16
Paulo Be Sailasi sina
Lustira goi Timoti sivalobode
E Paulo be Sailasi sina asa Debi tonumisa sivadadedi. Ikavava, sina Lustira goi. Amoko goi tayamo tovatotówana ikaaiyaka, tauyana yoina Timoti. Timotiyana sinana moe Diyuu nuumisaina go, tamana Totuyoyowo. Timotiyana senao nuumisaidi Lustira be Ikoniyam goi sikaaiyaka sikaodedevine. Paulo latuwona ame tauyana ivakitaudi, tuwo ina Timotiyana ilatuwoko, e itagona. Ago Diyuu liliudi ame dadavayadi goi siyagoi tauyana tamana Totuyoyowo, tauna Paulo ina Timoti ikabi sakavaina ikupo.
E Paulo ma senao Lustira sikalave go, sina asa tamo tamo goi Totuyoyowo nuumisaidi sivatulukoidi lovinayadi manudi sidigo kadi,
‘Ame lovinayadi kokabikaonēdi.’
Lovinayadi boi Tomoya ina vamoleyanayao be ana totugugunayao adi tomoyamoyayao Yerusalema goi bogina sitalavaitedi.
E tauna Tomoya ana totugugunayao idi numisa sikitogagedi go, maliyalina tamo tamo tonumisa idi boda tuwaina ibaadabada.
Paulo be Sailasi Mesadoniya goi
(Guinuwa 16:6—17:15)
Mesadoniya korotoina iduduwo vaita manuna
E Paulo ma senao sina Parugiya be Galetiya adi dadava sisiu asaidi goi siváupa. Tutayana sisowóduwo, bego sina Esiya ana dadava go, Baloma Kimaasabaina isanabodedi. E sima Msiya ana dadava goi sisiu sipoikíkina bego siyava sina Bituniya ana dadava goi sisiu go, Yeisu Balomaina geya itagonedita. E Msiyayana sinaena goi siváupa sisou siiwo sina asa Tarowasi. Ago sabamgo tayamo goi Paulo ikaaiyaka go, nukotona goi ikalayáusa. Ina kalayausayana goi Mesadoniya korotoina igite iitaoya, ikawanoi idigo kana,
‘Kūma Mesadoniya parovinsi goi kuvaitēma!’
10 E tutayana ikalayáusa, mainao kakatubayasi bego kana Mesadoniya unana ina kalayausayana goi bogina kanuwonúwana bego Yaubada iduduwema kana parovinsiyana goi Tomoya valena katalavaite tomota yaidi. 11 E oga tayamo kababane, tuwo kasowoya Tarowasi goi kakailova. Kakailova kalokoina kakalipoi kana simla Samotarisi goi kavaiu. Kavaiu, kasou kana kamasisi. Kamasisi vanuwo itomo, kasowoyamna kakailova kana asa Neyapolisi goi kavaiu.
Pilipai: Paulo be Sailasi
Vala Dedevina sitalavaite
12 Neyapolisiyana goi kasou kaketoiya kayava kana Pilipai. Pilipaiyana asa vakuumgoina disitiriki tayamo goi Mesadoniya sinaena. Boi da Roma adi tovayaviyayao badabadaidi sigala sina amoko goi sikaaiyaka. E amoko goi maliyalina maniyedi kakaaiyaka.
13  Sabati kana asayana ana kaba siu goi kasowóduwo kana sákala tayamo goi. Kai kanuwonúwana nakona Diyuu idi kaba kawanoi amoko goi ikaaiyaka. E kana sakalayana goi vevina kagitedi bogina siitugúguna, tuwo katusobu kavadigoidi. 14 Tayamo vavina ikaaiyaka; tauyana yoina Lidiya guma Tuwatira. Lidiyayana areko esaesa ana tokaigimona. Tauyana Totuyoyowo go, Yaubada ana totaimámina tayamo. E tauyana ikaaiyaka Paulo ina livala itaaiyakeke. Atena Tomoya ikatupáeve, tauna latuwona Paulo ina livala inumise. 15 Tuwo moitamo inumise. E tauyana mana bodayauwo kasayoyoidi. Kasayoyoidi ikavava, tauyana ikawanoi makimaki yaima idigo kana,
‘Neta kogitegu go, imi nuwonúwana ida Tomoya anumisedoko, e kōma yau guna vada goi kokaiyāka.’
E itamyabima, tuwo moitamo katagona.
Pilipai: Paulo be nakae
vavina naagovaina tetelidi
16 E tuta tayamo kanonoina bego Diyuu idi kaba kawanoi goi go, tayamo woiyai paakonina kavalobode. Go pakoninayana dimoni tayamo ikiinagove. Dimoniyana goi itoboine iyagoi kaga nava bei isowóduwo. Guinuwayana pasina ana tomoyamoyayao esaesa gagaina sibabanedi. 17 E ame tauyana iketoiya Paulo be nakae kai isakurikuuriyema go, tuta liliuna ipodeda idigo kana,
‘Ame korotoyadi yaubada tokanayatanatoina ina pakonayao. Yava ana kenao tayamo sitaalavaite yaimi.’
18 E moe nakae maliyalina tamo tamo iguuinuwe. E Pauloyana bogina ikawowoteya gagaina. Tuwo itugavila go, dimoniyana ilatuwoko idigo kana,
‘Yeisu Guyau yoina goi alovinaem, tauyana goi kusowōduwo kusīya!’
E amo tutayana goi mainao isowóduwo. 19 E vavinayana ana tomoyamoyayao sigite bego idi esaesa unana bogina ikavava, tuwo gamodi igoyo. Tuwo sina Paulo be Sailasi siyoisidi, sibiusalesaledi sinavedi moteo goi bei asa ana tolovinao sigitedi. 20 Simedi madisitireti gagaidi matadi goi sidigo kadi,
‘Ame korotoyadi Diyuu go, idi guinuwa pasidi tomota ida kasa simgae. 21 Ituli ta sinapuva sitamatulidi bego tomota sitamyabidi siguinuwedi go, kita Roma ina lovina sinaena goi takaaiyaka, tauna sinapuyadi geya ikonedeta tauyaonedi o takabikaonedi.’
22 Tuwo boda taiyao sitaoya, nakae Paulo be Sailasi siwowokoidi go, kidi madisitiretiyao silovina bego polisi sina Paulo be Sailasi sidabidi. Tuwo moitamo sina tauyadi siyoisidi, e adi kwama sikayaisedi. Ikavava, idi kaipíyama sikabidi, sidabidi. 23 Sidabidi gagaina ikavava, siyoisidi sinavedi deri goi sivatupuwedi sisiu go, deri ana tomatakavata silovinae sidigo kadi,
‘Ame korotoyadi kumatakavatedokōidi.’
24 Lovinayana inove, tuwo tauyadi ikabidi inavedi deri sinaena toina goi ivatupuwedi sisiu. Ago timba gagaidi goi aedi iyowopatukoidi. Ikavava, ikalavedi sikaaiyaka.
25 E bunatoina goi Paulo be Sailasi sikaaiyaka, sikaawanoi be nakae Yaubada ana yapali siveesiyedi go, kidi deri ana tokaiyakoyao sitaiyaakekedi. 26 E geya mgoninamo nikuniku gagaina itátava, tauna deri ana lasaunayao siégana. Tuwo totom liliudi toinidi sikatupáeva be nakae deri ana tokaiyakoyao adi yówana sitaligalígava. 27 E tomatakavatayana iimasisi, ikaliwoisa, itaoya, deri ana totom adi niboda tamo tamo katupaaevaidi igitedi, inuwonúwana kana,
‘Nakona deri ana tokaiyakoyao bogina sisiya.’
Tauna ina sisi ibuyagi bego toinina ikaumate 28 go, Pauloyana niyana gagaina goi iduduwo idigo kana,
‘Taabu kuyogedegedēm! Madabokima amema.’
29 E tomatakavatayana ina topaisewayao ilatuwokoidi idigo kana,
‘Rampa komēdi bei deri imavada!’
Tuwo moitamo nakae siguinuwe go, kina ilokoina isiu ima Paulo be Sailasi matadi goi mana matoita imalitatátava, e aena ivatugúyala. 30 Ikavava, itaoya, ikabidi inavedi moetala goi idigo kana,
‘Guna tomoyamoyayao, kaga itoboinegu aguinuwe bego guna yava ababane?’
31 ‘Tomoya Yeisu kunumīse, e bei kom mam bodayauwo iyavemi’, tauyadi kaedi.
32 Tuwo Tomoya valena sivateteli korotoyana mana bodayauwo liliudi yaidi. 33 Ikavava, moe tutayana ikabidi inavedi bwae goi aipíyama kiyaudi inikidi. Ikavava, Paulo be Sailasi sitaoya, deri ana tomatakavatayana mana bodayauwo mainao sisayoyoidi. 34 Sisayoyoidi ikavava, tomatakavatayana imedi ina vada goi sisiu go, avadi ivinidi sikáika. Tauyana mana bodayauwo Yaubada bogina sinumise, tauna siuyáwana gagaina.
35 E vanuwo itomo, kidi madisitireti gagaidiyadi idi polisi sietunedi sina deri goi tomatakavata silatuwoko sidigo kadi,
‘Moe korotoyadi adi taiyuwo kutaligēidi.’
36 E tomatakavatayana isiu ina Paulo ilatuwoko idigo kana,
‘Madisitireti gagaidi vala bogina sietune ima yaigu; latuwodi bego ataligeimi. Tauna ame tuta kosowōduwo mami tuboina kōna.’
37 E kina go Pauloyana idigo kana,
‘Roma ina lovina sinaena goi kai kakaaiyaka, tauna itoboinema bego mainao siekotuyema baige sidabima go, geya siekotuyemeta geya, go sem boda matadi goi sidabibesoima gagaina. Ikavava, deri goi sivatupuwema kasiu. Go manakae? Ame tuta bego sitaligeigauma, e sietunegauma kana ae? Geya toina! Go sem toinidi sīma baige sivakedēma kasowóduwo.’
38 E tomatakavatayana ikaluvila ina polisi ilatuwokoidi Paulo manakaena ibóbwara. Tuwo polisiyadi sina madisitireti gagaidi yaidi goi Paulo ina livala sitalavaitedi. E tutayana vala sinove bego Paulo be Sailasi Roma ina lovina sinaena goi sikaaiyaka, simatoita gagaina. 39 Tuwo moitamo sima Paulo be Sailasi yaidi goi sikawanoi bego idi bágala sinuwotao. Ikavava, sikaiwoduwedi go, sikawanoiyedi bego asa ame sikalave sina. 40 E tuwo deri goi sisowóduwo go, sina Lidiya ina vada goi sisiu. Sisiu, sediyao nuumisaidi sigitedi, tuwo atedi sivapatupatudi. Ikavava, asa Pilipai sikalave.
16:10 Kanuwonúwana: Buki ame ana togínina moe Luke. Tauna tutayana kana, ‘Kai’, moe Luke senao taiyao ivatetelidi. Ago neta kana, ‘Kidi’ moe Luke taiyao geya, go sem senao ivatetelidimo. Ame tomwanayana goi Luke kana, ‘Kayagoi’, tauna Luke senao taiyao siyagoi. 16:20 Madisitireti gagaidi: Polisi adi taiyuwo sikaaiyaka madisitireti tamo tamo yaidi goi. Polisiyadi adi kaba dábina alova giyaidi ma paatumidi sikavaledi.