20
Antok ri Pablo xakꞌax Grecia y Macedonia
Y después antok xtanieꞌ ri ayoval y ri vinak i-manak chic chireꞌ, ri Pablo xaꞌrumol ri discípulos aj-Efeso, y xtzijuon chica chi nuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima. Y xaꞌrukꞌatiej chijujun, xaꞌruꞌon despedir y ja xꞌa Macedonia. Y xꞌa cꞌa chiquitzꞌatic ri hermanos ri icꞌo nojiel lugar ri chireꞌ Macedonia, y xtzijuon quiqꞌuin chi xuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima y qꞌuiy tzij ri xuꞌej chica. Y cꞌajareꞌ xꞌa Grecia. Y xcꞌujieꞌ oxeꞌ icꞌ chireꞌ. Y antok jajaꞌ xrajoꞌ niꞌa chupan ri barco chi niꞌa Siria, xunaꞌiej chi ri ruvanakil israelitas ri man quiniman ta ri Jesús cꞌo ri canun pensar chi niquiꞌan cha antok xtuoc-el chupan ri barco. Rumareꞌ jajaꞌ xucꞌax ri ranun pensar, y xakꞌax chic jun bꞌay ri Macedonia. Y icꞌo ri xaꞌa riqꞌuin ri Pablo cꞌa Asia; y ri xaꞌa ja ri Sópater aj-Berea, ri Aristarco y ri Segundo ri aj-Tesalónica, ri Gayo aj-Derbe, ri Tíquico y ri Trófimo ri aj-Asia, y ri Timoteo jeꞌ. Y ri hermanos reꞌ xaꞌa naꞌay chakavach, y xojquiyoꞌiej chireꞌ pa tanamet Troas. Y antok xakꞌax yan ri namakꞌej chi nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin, cꞌajareꞌ xojuoc-el chupan jun barco y xkayaꞌ can ri tanamet Filipos. Y vuꞌuoꞌ kꞌij ri xojꞌin chi xojbꞌaka quiqꞌuin chireꞌ Troas. Y siete (vukuꞌ) kꞌij ri xojcꞌujie-ka chireꞌ.
Antok ri Pablo xaꞌruꞌon can despedir ri icꞌo Troas
Y chupan ri naꞌay kꞌij richin ri semana, xkamol-kiꞌ quiqꞌuin ri discípulos ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ chi nakacꞌux ri simíta ri nunataj ri rucamic ri Ajaf Jesucristo. Y ri Pablo xchꞌoꞌ chiquivach y cꞌa pa nicꞌaj-akꞌaꞌ xuqꞌuis, ruma chucaꞌn kꞌij niꞌa jajaꞌ. Y chi oxeꞌ piso richin ri jay pacheꞌ kamaluon-ve-kiꞌ, can sakil rubꞌanun ruma qꞌuiy lámparas i-tzijuon. Pero cꞌo jun alaꞌ rubꞌinan Eutico, ri tzꞌuyul pa ru-ventana ri jay. Y ruma ri Pablo xa choj xuyuk-ka rij ri rutzij, ri alaꞌ xvar-ka, y ruma que-queꞌ nivar, ja xtzak-pa ri chi oxeꞌ piso. Y antok xpilisas, xa quiminak chic. 10 Y ri Pablo xka-pa y xjupieꞌ paroꞌ ri ru-cuerpo ri alaꞌ, y xukꞌatiej. Y xuꞌej: Man tixiꞌij-iviꞌ. Ri alaꞌ xa cꞌas.
11 Y ri Pablo xjotieꞌ chic el. Jajaꞌ xuper ri simíta, y xquicꞌux. Y xutzꞌom chic tzij jun bꞌay y cꞌa xsakar-pa xtanieꞌ. Y cꞌajareꞌ xꞌa. 12 Y ri hermanos can xquinaꞌ chi xcꞌujieꞌ más ruchukꞌaꞌ cánima ruma can cꞌas ri alaꞌ xquicꞌuaj.
Antok ri Pablo xiel-el Troas chi xꞌa Mileto
13 Y ri Pablo chirakan xꞌa pa tanamet Asón. Pero ojreꞌ xojꞌa naꞌay chupan barco, chi quireꞌ nikil-kiꞌ riqꞌuin ri Pablo chireꞌ Asón, ruma quireꞌ ruꞌeꞌn jajaꞌ chika. 14 Y antok xbꞌakacꞌulu-kiꞌ chireꞌ pa tanamet Asón, jajaꞌ xꞌa kiqꞌuin chupan ri barco chi xojꞌa pa tanamet Mitilene. 15 Xojiel chic el chireꞌ Mitilene, y chucaꞌn kꞌij xojakꞌax choch ri isla rubꞌinan Quío. Chi ruox kꞌij xojcꞌujieꞌ bꞌaꞌ ri Samos, y pa tanamet Trogilio xojuxlan-ve. Y jun chic kꞌij xojbꞌaka pa tanamet Mileto. 16 Y man xojꞌa ta pa tanamet Efeso, ruma ri Pablo man nrajoꞌ ta chi qꞌuiy kꞌij nicꞌujie-ka Asia. Xa can nrajoꞌ yan nibꞌaka Jerusalén richin ri namakꞌej Pentecostés, vi xa xtitiquir.
Antok ri Pablo xaꞌruꞌon can despedir ri icꞌo Mileto
17 Y chireꞌ pa tanamet Mileto ojcꞌo-ve, antok ri Pablo xutak quiyoxic ri ancianos richin ri iglesia ri cꞌo Efeso. 18 Antok xaꞌlka riqꞌuin, jajaꞌ xuꞌej chica:
Ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chica xinꞌan chivach antok xicꞌujieꞌ chiꞌicajol vaveꞌ Asia. 19 Inreꞌ xinꞌan chꞌuteꞌn choch ri Ajaf Dios chi xinꞌan ri rusamaj. Mesque cꞌo okꞌiej, mesque ri nuvanakil israelitas itziel xinquitzꞌat y xinquiyaꞌ pa sufrimiento, pero xinꞌan ri rusamaj jajaꞌ. 20 Man jun bꞌay cꞌa xinmalij ta chi xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri otz nuꞌon cha ri icꞌaslien. Y xixtijuoj riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios antok xkamol-kiꞌ y pa tak ivachuoch jeꞌ. 21 Y chica ri nuvanakil israelitas y chica ri man israelitas ta, xinꞌej jeꞌ chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, y tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo. 22 Y vacame, ri Espíritu Santo nuꞌon chuva chi nquiꞌa Jerusalén, y man vataꞌn ta chica ri xtiꞌan chuva chireꞌ. 23 Ri vataꞌn inreꞌ, xa ja ri ruꞌeꞌn ri Espíritu Santo chuva ri nojiel tanamet ri pacheꞌ xinakꞌax yan pa; chi xquitzꞌapes pa cárcel y xtinkꞌasaj sufrimiento antok xquibꞌaka Jerusalén. Ruma quireꞌ ri ruꞌeꞌn ri Espíritu Santo chuva. 24 Pero man jun nu-cuenta niꞌan cha, ni man ja ta jeꞌ ri nucꞌaslien ri niꞌan pensar más; ri más niꞌan pensar, ja chi niqꞌuis can ri samaj ri ruyoꞌn ri Ajaf Jesús chuva, can xquiquicuot ta xtinqꞌuis rutzijoxic chica ri vinak ri evangelio, ri nuꞌej ri ru-favor ri Dios.
25 Y vacame inreꞌ vataꞌn chic chi ja ruqꞌuisbꞌal mul reꞌ ri xitzꞌat noch. Ixreꞌ ri xivaxaj antok xintzijuoj ri ru-reino ri Dios chiva, ixreꞌ xa can man xquinitzꞌat ta chic. 26 Rumareꞌ vacame niꞌej can chiva, chi man nuchꞌoꞌj ta inreꞌ xa icꞌo ri xcaꞌbꞌaka chupan ri castigo. 27 Ruma man jun kax ri xinvavaj y man ta xinꞌej chiva, xa can nojiel ri runoꞌj ri Dios xinꞌej chiva. 28 Can tibꞌanaꞌ cuenta ri icꞌaslien y ri quicꞌaslien jeꞌ quinojiel ri hermanos, ruma jareꞌ ri samaj ri ruyoꞌn ri Espíritu Santo chiva, chi ntichajij otz ri ru-iglesia ri Ajaf Jesús, ruma jajaꞌ ri xcalo richin, riqꞌuin ri ruquiqꞌuiel ri xꞌin choch ri cruz antok xquimisas. 29 Ruma can vataꞌn chi antok xquiꞌa, can xcaꞌpa vinak ri incheꞌl i-utif. Ruma ri utif, can ncaꞌuoc chiquicajol ri ovejas, ncaꞌquicꞌux y ncaꞌquiqꞌuis. Can quireꞌ xtiquiꞌan ri vinak ri xcaꞌuoc iviqꞌuin. 30 Y chiꞌicajol ixreꞌ icꞌo jeꞌ ri xcaꞌpalaj ri man ja ta rubꞌixic xtiquiꞌan cha ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ruma xticajoꞌ chi ri discípulos ncaꞌa chiquij. 31 Rumareꞌ nojiel tiempo quixcꞌasieꞌ chi ntichajij-iviꞌ. Talka pan iveꞌ chi inreꞌ oxeꞌ junaꞌ ri xicꞌujieꞌ iviqꞌuin, y can pakꞌij chi chakꞌaꞌ xixvokꞌiej y xinꞌej chiva chi tibꞌanaꞌ ri otz.
32 Y vacame hermanos, nquixjach can pa rukꞌaꞌ ri Dios y ri ruchꞌabꞌal jeꞌ; ri chꞌabꞌal reꞌ nuꞌej chika ri ru-favor ri Dios, y can cꞌo ru-poder chi nuꞌon chi más nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx y chi junan jeꞌ ri xtikil ri herencia quiqꞌuin ri nicꞌaj ri can sak chic quicꞌaslien y i-richin chic ri Dios. 33 Ni plata, ni oro, ni tziak richin jun xinrayij. 34 Ruma ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chi inreꞌ can xisamaj, chi quireꞌ cꞌo xincusaj inreꞌ y cꞌo jeꞌ xquicusaj ri icꞌo viqꞌuin. 35 Inreꞌ can xincꞌut chivach chi nicꞌatzin chi nquixsamaj chi ntichꞌec i-miera, chi quireꞌ nquiꞌtoꞌ ri cꞌo nicꞌatzin chica. Y talka pan iveꞌ ri ruꞌeꞌn can ri Ajaf Jesús. Jajaꞌ ruꞌeꞌn can: Can más jaꞌal tiquicuot ri nisipan que choch ri nibꞌano recibir.
36 Y antok jajaꞌ ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ chica, xxuquie-ka y xuꞌon orar quiqꞌuin quinojiel ri icꞌo chireꞌ. 37 Y ijejeꞌ xaꞌuokꞌ, xquikꞌatiej y xquitzꞌubꞌaj ruchiꞌ ri Pablo. 38 Y can xaꞌbꞌisuon chirij ri Pablo, ruma jajaꞌ xuꞌej chica chi man chic xtiquitzꞌat ta roch. Y xaꞌa riqꞌuin chi xbꞌaquiyaꞌ can chupan ri barco.
20:24 2Ti. 4:7.