17
Tesalonáika: Paulo ina talavaita pasina
Diyuu siegamogamogu
E Paulo ma senao asa sikalave, situliya sina asa Ampipolisi be nakae Apoloniya goi siváupa sina Tesalonáika goi. Amoko goi Diyuu idi kaba tugúguna tayamo ikaaiyaka. Ego Paulo ina sinapu moe asa tamo tamo goi mainao ina Diyuu yaidi ikaugeogéona. E Tesalonáika goi nakae iguinuwe. Sabati aito goi tauyana ina Diyuu idi kaba tugúguna goi isiu Gínina Kimaasabaidi goi ikaugeogéona ame nakae: Gínina Kimasabaidiyadi adi yagoina italigeidi go, Gininayadi goi ikamoitamo bego Yeisu kina Guyau, idigo kana,
‘Guyau itoboine geda ibabane go, ikámasa namliyeta baige tokámasa yaidi goi itaoyamna. Ame Yeisuyana ataalavaite yaimi ina guinuwa nakae, tauna Tauyana moe Guyau.’
Tuwo Diyuu maniyedi itamyabidi sinumisa. Aiyuwoina vevina gagaidi badabadaidi be nakae Totuyoyowo badabadaidi, moe Yaubada ana totaimaminayao, sinumisa, e Paulo be Sailasi sisiukoidi. Go kidi Diyuu maniyedi sivakipikipi. Tuwo sina aba maketi goi maniyedi koroto toogoyoidi be nakae suumoyaidi sitaligogoidi sina asa goi tomota sidumwamwainidi, e Paulo be Sailasi pasidi tomota asa simgae. Tuwo sima Yasoni ina vada goi Paulo be Sailasi silusaledi. Vada ana niboda sikauguyali isou, e sisiu bego siyoisidi sikaiwoduwedi sinavedi asa ana tolovinao yaidi kotu manuna go, geya sibabanedita. Tuwo Yasoniyana be nakae senao nuumisaidi maniyedi siyoisidi sinavedi asa ana tolovinao matadi goi siduduwo kadi,
‘Korotoyadi asa liliudi píkwana adi toyomátula, e bogina sima ameko goi nakae siguinuwe. Ago kina Yasoni iuyaonedi! Ame tauyadi madabokidi idi sinapu goi Sisa ina lovina sikapipilavedi. Sidigodigo bego ituli ta tolovina ikaaiyaka, tolovinayana moe Yeisu.’
E ame idi livalayadi pasidi boda be nakae asa ana tolovinao sikateyova. Ago silovina bego Yasoni be nakae tonumisayadi sitakona asa ana tolovinayao yaidi Paulo be Sailasi idi guinuwa pasina. Neta Paulo be Sailasi asa sikalave, e tauyadi itoboinedi idi mani sikabimneidi. Tuwo sitakona ikavava, namliyeta kidi tolovina sitagona Yeisu ana tonumisayaoyadi sitaligeidi sikaluvila sina idi kasa.
Bereya: Diyuu badabadaidi sinumisa
Paulo ina talavaita pasina
10 E kidi go Paulo be Sailasi sediyao nuumisaidi mainao silovina sabamgo goi adi taiyuwokova sietunedi sina asa Bereya. Tuwo moitamo nakae siguinuwe. Tuwo sima Bereya goi sisiu sina Diyuu idi kaba tugúguna goi sisiu. 11 Ego ame Diyuuyadi Bereya goi taagonaidi; geya kada Diyuu Tesalonáika goi nakae geya. Diyuuyadi Bereya goi madi yala Tomoya Valena siuyaone ame nakae: Maliyalina tamo tamo goi Gínina Kimaasabaidi sikatuyaaividi sinuwonúwana; latuwodi sigitedoko Paulo ina livala moitamo gea geya. 12 Tauna badabadaidi sinumisa. Aiyuwoina Totuyoyowo, koroto gagaidi be nakae vevina gagaidi, badabadaidi sinumisa. 13 E tutayana kidi Diyuu Tesalonáika goi vala sinove bego Paulo ina Bereya goi Yaubada ina livala itaalavaite, sitaoya sina Bereyayana goi tomota sidumwamwainidi bego Paulo be Sailasi sivakaleyedi. 14 E tuwo mainao Paulo senao nuumisaidi sikabi siiwo sina mamaya goi. Ago Sailasi be Timoti Bereya goi sikaaiyaka. 15 E Paulo senaoyadi taiyao sima mamaya goi oga sisowoya sikailova sina asa Ateni goi. Amoko goi Paulo lovina tayamo ivinidi idigo kana,
‘Kōna Sailasi be Timoti kolatuwokōidi woilidi sima.’
Ilatuwokoidi ikavava, senaoyadi ivalavedi go, sikaluvilamna sina idi kasa.
Paulo be Sailasi sina Girisi goi
Vala Dedevina sitalavaite
(Guinuwa 17:16—18:23)
Ateni: Paulo Vala Dedevina
italavaite Totuyoyowo yaidi
16 E Ateni goi Paulo ikaaiyaka senao Sailasi be Timoti ituuyaosidi. Ituuyaosidi go, asayana goi iiketoiya idi kaba sakululu badabadaaidi iigitedi sikaaiyaka. Tuwo aba sakululuyadi pasidi ina lotówana geya sibabaneyeta. 17 Tuwo ina Diyuu idi kaba tugúguna goi Yeisu Valena manuna ikaugeogéona Diyuuyadi be nakae Totuyoyowo, tauyadi Yaubada ana totaimaminayao, yaidi. Maliyalina tamo tamo avatauwa neta aba maketi goi sikaaiyaka, e yaidi Yeisu Valena manuna ikaugeogéona. 18 E maniyedi tonanamsa nakae aba maketiyana goi sikaaiyaka. Tonanamsayadi moe boda aiyuwo, tayamo yoina Epikuriyo, tayamo yoina Sitoiko. E tonanamsayadi sikaumakimaki Paulo taiyao. Ago Paulo ina bóbwara sinovedi, maniyedi sidigo kadi,
‘Iyaa! Ame tauyana tokautaotáwana tayamo. Kaga latuwona nakona bego idigedi?’
Maniyedi sitainasi; sinuwonúwana bego Yeisu be nakae ina taoyamna moe yaubada aiyuwo italavaitedi, tauna sidigo kadi,
‘Ana taiyakeka ituli ta yaubadava adi taiyuwo italavaitedi.’
19-21 Ego kidi da Ateni be nakae ogaoga liliudi amoko goi sikaaiyaka tuta liliuna latuwodi nuwonuwana vau siinovedi be nakae sivateetelidi. Tuwo Pauloyana sikabi sinave idi tugúguna yoina Areopagasi goi. Amoko goi silatuwoko kadi,
‘Kutagona ame vatulukwana vau kutaalavaite, kai kuvatulukoima bei kayagoi? Latuwoma im vatulukwanayana kutaligei bei ana yagoina kayagoi unana im vatulukwanayana ana taiyakeka ituli toina yaima.’
22 E moitamo Paulo itagona, tuwo Areopagasi aba tugúguna goi itaoya nauyayanaidi goi idigo kana,
‘Komi Ateni tomotaimi, bogina agitemi komi imi yaubadayao adi sakululu goi kopoisógana gagaina. 23 Moe moitamo. Tutayana imi kasa goi aaketoiya, imi kaba sakululu adovaatusidi go, tayamo aba kasala nakae ababane mana gínina idigo kana,
“Ame yaubada tayamo
geya tayagoiyeta ina kaba kasala.”
Tauna yaubadayana yaina mami tamogemoge kosaakululu, e ame tauyana yau ataalavaite yaimi.
24 Yaubadayana boi nimatu poyapoya be kaga liliuna poyapoyayana sinaena be nakae yatana goi imadagidi.†a Tauyana yábana be poyapoya adi Tomoya. Tauna geya ikaiyaketa vada kimaasabaina tomota nimadi goi siiyowóidi geya.†b 25 Yawoida be nakae kaga liliuna Tauyana toinina bogina ivinida, tauna geya tayaamo kaga ikiseyeseye bego kita tomota itoboineda tavini be tavaite. 26 Boi nimatu kantri tamo tamo idi tuta be nakae idi túwana tamo tamo iyatoidi namliyeta baige koroto tayamo goi tomota liliuda imadagida bei poyapoya ana madabokina goi itoboineda takaiyaka 27 go, Tauyana talusale. Ego Tauyana kikida goi ikaaiyaka, tauna neta takamyayai, e nakona kita tamo tamo bei tababane. 28 Moitamo. Tauyana pasina kita maa yawoida, Tauyana pasina kaga liliuna taguuinuwe be nakae Tauyana pasina taakaiyaka. Tauyana moe ada tomadágina, nakae imi totomna tayamo boi bogina idige kana,
“Unana kita moitamo Tauyana natunao.”
29 Kita moitamo Tauyana natunao, tauna geya itoboineyeta tanuwonúwana kada,
“Yaubada moe goura o siriba o gurewa maisiyana.”
Moe nakae geya. Dogoiyadi geya yawoidimo tokwalu nakae go, tokwaluyadi tomota idi kabitam goi be idi nuwonúwana goi simadagidi. Tauna Tauyana geya goura o siriba o gurewa maisiyana geya.
30-31 E tuwo boi mainao Yaubadayana kotamogemogeye, tuwo imi goyo geya ikatumapudita, go sem ina upa bogina iyato bego da poyapoya mana kivavasa itakinodokoidi. Ago koroto tayamo boi bogina ivayoko ina totakínona. Manakaeda tayagoi bego ame moitamo? Aba kamoitamo iguinuwe tomota liliuda yaida moe korotoyana tokámasa yaidi goi ikaitáoe. Korotoyana ikinave bego tomota liliudi itakinoidi. Tauna ame tuta Yaubada ilovina bego tomota madabokida asa liliudi goi tatugavīla go, Tauyana anetava tanumīse.’
32 E tutayana Paulo ina livala sinove bego korotoyana tokámasa yaidi goi itaoyamna, maniyedi sikaiwotete go, maniyedi sidigo kadi,
‘Latuwoma bego niga tuta tayamo moe dogoiyana manuna kubobwaramna kanovem.’
33 Idi bobwarayana Paulo inove, tuwo bodayadi yaidi goi itaoya isowóduwo. 34 Ego tomota maniyedi Paulo sisiuko be nakae sinumisa Yeisu yaina. Tomotayadi yaidi goi koroto tayamo yoina Diyonusi, tauyana Areopagasi ana tugúguna ana tolovina tayamo. Aiyuwoina vavina tayamo yoina Damarisi go, maniyedi tuwaina nakae sinumisa.
17:18 Yaubada aiyuwo: Taoyamna kidi da Giriki niyadi goi moe Anastasin go, livalayana ana taiyakeka yaubada vavina tayamo yoina. Tauna tauyadi sitainasi sinuwonúwana bego ame yaubada aiyuwo, tayamo yoina Yeisu, tayamo yoina Anastasia. 17:19-21 Idi tugúguna yoina Areopagasi goi: Ame livala aiyuwo, Aresi be pagasi. Aresi moe da Giriki idi yaubada tayamo yoina. Tauyana palapala be yaviya adi tolovina. Kidi da Roma niyadi goi kadi, ‘Maresi.’ E pagasi moe koya giyaina. Tauna moe Aresi koyaina. Koyayana Ateni goi ikaaiyaka. Aiyuwoina Areopagasi moe kotu o kaunseri amo koyayana goi situgúguna. Tolovina ana badabada yawou aiyuwo situgúguna amo kotuyana manuna o amo kaunseriyana manuna. Ago tutayana situgúguna, tomota badabadaidi sima latuwodi sitaiyakekedi. †a 17:24 Ais 42:5. †b 17:24 1To 8:27; Gui 7:48.