23
E Paulo itaoya, kotu ana tolovinao ipotekavateedokoidi go, idigo kana,
‘Segowo, yau nuwogu geya isabutukoeta; nakae yawoigu madabokiina goi aaketoiya nakae Yaubada latuwona.’
E kina go Tonúwala Toolagaina Ananiyasi gamona igoyo, tuwo tauyadi siitaoya Paulo kikina ilovinaedi kana,
‘Paulo sopana kosāpi.’
Tuwo moitamo nakae sisapi. Tuwo Paulo idigo kana,
‘Kom topola! Yaubada moitamo bei isapim! Manakae? Moeko goi kuutusobu bego Yaubada ina Katukeda goi kutakinoigu go, yau geya guna kotumo go, kulovina bego yau sisapigu ae? Moe nakae Atukedayana kukapiipilave!’
E kidi go tauyadi Paulo kikina siitaoya sidigo kadi,
‘Iyaa! Manakae? Bego Yaubada ina Tonúwala Toolagaina kutagiwoi?’
Ago kina Pauloyana idigo kana,
‘Segowo, geya ayagoiyeta bego tauyana Tonúwala Toolagaina. Neta ayagoi, e geya abobwareta geya. Moitamo. Gínina Kimaasabaina goi Yaubada idigo kana,
 
“Imi tolovinao taabu kotagiiwoīdi.” ’
Tateta 22:28
 
E Paulo igite toekotuyao moe boda aiyuwo, tayamo moe Sadusi, aiyuwoina moe Parisi. Tauna kotu sinaena iduduwo idigo kana,
‘Segowo, yau Parisi tayamo. Tamagu nakae Parisi. Kai Parisi kalotuta tokámasa adi taoyamna manuna. Moe pasina tauna kotu ame ababane.’
E Parisi be Sadusi Paulo ina bóbwara sinove, silivisi unana aumakimaki taoyamna manuna isowóduwo yaidi goi. Bogina kuyagoi. Kidi Sadusiyadi sidigodigo bego tokámasa geya sitaoyamneta, nakae anerose be baloma geya sikaiyaketa go, kidi Parisi ame dogoiyadi aito sikamoitamoedi. E bodayadi aiyuwo sipodeda gagaina go, Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao sikaaiyaka, tauyadi Parisi. Maniyedi sitaoya sikaugeogéona sidigo kadi,
‘Ame korotoyana goi geya tayaamo goyo kagitebabane. Nakona moitamo baloma tayamo o anerose tayamo iivadigo.’
10 E bodayadi madi egamogamogu sikaumakimaki, tuwo tokalikumatanayana imatoita bego Paulo siyoisi sikiupeupe. Tauna ina tovayaviyayao iduduwedi sisou sina boda nauyayanaidi goi Pauloyana sineboidi, sikavale sime idi vada goi sisiuye.
Diyuu sipoikiki bego Paulo
sikaumate go, tovayaviya sinave Sesariya
11 E vanuwo itomo go, sabamgo Paulo ikaaiyaka, Tomoya isowóduwo tauyana kikina goi iitaoya idigo kana,
‘Kwatepātu! Nakonakae Yerusalema goi bogina kutalavaitegu, e nakae Roma goi itoboine bei kutalavaitegu!’
12 E vanuwo itomo, Diyuu maniyedi situgúguna silosinapu bego Paulo sikaumate go, toinidi sikanatamada be nakae sikatótula kadi,
‘Taabu takakāika be nakae taabu tanimnīm ana kadókana Paulo takaumate. Neta nakae geya taguinuweyeta, Yaubada itoboine bei ikaumateda.’
13 Ego tolosinapuyadi adi badabada moe poti (40), e tuwaina. 14 Ame tauyadi sitaoya sina Tonúwala Gagaidi be nakae adi tomoyamoyayao silatuwokoidi sidigo kadi,
‘Kai bogina kakanatamada be nakae kakatótula bego geya tayaamo kaga bei kakani o kanim ana kadókana Paulo kakaumate. Ago neta nakae geya kaguinuweyeta, Yaubada itoboine ikaumatema. 15 Tauna ame tuta komi be nakae kotu ana tolovinao kōna tovayaviyayao adi tokalikumatana kolatuwōko Paulo ikabi ive komi yaimi goi go, tauyana kokatubau kami,
“Latuwoma bego Paulo ina bágala kalusaledoko.”
E kai sem bei bogina kakatubayasi, e bei enao goi iwowoiwo kakaumate.’
16 E nakae silosinapu go, Paulo doiyana ikaaiyaka, idi losinapuyana bogina inove, tuwo ina tovayaviyayadi idi vada goi isiu idi losinapuyana italavaite Paulo yaina. 17 E Paulo doiyanayana ina talavaita inove, tovayaviya adi tovakumgo tayamo iduduwe ima ilatuwoko idigo kana,
‘Ame tubuwauyana kunāve tokalikumatana yaina; latuwona bóbwara tayamo ilatuwoko.’
18 Tauna nakae tubuwauyana ikabi inave tokalikumatana yaina goi idigo kana,
‘Deri ana tokaiyaka Paulo iduduwegu ana ikawanoi yaigu kana,
“Ame tubuwauyana kunāve tokalikumatana yaina; latuwona bóbwara tayamo ilatuwoko.” ’
19 E tokalikumatanayana nimana iyosale tubuwau nimana iyoisi go, sibala sina masigava goi bego aditava itoboinedi sibóbwara. Sibala sina, ilumadade idigo kana,
‘Kaga latuwom bego kulatuwokoigu?’
20 E tubuwauyana idigo kana,
‘Kidi Diyuu madabokidi bogina sitagona kówasa bei sikawanoi yaim bego itomo aiyuwoina Paulo kukabi kunave Diyuu idi kotu manuna go, idi pola moe sidigodigo bego latuwodi tauyana ina bágala silusaledoko. 21 Tauna kom taabu kuunovēdi. Moitamo. Diyuuyadi koroto adi badabada poti (40), e tuwaina bogina silosinapu bego Paulo situyaosigau, bei ima, siláui. Tauyadi bogina sikanatamada bei sikatótula geya sikakáika be nakae geya sinimnim ana kadókana tauyana sikaumate. Go ame tuta bogina sikatubayasi go, im tagona situuyaosi.’
22 Tauna tokalikumatanayana idigo kana,
‘Kom kūna go, kaga liliuna bogina kulatuwokoigu geya vatau tayaamo kulaatuwōko.’
Tuwo tubuwauyana ina 23 go, tokalikumatana ina tovakumgoyao adi taiyuwo iduduwedi sima ilatuwokoidi idigo kana,
‘Kōna guna tovayaviyayao adi badabada aiyuwo andedi (200) be guna tovayaviyayao madi osi adi badabada seventi (70) be nakae guna tovayaviyayao madi gita adi badabada aiyuwo andedi (200) kokatubayasidi bei itoboinedi ame sabamgokunu goi sina Sesariya. 24 Aiyuwoina Paulo ana osiyao kokabīdi bego isowoya, e itoboinemi mana dedevina konave gávana Pilikisi yaina.’
25 Ago leta tayamo igini ame nakae idigo kana,
26 ‘Gávana Pilikisi,
Yau Kiladiyasi Lusiya leta ame agini iwo kom toolagaim yaim.
E uyagu.
27 Moe korotoyana ameko goi Diyuu siyoisi. Giyakainava bego sikaumate go, yau magu tovayaviyayao kana tauyana Diyuu nimadi goi ayave unana livala anove bego tauyana Roma ina lovina sinaena goi ikaaiyaka. 28 Aiyuwoina latuwogu ayagoi ava goyo tauyana iguinuwe bego kidi Diyuu siwowoko yaigu. Tauna tauyana akabi asouye anave idi kotu goi bego ina goyo sitalavaitedi anovedi. 29 Tauyana manuna ame ababane: Diyuu idi wowókana moe aumakimaki idi lovina manudi. Go geya tayaamo goyo sitalavaite anove bei ame tauyana itoboine ikámasa o deri goi ikaiyaka geya. 30 E tomota tayamo ima ilatuwokoigu Diyuu silosinapu bego tauyana sikaumate, tuwo mainao ame korotoyana aetune iwo yaim bego ina kotu kuguinuwe. Aiyuwoina ana towowokanayao alovinaedi siwo matam goi korotoyana ina goyo sitalavaitedi kunovedi.
Ame tauna.’
31 E tauna nakae kidi go tovayaviyayadi adi tokalikumatana ina lovina sikabikaone, sitaoya sikatubayasi. Sikatubayasi ikavava, sina Paulo sikabi, e sabamgo ana madabokina siketoiya sinonoina asa Antipate. 32 E vanuwo itomo sisowóduwo Antipateyana goi. Ago tovayaviyayadi aedi goi siiketoiya sikaluvila sina idi vada Yerusalema goi go, kidi tovayaviyayadi madi osi aditava Paulo sinave Sesariya goi. 33 Sima Sesariya goi sisiu sina gávana ana leta sivini. Sivini go, nimana goi Pauloyana siyato. 34 E gávana ana letayana ikabi, ikatuyaivi. Ikatuyaivi ikavava, Paulo ilumadade idigo kana,
‘Kom nako korotoim?’
‘Yau Silisiya korotoigu’, Paulo kaena.
35 Gavanayana idigo kana,
‘Tutayana am towowokanayao nakae bogina sima ameko, e am kotu bei anove.’
Ikavava, ina tovayaviyayao ilatuwokoidi kana,
‘Paulo kokābi konāve Erodi ina vada esaaesaina goi kovaisīu komatakavatedoko.’
Tuwo moitamo nakae siguinuwe.
23:3 Mad 23:27-28. 23:6 Gui 26:5; Pil 3:5. 23:8 Mad 22:23; Mak 12:18; Luk 20:27. 23:35 Erodi: Ame Erodiyana ituli go, Erodi aiyuwoina boi iilovina Yeisu ina kámasa goi ituli. Ame Erodiyana sivayou Erodi Toolagaina. Iilovina boi Yeisu ina bíbina ana tuta (Mad 2:1-19). Erodi ina vada moe vada gagaina nakae kaausaraina. Deri nakae geya go, tuwo Paulo simatakavate nakae neta deri goi ikaaiyaka.