4
Tɨꞌɨj tyiyáaruꞌ tyuꞌtatyésej tɨ jaamuéꞌtɨn aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús
(Mt. 4:1-11; Mr. 1:12-13)
Tɨꞌquij Jesús jimi huatyáꞌɨtzee ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, aj puꞌij ujaꞌrájraa ɨ játyaꞌnaj jitze tɨ aꞌyan ántyapuaj tɨjɨn Jordán, ajta aꞌɨ́jna ɨ júuricamaꞌraꞌ aꞌɨ́ɨ pu yoꞌvíꞌtɨj aꞌájna joꞌtɨj quee jáꞌtyiꞌtɨj. Aꞌáa puꞌij huáꞌpuatyej xɨcáj jáꞌtyeej, ajta ɨ tyiyáaruꞌ pu tyúutyesiꞌriaꞌcaꞌaj tɨ jaamuéꞌtɨn tɨꞌij tyiꞌtɨ́j jɨn ootyáꞌɨtzeereꞌen ɨ Dios jimi. Ajta ɨ Jesús capu tyiꞌtɨ́j huácuaj tɨꞌɨj naꞌaj aꞌáa jáꞌtyeej, aj puꞌij huataíꞌcuatacaꞌ. Tɨꞌquij ɨ tyiyáaruꞌ aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ yójraꞌ papuéꞌeenyeꞌ ɨ Dios, huataꞌíjtyeꞌ mu tyetyéj tɨꞌij páan huatyóotaahuaj.
Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Capu ɨ páan naꞌaj jɨn júurij jaꞌmej ɨ tyáatɨꞌ.”
Aj puꞌij ɨ tyiyáaruꞌ yoꞌvíꞌtɨj joꞌtɨj jaꞌajtyee, tɨꞌij néijmiꞌi jaataséjratyeꞌen ɨ cháanacaj, tɨꞌquij aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Nyáaj nu néijmiꞌi tyimuaatáꞌsij pej pij muáaj tyihuoꞌtaꞌíjtyeꞌen ɨ maj yan séejreꞌ ɨ cháanacaj japua. Jiꞌnye nyáaj nu aꞌíj ancuriáaꞌ, nyajta aꞌɨ́j huataꞌsij aꞌtɨ́j tɨ aꞌyan tyinaꞌráanajchi. Tɨpuaꞌaj pajtunutaj nyéetzij jimi pajta naatyáanajche, néijmiꞌi pu muéetzij tyíꞌmuaꞌaꞌrij jaꞌmej.
Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Siataꞌaj aꞌɨ́j huatyáanajchej ɨ tavástaraꞌ ɨ Dios, aꞌɨ́j xuꞌuj huatyáhuɨɨreꞌen.”
Aj puꞌij ɨ tyiyáaruꞌ yoꞌvíꞌtɨj aꞌájna a Jerusalén, aꞌáan pu jaꞌantyiviꞌtɨj ɨ tyeyúuj japua ɨ tɨ jéetzeꞌ ájtyeej, aꞌyaa puꞌij tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Tɨpuaꞌaj jɨꞌréꞌcan jɨmeꞌ yójraꞌ paj puéꞌeenyeꞌ ɨ Dios, ancájvetzi aꞌyájna, 10 jiꞌnye aꞌyaa pu tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn:
Dios pu uhuojoꞌtaꞌítyij ɨ maj jimi tyíꞌhuɨɨreꞌ mej mij muáachaꞌɨɨn.
11 Aꞌɨ́ɨ mu muaꞌajriásij ɨ jumuácaꞌ jɨmeꞌ
pej pij quee tyiꞌtɨ́j jitze eejcaꞌcataꞌan ajta tɨꞌij quee tyiꞌtɨ́j jeꞌej muaꞌuurej.
12 Jesús pu aꞌyan tyaatéꞌexaa tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu ajta tyéꞌyuꞌsiꞌ ɨ yuꞌxarij jitze tɨjɨn: “Capáj tyiꞌtɨ́j jeꞌej tyéꞌihuoꞌraj a Dios tɨꞌij aꞌɨ́ɨn aꞌyan huárɨnyij jeꞌej paj muáaj tyáꞌxɨeꞌveꞌ.”
13 Tɨꞌɨj ɨ tyiyáaruꞌ quee cheꞌ jeꞌej tyéejtyoj jeꞌej tɨ huárɨnyij, tɨꞌij jaꞌantyimuéꞌtɨn aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aj puꞌij jimi ajtáraa ꞌasta naꞌaj quee atyojoꞌréꞌnyej aꞌnáj tɨ aꞌyan tyuꞌxáꞌpuɨꞌɨntariꞌhuacaꞌ tɨ ajtáhuaꞌaj huatóotyeseꞌen.
Jesús pu huatyóochej tɨ tyuꞌmuárɨeꞌen aꞌájna a Galileea
(Mt. 4:12-17; Mr. 1:14-15)
14 Aj puꞌij Jesús jóꞌraa aꞌájna a Galileea, ajta jéehua jitzán huatyáꞌɨtzee ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios, majta néijmiꞌi ɨ tyeɨ́tyee aꞌáa maj joꞌcháatɨmaꞌcaa, aꞌɨ́ɨ mu jáamuaꞌreeriꞌ jeꞌej tɨ rɨjcaj aꞌɨ́jna ɨ Jesús. 15 Aꞌɨ́ɨ pu tyihuáꞌmuaꞌtyajcaꞌaj ɨ huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ, majta néijmiꞌi ɨ tyeɨ́tyee tyámuaꞌ mu tyeetyájtoo.
Tɨꞌɨj Jesús aꞌáa joꞌtyávaacaꞌaj aꞌájna a Nazaret
(Mt. 13:53-58; Mr. 6:1-6)
16 Jesús pu aꞌáa joꞌmej a Nazaret joꞌtɨj joꞌvéꞌsej. Tɨꞌɨj atyojoꞌréꞌnyej aꞌájna xɨcáaraꞌ matɨꞌɨj puaꞌaj jusoꞌpii, aꞌúu pu tyeyúuj tzajtaꞌ joꞌtyájrupij tɨꞌɨj tyeyíꞌtɨhuaꞌaj, aj puꞌij huatyéechaxɨj tɨ joꞌjíjveꞌen ɨ yuꞌxarij. 17 Matɨꞌɨj mij jaatapíj ɨ yuꞌxarij Isaías tɨ joꞌyúꞌxacaꞌ, aꞌaj puꞌij joꞌtyoo ɨ tɨ aꞌyan tyéꞌyuꞌsiꞌhuacaꞌaj tɨjɨn:
18 Ɨ júuricamaꞌraꞌ ɨ Dios pu nye jimi séejreꞌ,
jiꞌnye aꞌɨ́ɨ pu naꞌantyíhuoj,
nyej nyij huoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios aꞌɨ́ɨjma ɨ maj quee jeꞌej tyéejviicueꞌ,
aꞌɨ́ɨ pu unyojoꞌtaꞌítyacaꞌ nyaj huoꞌtéꞌexaatyeꞌen aꞌɨ́ɨjma ɨ maj námiꞌ nyaj nyeríj huiꞌrátoosij,
ajta nyaj tyihuóꞌhuaatyeꞌen ɨ maj aracúcuꞌnyijmee,
nyajta huaꞌ japua huatányuunyij aꞌɨ́ɨjma ɨ maj jajpuéjtzij,
19 nyej nyij huoꞌtéꞌexaatyeꞌen tɨ arí atyojoꞌréꞌnyej aꞌnáj tɨ ɨ tavástaraꞌ tyámuaꞌ huáꞌuurej.
20 Aj puꞌij téꞌej jaatyéejirej ɨ yuꞌxarij, ajta jeꞌen jaatapíj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ tyíꞌhuɨɨreꞌ ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ, tɨꞌquij ooyíxɨj. Néijmiꞌi ɨ maj aꞌúun jeꞌrátyaꞌcaꞌaj mu jaséjracaꞌaj. 21 Aj puꞌij huatyóochej tɨ aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaatyeꞌen tɨjɨn:
—Ijíij pu aꞌyan tyaꞌróoꞌastej jeꞌej tɨ tyéꞌyuꞌsiꞌ aꞌíjcɨ jitze ɨ yuꞌxarij ɨ siaj seríj jáanamuajriꞌ.
22 Néijmiꞌi mu tyámuaꞌ tyáꞌxajtacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, majta tyámuaꞌ naa tyojoꞌsejracaꞌaj aꞌɨ́jcɨ jɨmeꞌ ɨ tɨ naa namuajriaꞌcaꞌaj ɨ nyúucarij tɨ jaataxájtacaꞌ. Aꞌyaa mu tyúuꞌihuoꞌracaꞌaj tɨjɨn:
—¿Nyiquee aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ yójraꞌ ɨ José?
23 Jesús pu aꞌyan tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Tyij sequée muaꞌaj aꞌyan tyinaatéꞌexaatyeꞌsij aꞌɨ́jcɨ ɨ nyúucarij ɨ tɨ aꞌyan yee: “Muáaj mu paj tyíꞌhuaꞌtacaa, asɨ́ɨj tyiꞌhuáꞌhuaatyeꞌ”; siajta aꞌyan tɨjɨn: “Aꞌyájna tyatɨꞌɨj tyáanamuajriꞌ jeꞌej paj tyúꞌruuj aꞌájna a Capernaúm, pataꞌaj pajta aꞌyan huárɨnyij iiyeꞌej joꞌpaj jáꞌmaꞌcan.”
24 Aꞌyaa pu ajtáhuaꞌaj tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa nu tyajáꞌmuaꞌixaatyeꞌ tzáahuatyiꞌraꞌaj jɨmeꞌ maj quee tyámuaꞌ tyeetyéjeevij aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxaj aꞌɨ́ɨmaj ɨ maj aꞌáa joꞌcháatɨmee joꞌtɨj aꞌɨ́ɨn jáꞌmaꞌcan. 25 Aꞌyaa pu tyiꞌjaꞌyájna, maj jéehua ɨ úucaa séjriaꞌcaꞌaj ɨ maj jujɨɨmuaꞌastacaꞌaj tɨꞌɨj yan séjriaꞌcaꞌaj ɨ Elías, aꞌájna tɨꞌɨj huéeicaj nyinyiꞌraꞌaj japuan jéꞌtaꞌ áꞌtyeej maj quee cheꞌ viiyacaꞌaj, ajta jéehua huatújriꞌhuacaꞌaj néijmiꞌqueꞌ tɨꞌɨj naꞌaj aꞌáa tɨ huatacaꞌaj a Israel,
26 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Elías capu huataꞌítyiꞌhuacaꞌ aꞌɨ́ɨjma jimi ɨ úucaa ɨ maj huóojɨɨmuaꞌastariacaꞌ ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan, sulu aꞌáa pu jóꞌmeꞌen séej jimi ɨ íitɨꞌ tɨ jusɨ́ɨjtacaꞌaj, aꞌáa tɨ jáꞌchajcaꞌaj aꞌájna a Sarepta, véjriꞌ aꞌájna a chájtaꞌnaj jitze ɨ Sidón. 27 Jéehua mu majta séjriaꞌcaꞌaj ɨ maj caꞌatzájmaꞌcaa aꞌájna a Israel, tɨꞌɨj ooj tyiꞌtyávaacaꞌaj aꞌɨ́jna ɨ Eliseo ɨ tɨ Dios jitze maꞌcan tyíꞌxajtacaꞌaj, ajta capu aꞌtɨ́j tyúꞌhuaaj, sulu aꞌɨ́j puꞌuj aꞌɨ́jcɨ ɨ Naamán Siria tɨ jáꞌmaꞌcan.
28 Matɨꞌɨj aꞌyan tyáanamuajriꞌ ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj tyeyúuj tzajtaꞌ jeꞌrátyaꞌcaꞌaj, néijmiꞌi mu jéehua huatanyínyuꞌcacucaꞌ. 29 Aj mu mij ájhuiixɨj, matɨꞌɨj mij yoꞌvíꞌtɨj caꞌnyéjrij jɨmeꞌ, mej mij jiꞌrátoonyij ɨ chájtaꞌnaj jitze, aꞌáa mu yoꞌréꞌnyijtyej joꞌtɨj jaꞌancátyee ɨ jɨríj jitze, mej mij aꞌáan jaꞌancárɨeenyij joꞌtɨj jaꞌancátyee. 30 Ajta aꞌɨ́jna ɨ Jesús aꞌáa pu huaꞌ jéꞌtaꞌ huatyenyéej tɨꞌɨj jóꞌraa.
Jesús pu tyévij tyúꞌhuaaj tyiyáaruꞌ tɨ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj
(Mr. 1:21-28)
31 Jesús pu aꞌáa joꞌmej aꞌájna a Capernaúm, chájtaꞌ aꞌáa tɨ jaꞌajtyámaꞌcan a Galileea, ajta aꞌájna xɨcáaraꞌ jitze ɨ maj jitzán jusoꞌpihuaꞌaj, aꞌɨ́ɨ pu tyihuáꞌmuaꞌtyahuaꞌaj ɨ tyeɨ́tyee. 32 Majta ɨ tyeɨ́tyee jéehua mu tyámuaꞌ yóꞌnamuajracaꞌaj jeꞌej tɨ aꞌɨ́ɨn tyihuáꞌixaatyaꞌcaꞌaj, jiꞌnye aꞌyaa pu tyíꞌxajtacaꞌaj tɨꞌɨj ɨ tɨ vaꞌcán jɨn tyiꞌtyéjvee.
33 Aꞌújna u tyeyúuj tzajtaꞌ aꞌúu pu sɨ́ɨj tyáatɨꞌ joꞌtyávaacaꞌaj tɨ tyiyáaruꞌ tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, aꞌɨ́ɨ puꞌij caꞌnyíin jɨn jaatajé aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús, aꞌyan tɨjɨn:
34 —Capáj jeꞌej taꞌuurej. ¿Jiꞌnye pej pij tyitaꞌantyiúꞌnyiꞌ ityájma muáaj Jesús Nazaret paj jáꞌmaꞌcan? ¿Nyi aꞌɨ́jna jɨn mupoꞌvéꞌmej pej pij taꞌantyipuáꞌrityeꞌen? Nyáaj nu muamuaꞌtyej, aꞌyaa nu tyáꞌmuaꞌreej paj aꞌɨ́ɨn puéꞌeen ɨ tɨ naa een ɨ Dios tɨ jimi joꞌvéꞌmej.
35 Jesús puꞌij jajtyáꞌxɨj ɨ tyiyáaruꞌ aꞌyan tɨjɨn:
—Capáj tyiꞌtɨ́j xajtaj, iirájraꞌ mu tyévij tzajtaꞌ.
Aj puꞌij ɨ tyiyáaruꞌ ayaꞌrájrɨee a chóotaꞌ ɨ tyévij meeséeracaj ɨ tyeɨ́tyee, tɨꞌɨj quee jeꞌej jáaruuj aꞌɨ́jcɨ ɨ tyévij aj puꞌij iirájraa. 36 Néijmiꞌi mu tyámuaꞌ tyuꞌtátzɨɨn ɨ tyeɨ́tyee, majta aꞌyan tyúuꞌihuoraꞌcaꞌaj tɨjɨn:
—¿Tyiꞌtanyí nyúucariraꞌ puéꞌeen ɨ tɨ jɨn tyíꞌxaj? Aꞌɨ́ɨ pu tyihuáꞌijtyeꞌ ɨ tyiyáaruꞌsee, aꞌɨ́j pu jɨn antyúumuaꞌreej tɨ huiꞌráꞌityej ɨ tyiyáaruꞌuj, majta jeꞌen aꞌɨ́ɨmaj janamuaj.
37 Majta néijmiꞌqueꞌ jaxajtacaꞌaj aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨꞌɨj naꞌaj joꞌmaj joꞌcháatɨmaꞌcaa.
Jesús pu tyáahuaj ɨ muꞌnyáaraꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Simón
(Mt. 8:14-15; Mr. 1:29-31)
38 Aj puꞌij ɨ Jesús iirájraa ɨ tyeyúuj tzajtaꞌ tɨꞌquij aꞌáa jaꞌráꞌaj a Simón tɨ jaꞌchej. Ajta aꞌɨ́jna ɨ muꞌnyáaraꞌ ɨ Simón, aꞌɨ́ɨ pu tyíꞌcuiꞌcaꞌaj, jéehua pu puɨ́stacaꞌaj, aj mu mij jaatáhuaviiriꞌ aꞌɨ́jcɨ ɨ Jesús tɨ tyáahuaatyeꞌen. 39 Jesús puꞌij ecóotutacaꞌ aꞌɨ́jcɨ jimi, tɨꞌquij jajtyáꞌxɨj aꞌɨ́jcɨ ɨ tɨ jɨn tyíꞌcuiꞌ, aj puꞌij huatyápuaꞌriacaꞌ ɨ cuiꞌnyiꞌraꞌaj. Tɨꞌquij ájchej ajta jeꞌen tyihuoꞌcueꞌej.
Tɨꞌɨj Jesús tyihuóꞌhuaa jéehua ɨ tyeɨ́tyee
(Mt. 8:16-17; Mr. 1:32-34)
40 Tɨꞌɨj huaréꞌchumuaꞌriacaꞌ, aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee mu huaꞌréꞌviꞌtɨxɨj ɨ Jesús jimi néijmiꞌcaa ɨ maj tyíꞌcucuiꞌ, aꞌɨ́ɨ puꞌij huaꞌváꞌmuarɨeꞌxɨj séej ajta séej, ajta jeꞌen tyihuóꞌhuaa. 41 Majta ɨ tyiyáaruꞌ ɨ tyeɨ́tyee maj tzajtaꞌ séjriaꞌcaꞌaj, néijmiꞌi mu iiráacɨj, aꞌyaa mu tyíꞌtyejijhuacaꞌaj tɨjɨn:
—Muáaj paj yójraꞌ puéꞌeen ɨ Dios.
Ajta ɨ Jesús pu huaꞌajtyáꞌxɨj, capu ij huaꞌtáꞌcariaꞌaj maj tyuꞌtaxáj, jiꞌnye máamuaꞌreeriacaꞌaj tɨ ɨ Jesús aꞌɨ́ɨn puéꞌeenyeꞌ ɨ Cɨríistuꞌ.
Jesús pu huáꞌixaatyeꞌ ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios aꞌájna joꞌmaj jóosɨꞌrii
(Mr. 1:35-39)
42 Tɨꞌɨj huatapuáꞌriacaꞌ, Jesús pu eerájraa aꞌájna a chájtaꞌ, aꞌáa puꞌij jaꞌráꞌaj joꞌtɨj quee a aꞌtɨ́j. Majta aꞌɨ́ɨmaj ɨ tyeɨ́tyee aꞌɨ́ɨ mu uyóꞌhuoosij, matɨꞌɨj mij aꞌáa jaꞌráꞌaj joꞌtɨj jeꞌej jéꞌeenyeꞌej. Aꞌyaa mu tyáꞌxɨeꞌvaꞌcaꞌaj maj jaatyáꞌɨtzen, tɨꞌij quee jóꞌyiꞌcan, 43 ajta ɨ Jesús aꞌyaa pu tyihuoꞌtéꞌexaaj tɨjɨn:
—Aꞌyaa pu tyúuxɨeꞌveꞌ nyej nyajta huoꞌtéꞌexaatyeꞌen ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios séecan ɨ tyeɨ́tyee ɨ maj séej chájtaꞌnaj jitze joꞌcháatɨmee, jiꞌnye aꞌɨ́j nu jɨn ujoꞌtaꞌítyiꞌhuacaꞌ.
44 Aꞌyaa puꞌij ɨ Jesús tyuꞌmáꞌcaꞌaj huaꞌixáatyaꞌaj ɨ nyúucariaꞌraꞌ ɨ Dios huaꞌ tyeyúuj tzajtaꞌ aꞌɨ́ɨjma ɨ maj Israel jitze ajtyámaꞌcan.