23
Ri Jesús nucꞌuax choch ri Pilato
(Mt. 27:1-2, 11-14; Mr. 15:1-5; Jn. 18:28-38)
Y entonces quinojiel ri icꞌo chireꞌ xaꞌpalaj, y xquicꞌuaj ri Jesús chi xbꞌaquijachaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Pilato. Y chireꞌ choch ri gobernador, niquiꞌan-apa acusar y niquiꞌej: Ojreꞌ xkil ri Jesús chi nuꞌej chica ri vinak chi man caꞌniman. Y nuꞌej chica ri vinak chi man tiquitoj ri impuestos cha ri César. Y nuꞌej jeꞌ chi jajaꞌ ri Cristo, y reꞌ nrajoꞌ nuꞌej chi jajaꞌ jun rey, xaꞌchaꞌ.
Entonces ri Pilato xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas? Y ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ ncaꞌeꞌn, xchaꞌ cha.
Y ri Pilato xuꞌej chica ri principales sacerdotes y chica ri vinak: Inreꞌ man jun chꞌoꞌj nivil chirij va ache va, xchaꞌ.
Pero ijejeꞌ man ncaꞌtanieꞌ ta ka. Xa quireꞌ niquirak-apa quichiꞌ niquiꞌej-apa: Nuꞌej chica ri vinak ri icꞌo chupan nojiel tanamet richin ri Judea chi man caꞌniman. Cꞌa Galilea rutzꞌucun-pa rubꞌanic. Y vacame ja xalka vaveꞌ pa tanamet Jerusalén, xaꞌcha-apa.
Ri Jesús nucꞌuax choch ri Herodes
Y antok ri Pilato xraꞌxaj chi niquiꞌej Galilea, xucꞌutuj xa aj-Galilea ri Jesús. Y antok xꞌeꞌx cha chi aj-Galilea, jajaꞌ xutak-el ri Jesús riqꞌuin ri Herodes ri gobernador richin Galilea, ruma ri Herodes cꞌo chireꞌ pa tanamet Jerusalén ri kꞌij reꞌ. Y antok ri Herodes xutzꞌat ri Jesús, altíra xquicuot, ruma qꞌuiy yan kꞌij rurayin nutzꞌat. Y qꞌuiy ri raxan chirij. Rumareꞌ altíra nurayij nutzꞌat antok nuꞌon jun milagro. Y ri Herodes qꞌuiy kax nucꞌutuj cha ri Jesús, pero ri Jesús man jun tzij xuꞌej cha. 10 Y icꞌo-apa ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas, niquitej quikꞌij niquiꞌan-apa acusar ri Jesús. 11 Entonces ri Herodes y ri ru-soldados man jun rakalien xquiꞌan cha ri Jesús, xaꞌtzeꞌn chirij y xquiya-el jun tziak chirij, ri incheꞌl ncaꞌquicusaj ri reyes. Y después ri Herodes xutzoliej chic el ri Jesús cha ri Pilato. 12 Ri Herodes y ri Pilato quiyoval nak quiꞌ, pero ri kꞌij reꞌ xquiꞌan can amigos.
Ri Pilato nujach-el ri Jesús chi niquimisas choch cruz
(Mt. 27:15-26; Mr. 15:6-15; Jn. 18:38–19:16)
13 Entonces ri Pilato xaꞌrayuoj ri principales sacerdotes y ri autoridades quichin ri israelitas, y xaꞌrayuoj jeꞌ ri vinak. 14 Y xuꞌej chica: Ixreꞌ xalꞌiyaꞌ ri Jesús pa nukꞌaꞌ, y ntiꞌej chi nuꞌej chica ri vinak chi man caꞌniman. Pero chivach ixreꞌ xincꞌutuj cha, y inreꞌ man jun ruchꞌoꞌj xinvil chirij ri ntiꞌej ixreꞌ. 15 Y ri Herodes jeꞌ man jun kax xril chirij antok xixtak-el riqꞌuin, y rumareꞌ xutzoliej chic pa chuva. Riqꞌuin reꞌ nakatamaj chi jajaꞌ man jun kax rubꞌanun chi niquimisas. 16 Xtintak cꞌa ruchꞌayic y después nitzokopij-el, xchaꞌ ri Pilato.
17 Y ri gobernador cꞌo cꞌa chi nutzokopij-el jun chiquivach ri icꞌo pa cárcel, ruma quireꞌ niꞌan juna-junaꞌ chupan ri namakꞌej Pascua. 18 Pero quinojiel junan xaꞌchꞌo-apa riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ, y xquiꞌej: ¡Ja ri Barrabás tatzokopij-el y ri Jesús tiquimisas! xaꞌcha-apa.
19 Y ri Barrabás cꞌo pa cárcel ruma xpalaj chirij ri gobierno chireꞌ pa tanamet y ruma jeꞌ ruquimisan jun. 20 Y ri Pilato nrajoꞌ nutzokopij-el ri Jesús, rumareꞌ xchꞌoꞌ chic jun bꞌay chica ri vinak. 21 Pero ri vinak xaꞌchꞌo-apa chic riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ, y xquiꞌej: ¡Tiꞌan crucificar! ¡Tiꞌan crucificar!
22 Y ri Pilato chi oxeꞌ mul xucꞌutuj chica: ¿Chica ruchꞌoꞌj rubꞌanun va ache va? Inreꞌ man jun chꞌoꞌj nivil chirij chi quireꞌ niquimisas. Xtintak ruchꞌayic y después nitzokopij-el, xchaꞌ.
23 Pero ri vinak y ri principales sacerdotes, can riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ niquicꞌutuj-apa chi tiꞌan crucificar ri Jesús, y ja ri niquiꞌej-apa ijejeꞌ, jareꞌ ri xnimax. 24 Entonces ri Pilato xuꞌej chi tiꞌan incheꞌl niquicꞌutuj-apa ijejeꞌ. 25 Y xutzokopij-el ri ache ri xquicꞌutuj-apa ijejeꞌ cha. Ri ache reꞌ cꞌo pa cárcel ruma xpalaj chirij ri gobernador y ruma xuquimisaj jeꞌ jun. Pero ri Jesús xujach-el chi tiꞌan crucificar, ruma jareꞌ xcajoꞌ ri vinak.
Ri Jesús niꞌan crucificar chi niquimisas
(Mt. 27:32-56; Mr. 15:21-41; Jn. 19:17-30)
26 Y antok ri soldados quicꞌuan-el ri Jesús, xquicꞌul jun ache aj-Cirene, ri Simón rubꞌeꞌ, ri patanak pan avan, y ri soldados xquitzꞌom y xquiya-el ri cruz chirij. Y jajaꞌ xucꞌuan-el y xꞌa chirij ri Jesús.
27 Y iqꞌuiy vinak ri i-bꞌanak chirij. Y iqꞌuiy jeꞌ ixokiꞌ altíra ncaꞌuokꞌ chirij ri Jesús, y altíra ncaꞌbꞌisuon chirij. 28 Pero ri Jesús xtzuꞌn can chirij, y xuꞌej chica: Ixreꞌ ixokiꞌ aj-Jerusalén, man quixuokꞌ chuvij inreꞌ. Xa tivokꞌiej-ka-iviꞌ ixreꞌ, y quixuokꞌ chiquij ri ival. 29 Ruma xcaꞌpa kꞌij richin altíra sufrimiento. Rumareꞌ xtiꞌeꞌx chi can jaꞌal caꞌquicuot ri ixokiꞌ ri manak cal xcꞌujieꞌ y ri man jun bꞌay xquiyoꞌiej ta jun acꞌual, y ri man jun bꞌay xquiyaꞌ ta rutzꞌun jun xuluꞌ. 30 Entonces ri vinak xtiquiꞌej chica ri juyuꞌ: Quixtzak-pa chikij. Y chica ri chꞌitak juyuꞌ xtiquiꞌej: Kojivavaj, xcaꞌchaꞌ. 31 Ruma xa niꞌan chuva inreꞌ, ri in incheꞌl jun chieꞌ rax chi nikꞌasaj sufrimiento, ¿chica came xtiꞌan cha ri incheꞌl jun chieꞌ chakeꞌj? xchaꞌ ri Jesús.
32 Y cꞌo jeꞌ icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ ri i-ucꞌuan-el chi ncaꞌquimisas junan riqꞌuin ri Jesús. 33 Y antok xaꞌbꞌaka chupan ri lugar rubꞌinan Rujaluon Quiminak, xquibꞌajij ri Jesús choch cruz, y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan chica ri icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ. Jun xyoꞌx pa ru-derecha y ri jun chic pa ru-izquierda. 34 Y ri Jesús xuꞌej: Nataꞌ Dios, caꞌbꞌanaꞌ perdonar, ruma man cataꞌn ta chica ri niquiꞌan, xchaꞌ. Y ri soldados xquilasaj suerte chirij ri rutziak chi niquijach chiquivach. 35 Y ri Jesús nitzꞌiet-apa cuma iqꞌuiy vinak y cuma jeꞌ ri autoridades quichin ri israelitas. Y quinojiel ri vinak reꞌ ncaꞌtzeꞌn-apa chirij y niquiꞌej: Jajaꞌ can iqꞌuiy xaꞌrucol. Vacame tucalo-riꞌ, xa jajaꞌ ri Cristo ri choꞌn-pa ruma ri Dios, ncaꞌchaꞌ.
36 Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri soldados. Altíra ncaꞌtzeꞌn-apa chirij ri Jesús, y ncaꞌjiel-apa riqꞌuin y niquisuj vinagre cha. 37 Y niquiꞌej cha: Xa atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas, tacalo-aviꞌ ayuon, ncaꞌchaꞌ cha.
38 Y paroꞌ ri cruz cꞌo jun letrero tzꞌibꞌan-el pa chꞌabꞌal griego, latín y hebreo y nuꞌej: JAREꞌ RI QUI-REY RI ISRAELITAS.
39 Y jun chiquivach ri icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ ri icꞌo jeꞌ choch qui-cruz, can cꞌo tzij ri man otz ta ri ncaꞌruꞌej-apa y cava xuꞌej: Xa atreꞌ ri Cristo, tacalo-aviꞌ ayuon y kojacaloꞌ ojreꞌ jeꞌ, xchaꞌ cha.
40 Pero ri jun chic xuchꞌolij ri xꞌeꞌn quireꞌ cha ri Jesús y xuꞌej-apa cha: ¿Man naxiꞌij ta aviꞌ atreꞌ choch ri Dios chupan ri castigo ri junan ojcꞌo riqꞌuin? 41 Ojreꞌ otz chi quireꞌ bꞌanun chika, ruma riqꞌuin reꞌ nakatoj ri itziel ri i-kabꞌanun. Pero jajaꞌ man jun chꞌoꞌj rubꞌanun.
42 Y ri alakꞌuon reꞌ xuꞌej-apa cha ri Jesús: Quinalka pan aveꞌ, antok xcapa chi naꞌan reinar, xchaꞌ.
43 Y ri Jesús xuꞌej cha: Can ketzij niꞌej chava, chi vacame mismo xcabꞌacꞌujieꞌ viqꞌuin chupan ri lugar ri niꞌeꞌx paraíso cha, xchaꞌ ri Jesús.
44 Y antok pa nicꞌaj-kꞌij laꞌk, nojiel ri roch-ulief xuꞌon kꞌakuꞌn. Y ri kꞌakuꞌn reꞌ xqꞌuis-el hasta cꞌa a las tres ri nakakꞌij. 45 Ri kꞌij man xuyaꞌ ta rusakil, y ri tziak ri choj cha jachuon-ve rupan ri templo xkꞌachꞌitaj pa nicꞌaj. 46 Entonces ri Jesús xurak ruchiꞌ y xuꞌej: Nataꞌ Dios, pan akꞌaꞌ cꞌa nijach ri nu-espíritu, xchaꞌ. Y joꞌc xuꞌej quireꞌ, ja xcon-ka.
47 Antok ri capitán xutzꞌat ri xbꞌanataj, xuyaꞌ rukꞌij ri Dios, y xuꞌej: Can ketzij chi la ache la man jun ruchꞌoꞌj, xchaꞌ.
48 Y quinojiel ri vinak ri icꞌo-apa y xquitzꞌat ri xbꞌanataj, niquitin roch-quicꞌuꞌx xaꞌtzalaj chiquij. 49 Y ri cataꞌn roch ri Jesús, y ri ixokiꞌ ri cꞌa Galilea i-patanak chirij, cꞌa naj icꞌo-ve niquitzꞌat-apa ri nibꞌanataj.
Antok xmuk ri Jesús
(Mt. 27:57-61; Mr. 15:42-47; Jn. 19:38-42)
50 Y cꞌo jun ache rubꞌinan José, jajaꞌ aj-Arimatea ri cꞌo Judea. Ri jun utzulaj y choj ache reꞌ, jun chiquivach ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas. 51 Y ri José reꞌ royoꞌien ri ru-reino ri Dios, y rumareꞌ jajaꞌ man xka ta choch ri xquiꞌej y xquiꞌan ri rachꞌil cha ri Jesús. 52 Y jajaꞌ xꞌa riqꞌuin ri Pilato chi xucꞌutuj ri ru-cuerpo ri Jesús. 53 Y antok rukasan chic pa ri ru-cuerpo ri Jesús choch ri cruz, xubꞌol cꞌa chupan jun tziak. Y chupan jun jul ri cꞌatuon choch jun nem abꞌaj xbꞌaruya-ve ri ru-cuerpo ri Jesús. Y man jun yoꞌn chupan. 54 Chupan ri kꞌij reꞌ, ri vinak niquichojmij yan nojiel ri xticꞌatzin chica, ruma ri kꞌij richin uxlanien ya nitzꞌucutaj-el.
55 Y ri ixokiꞌ ri cꞌa Galilea i-patanak chirij ri Jesús, xaꞌa chirij antok xbꞌamuk; y xquitzꞌat ri jul ri pacheꞌ xyoꞌx-ve can, y xquitzꞌat cheꞌl xꞌan can cha ri ru-cuerpo. 56 Y antok xaꞌtzalaj pa tanamet, xquiꞌan preparar jubꞌul akꞌuon richin chi niquiyaꞌ chirij ri ru-cuerpo ri Jesús. Y xaꞌuxlan chupan ri kꞌij richin uxlanien incheꞌl nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés.
23:30 Os. 10:8; Ap. 6:16. 23:34 Sal. 22:18. 23:45 Ex. 26:31-33. 23:46 Sal. 31:5. 23:49 Lc. 8:2-3. 23:56 Ex. 20:10; Dt. 5:14.