apa. Rumareꞌ ri comandante xuꞌej chi tucꞌuax ri Pablo pa cuartel. 35 Y antok xaꞌbꞌaka choch ri gradas richin ri cuartel, ri soldados xquipilisaj ri Pablo chicaj, ruma ri vinak más xyacataj quiyoval. 36 Y quinojiel ri vinak reꞌ can i-tzakal-el chiquij, y altíra pa quichiꞌ niquiꞌan y niquiꞌej: ¡Tiquimisas ri Pablo! ncaꞌchaꞌ.
Ri Pablo nuꞌon defender-riꞌ chiquivach ri vinak
37 Y antok ya nicusas-oc ri Pablo pa cuartel, jajaꞌ xuꞌej cha ri comandante: ¿Cꞌo cheꞌl nquichꞌoꞌ jubꞌaꞌ aviqꞌuin? xchaꞌ. Y ri ache xuꞌej cha ri Pablo: ¿Avataꞌn jeꞌ ri chꞌabꞌal griego? 38 ¿Man atreꞌ ta cꞌa ri ache aj-Egipto ri cꞌo yan jun tiempo xpalaj chirij ri gobierno y cajeꞌ mil quimisaniel tak achiꞌaꞌ ri xaꞌrumol pa desierto? xchaꞌ cha.
39 Pero ri Pablo xuꞌej: Inreꞌ in jun israelita ri xinalax Tarso, ri jun nem tanamet ri cꞌo chupan Cilicia. Y nicꞌutuj favor chava chi tayaꞌ permiso chuva chi nquichꞌoꞌ chica ri vinak.
40 Y ri comandante xuyaꞌ permiso cha chi xchꞌoꞌ. Y ri Pablo xpiꞌieꞌ chireꞌ choch ri gradas, y xuꞌon-pa seña cha rukꞌaꞌ chica ri vinak chi caꞌtanie-ka. Y antok man jun chic xchꞌoꞌ, jajaꞌ xchꞌo-pa chiquivach pa chꞌabꞌal hebreo, y xuꞌej:
21:8 Hch. 6:5; 8:5. 21:10 Hch. 11:28. 21:24 Nm. 6:13-20. 21:25 Hch. 15:29. 21:29 Hch. 20:4.