17
Juyeꞌ roch ri nibꞌano cha jun chi nitzak
(Mt. 18:6-7, 21-22; Mr. 9:42)
Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can siempre icꞌo ri xcaꞌbꞌano chica nicꞌaj chic chi ncaꞌtzak. ¡Pero juyeꞌ roch ri nibꞌano cha jun chic chi nitzak! Más otz nixim jun nem abꞌaj (caꞌ) chukul y nicꞌak chupan ri mar, que nuꞌon chi nitzak jun ri in-runiman mesque manak-oc rukꞌij. Rumareꞌ ixreꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Y xa cꞌo jun hermano nuꞌon jun itziel chava, tachꞌolij. Y xa ri nibꞌano quireꞌ chava nucꞌax runoꞌj y nalruꞌej chava chi tabꞌanaꞌ perdonar, can tabꞌanaꞌ perdonar. Y xa chupan jun kꞌij siete (vukuꞌ) mul nuꞌon itziel chava y siete (vukuꞌ) mul jeꞌ nipa aviqꞌuin y nalruꞌej chava: Tabꞌanaꞌ perdonar ri nuchꞌoꞌj; can tabꞌanaꞌ perdonar ri ruchꞌoꞌj, xchaꞌ ri Jesús.
Niquicꞌutuj más cukbꞌal cꞌuꞌx cha ri Jesús
Y ri apóstoles xquiꞌej cha ri Ajaf Jesús: Tabꞌanaꞌ chika chi nakacukubꞌaꞌ más kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
Pero ri Ajaf Jesús xuꞌej chica: Xa ta icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, mesque incheꞌl-oc jun chꞌiti ijaꞌtz richin ri mostaza, nquixcovin ntiꞌej cha la chieꞌ sicómoro la: Catiel-el vaveꞌ y atica-aviꞌ chupan ri mar, y ri chieꞌ reꞌ can nunimaj itzij.
Jun utzulaj esclavo nuꞌon ri niꞌeꞌx cha
Y xa ta jun chivach ixreꞌ cꞌo ta jun ru-esclavo, y rutakuon-el pan avan chi xbꞌarubꞌanaꞌ arar ri ulief o chi xaꞌbꞌaruchajij váquix, ¿ja came antok nitzalaj-pa, nuꞌej cha: Catuoc-pa, catzꞌuyeꞌ chirij ri mesa y cavaꞌ? Pa rucꞌaxiel reꞌ nuꞌej cha: Tachojmij ri nu-cena, y tachojmij jeꞌ aviꞌ atreꞌ chi naya-pa ri xtintej, y cꞌa xquivaꞌ na inreꞌ, cꞌajareꞌ xcavaꞌ atreꞌ. ¿Y nuyaꞌ came tiox bꞌaꞌ cha ri esclavo ruma xuꞌon ri xuꞌej cha? Manak. 10 Y incheꞌl ri esclavo reꞌ, quireꞌ jeꞌ ixreꞌ. Antok ibꞌanun chic ri samaj ri nuꞌej ri Dios chiva, tiꞌej: Ojreꞌ oj esclavos ri man jun nkojcꞌatzin-ve. Ruma xa joꞌc ri eꞌn chika, joꞌc reꞌ ri xkaꞌan, quixchaꞌ, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos.
Antok xaꞌcꞌachoj i-diez (lajuj) achiꞌaꞌ riqꞌuin ri yabꞌil lepra
11 Y antok ri Jesús xutzꞌom chic el bꞌay chi niꞌa Jerusalén, xakꞌax chiquicajol ri Samaria y ri Galilea. 12 Y antok xbꞌaka jun aldea, i-diez (lajuj) achiꞌaꞌ ri cꞌo ri yabꞌil lepra chiquij xaꞌbꞌaꞌiel-pa pa rubꞌiey ri Jesús y cꞌa naj xaꞌpiꞌie-ve-pa. 13 Y cof xaꞌchꞌo-pa cha y xquiꞌej: ¡Jesús, Maestro, tajoyovaj kavach! xaꞌchaꞌ.
14 Y ri Jesús xaꞌrutzꞌat y xuꞌej chica: Quixꞌin y icꞌutu-iviꞌ chiquivach ri sacerdotes, xchaꞌ ri Jesús chica. Y antok i-bꞌanak, ri quiyabꞌil xqꞌuis-el chiquij y sak xquiꞌan-ka. 15 Y jun chiquivach ri i-diez (lajuj) achiꞌaꞌ, antok xutzꞌat chi xcꞌachoj riqꞌuin ri ruyabꞌil, ja xtzalaj-pa chirij. Y can nuyaꞌ rukꞌij ri Dios, y can cof nichꞌoꞌ antok nuyaꞌ rukꞌij ri Dios. 16 Y antok xalka riqꞌuin ri Jesús, xxuquieꞌ chukul rakan y xulucubꞌa-ka-riꞌ cꞌa pan ulief y nuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha. Ri ache reꞌ aj-Samaria. 17 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Man i-diez (lajuj) ta came ri xqꞌuis-el ri quiyabꞌil chiquij? ¿Y ri i-nueve (bꞌilijieꞌ) pacheꞌ icꞌo-ve? 18 ¿Man jun chic cꞌa ri xtzalaj-pa chi nalruyaꞌ rukꞌij ri Dios? ¿Xa ja ri jun ri man israelita ta ri xtzalaj-pa? xchaꞌ ri Jesús.
19 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache aj-Samaria: Capalaj y caꞌin. Xacꞌachoj ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin, xchaꞌ cha.
Ri ru-reino ri Dios cꞌo chic
(Mt. 24:23-28, 36-41)
20 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xquicꞌutuj cha ri Jesús chi jampeꞌ cꞌa xtalka ri ru-reino ri Dios. Y ri Jesús xuꞌej chica: Man jun xtinaꞌien jampeꞌ xtalka ri ru-reino ri Dios. 21 Y man jun xtiꞌeꞌn chi ja cꞌo vaveꞌ, o ja cꞌo chila, ruma ri ru-reino ri Dios cꞌo chic iviqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús.
22 Y jajaꞌ xchꞌoꞌ chica ri ru-discípulos y xuꞌej: Xtipa tiempo antok ixreꞌ xtirayij chi nicꞌujieꞌ ta iviqꞌuin mesque joꞌc jun kꞌij, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol; pero man xtitzꞌat ta chic. 23 Y icꞌo ri xcaꞌeꞌn chiva: Ja cꞌo vaveꞌ o ja cꞌo chila. Pero ixreꞌ man quixꞌa quiqꞌuin, ni man quixꞌa jeꞌ chiquij. 24 Ruma antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, can xtikꞌalajin-ve jaꞌal. Can xtibꞌanataj cꞌa incheꞌl nuꞌon ri yocopaꞌ, ri nuꞌon cala pacheꞌ ntiel-pa ri kꞌij, y cꞌa kꞌalaj pacheꞌ nika-ka ri kꞌij. 25 Pero naꞌay cꞌo chi xtukꞌasaj qꞌuiy sufrimiento, y itziel xtitzꞌiet jeꞌ cuma ri vinak richin ri tiempo vacame. 26 Can incheꞌl xbꞌanataj pa ru-tiempo ri Noé, can quireꞌ jeꞌ xtibꞌanataj antok xtipa ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. 27 Pa ru-tiempo ri Noé, ri vinak joꞌc ncaꞌvaꞌ y ncaꞌkumun, joꞌc reꞌ niquiꞌan pensar, ncaꞌcꞌulieꞌ y ncaꞌyoꞌx chi ncaꞌcꞌulieꞌ, y cꞌa quireꞌ niquiꞌan chupan ri kꞌij antok ri Noé xuoc chupan ri arca (ri incheꞌl jun nem barco), y xpa cꞌa ri diluvio, y quinojiel ri vinak xaꞌcon. 28 Y quireꞌ jeꞌ xbꞌanataj pa ru-tiempo ri Lot. Ri vinak ncaꞌvaꞌ y ncaꞌkumun, ncaꞌlakꞌo, ncaꞌcꞌayin, ncaꞌtico y ncaꞌquiꞌan jay. 29 Y ri kꞌij antok ri Lot y ri ru-familia xquiyaꞌ can ri tanamet Sodoma, xka-pa chicaj kꞌakꞌ y azufre paroꞌ ri tanamet. Can incheꞌl jobꞌ xuꞌon, y quinojiel ri vinak ri icꞌo chireꞌ xaꞌqꞌuis. 30 Y quireꞌ xtibꞌanataj antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtalka chic vaveꞌ choch-ulief.
31 Ri cꞌo paroꞌ ri rachuoch antok xtalka ri kꞌij reꞌ, man tika-pa chi ntuoc pa rachuoch chi cꞌo niruma-pa. Y ri cꞌo pan avan quireꞌ jeꞌ, man titzalaj-pa chirachuoch. 32 Talka pan iveꞌ ri xuꞌon ri raxjayil ri Lot, antok ri Dios xuparuoj ri tanamet Sodoma. 33 Ri altíra cꞌa nrajoꞌ ri rucꞌaslien vaveꞌ ri choch-ulief, man xticolotaj ta. Pero ri jun, mesque niquimisas vuma inreꞌ, can xticolotaj.
34 Niꞌej cꞌa chiva chi chupan ri akꞌaꞌ reꞌ, icꞌo icaꞌyeꞌ ncaꞌvar choch jun chꞌat, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can. 35 Icꞌo icaꞌyeꞌ ixokiꞌ ri junan ncaꞌqueꞌn, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can. 36 Y xa icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri junan ncaꞌsamaj pan avan, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can.
37 Y antok ri discípulos caxan chic ri xuꞌej ri Jesús, xquicꞌutuj cha: Ajaf, ¿pacheꞌ xtibꞌanataj-ve reꞌ? Y ri Jesús xuꞌej chica: Pacheꞌ cꞌo-ve jun quiminak, chireꞌ jeꞌ ncaꞌka-ve ri cꞌuch.
17:3 Mt. 18:15. 17:14 Lv. 14:1-32. 17:21 Mr. 13:21-22. 17:26 Gn. 6:5-8. 17:27 Gn. 7:6-24. 17:29 Gn. 18:20–19:25. 17:31 Mt. 24:17-18; Mr. 13:15-16. 17:32 Gn. 19:26. 17:33 Mt. 10:39; 16:25; Mr. 8:35; Lc. 9:24; Jn. 12:25.