Saulo ina tugavila tetelina
9
(Guinuwa 9:1-31)
Yeisu isowóduwo Saulo yaina, e inumisa tetelina
E kina go Saulo nava Tomoya ina tovatotowanayao ikatumaatalidi bego ikaumatedi. Tuwo ina Tonúwala Toolagaina yaina ikawanoi bego leta iginidi, Diyuu idi tugúguna tamo tamo Damasiko goi adi tovakumgoyao adi leta. Letayadi goi adi tovakumgoyao ilatuwokoidi Saulo sitagone bego itoboine ava Diyuu, nakona koroto o vavina, neta Yeisu ina Kenao goi siiketoiya, iyoisidi iyowóidi imedi Yerusalema goi takínona manuna. Tuwo moitamo Tonuwalayana itagona.
E tuwo Saulo ma senao sitaoya sina Damasiko. Sinonoina go, Damasikoyana sivakakana, e mavada gagaina yábana goi isou ina tauyana itapasigi. Itapasigi go, tauyana ikapusi isou poyapoya goi. Tutayana ikapusi, níyana tayamo inove ilatuwoko idigo kana,
‘Saulo, Saulo, kaga unana kuvakaleyegu? Moe tuwo kuyāto!’
Go kina Sauloyana idigo kana,
‘Tomoya, kom avatau?’
‘Yau Yeisuyagu kuvakaaleyegu. Moe sinapuyana geya tuwaina kuguuinūwe, go sem kutāoya kūna Damasiko goi kusīu go, tomota tayamo moeni bei ilatuwokoim kaga kuguinuwe’, niyanayana kaena.
E kidi go korotoyadi Saulo sivaakitau niyanayana sinove go, geya vatau tayaamo sigite, tuwo sitaoya to situgaumo. E poyapoya goi Saulo itaoya, matana ikatupailale go, geya tayaamo kaga itoboine igite. E senao nimana siyoisi sivakede sina Damasiko goi sisiu. E amoko goi maliyalina ana badabada aito matana sikebo go, maliyalinayadi goi tauyana áika geya, nim geya.
10 E Yeisu ina tovatotówana tayamo Damasiko goi ikaaiyaka, tauyana yoina Ananiyasi. Ananiyasiyana nukotona goi ikalayáusa. Ina kalayausayana goi Tomoya idigo kana,
‘Ananiyasi.’
‘Ee, amegu, Tomoya’, kina kaena.
11-12 ‘Ananiyasi, enao tayamo yoina Totoomoina goi Yudasa ina vada ikaaiyaka. Amoko goi koroto tayamo ikaaiyaka guma Tasosi yoina Saulo. Tauyana ikaawanoi go, nukotona goi ikalayáusa. Ina kalayausayana goi igitem, Ananiyasi, kom kuna vadayana goi kusiu nimam kwailagasidi dabana kubisikone bei matana sidedevina, e itoboine igitamna. Tauna kutāoya kūna amo vadayana goi Saulo kulumadāde baige kukawanōi tauyana manuna’, Tomoyayana kaena.
13 Go kina Ananiyasiyana idigo kana,
‘Tomoya, amo korotoyana valena tomota badabadaidi sivaateteli bogina anove. Boi Yerusalema goi goyo gagaina iguinuwe im kimasabayao yaidi. 14 Tauyana mana lovina Tonúwala Gagaidi goi ima ameko bego avatauwa neta siiduduwo yaim, bei iyoisidi iyowóidi deri goi ivaisiudi.’
15 E kina Tomoyayana ilatuwoko idigo kana,
‘Kutāoya kūna unana ame tauyana bogina akinave yau guna kitom bei aepaisewe. Nava bei ina Totuyoyowo madi tolovinayao be nakae Isileli tubunao yaidi goi italavaitegu. 16 Moitamo. Taabu kunuuwonūwana tauyana manuna. Yau toinigu bei avatuluko manakaena gedageda badabadaidi bei ibabanedi yau agu talavaita pasina. Tauna kūna.’
17 E tuwo Ananiyasiyana itaoya ina Yudasa ina vadayana goi isiu. Isiu, nimana ikailagasidi Saulo dabana ibisikone idigo kana,
‘Siyagu Saulo, Tomoyayana Yeisu enao goi iisowóduwo yaim ietunegu ama bei matam akidedevinedi be nakae Baloma Kimaasabaina ivakayaodeim.’
18 Ibóbwara ikavava, mainao íyana lilidi nakae matana goi sisou, e igita dókana. Ikavava baige itaoya Ananiyasi taiyao sina Sauloyana isayoyoi. 19a Ana sayóyova ikavava, awoinu sivini ikáika baige ina togaga ikaluvilamna.
Saulo Vala Dedevina
italavaite go, itoboine isiya tetelina
19b E maliyalina maniyedi Sauloyana Yeisu ina tovatotowanayao Damasiko goi taiyao giyaina sikaaiyaka. 20 Ina kaiyakayana goi mainao ikabitaotaoya iseivata ina Diyuu idi kaba tugúguna tamo tamo goi Yeisu valena itaalavaite idigo kana,
‘Moitamo, Yeisu Yaubada Natuna.’
21 E tomota aba tugugunayadi sinaedi goi Saulo sinove sikainaopa, sidigo kadi,
‘Iyaa! Ame tauyana boi ipooikíkina bego Yeisu ana tosabokuliyao Yerusalema goi imtulidi ae? Nakona ima ameko nakae bego Yeisu ina tonumisayao iyoisidi inavedi Tonúwala Gagaidi nimadi goi iyatoidi!’
22 E kina go Saulo ina talavaitayana Baloma Kimaasabaina ikitogage. Tuwo Diyuu Damasiko goi sikaaiyaka Sauloyana kiyakiyaya ivatulukoidi bego Yeisu moitamo Guyau. Moeko goi sopadi ikaupatudi.
23 E tuwo maliyalina badabadaidi sikavava, kidi Diyuuyadi silosinapu bego Sauloyana sikaumate. 24 Go tomota tayamo iyagoi, tuwo ina idi losinapuyana Saulo ilatuwoko. E Diyuu silosinapu ikavava, asa totomna maliyalina be sabamgo goi siyaausidi. Neta Saulo ipoikíkina isiya, itoboinedi siyoisi sikaumate. 25 Ego kidi Saulo ina tovatotowanayao sabamgo tayamo goi sivaite. Bayao gagaina sikabi sime tauyana isowoya go, asa ana kali gurewa yatana goi sikavalaoduwe, toluye goi sisailave isou isiya ina Yerusalema.
26 E tutayana ima Yerusalema goi ipoikíkina bego Yeisu ina tovatotowanayao isiukoidi go, kidi liliudi simatoite kadi,
‘Masa bego tauyana Yeisu ina tovatotówana tayamo.’
27 E tuwo kina go Banabasi ina Saulo ikabi ime kidi vamoleyanayao yaidi go, ilatuwokoidi idigo kana,
‘Ame tauyana boi enao goi inonoina bego Damasiko go, Tomoya igite, e Tomoyayana ivadigo. Niga Damasiko goi ikaaiyaka go, Yeisu yoina goi mana katepatu Vala Dedevina italavaite.’
28 Moeko goi Saulo siuyaone, tuwo Yerusalema goi ivakitaudi go, Tomoya yoina goi mana katepatu Vala Dedevina itaalavaite. 29 Ago Diyuu tokanagiriki ilatuwokoidi Yeisu manuna go, taiyao sikaumakimaki. E tauyadi silosinapu bego Saulo sikaumate. 30 E tutayana senao nuumisaidi losinapuyana valena sinove, tauyana sikabi sinave Sesariya. Amoko goi sietune ina Tasosi.
31 Tauna Tomoya ana totugugunayao madabokidi Yudiya dadavina, Galili dadavina be nakae Samériya dadavina goi tuboina sibabane. Idi numisa ina togaga Baloma Kimaasabaina goi ibibíbina go, madi matoita Tomoya siiwowoine. Baloma Kimaasabaina ikipaiwoledi, tauna idi boda tuwaina ivaituwedi.
Pita be Koniliasi tetelidi:
Totuyoyowo itoboinedi adi yava sibabane
(Guinuwa 9:32—11:18)
Pita be Aineya tetelidi
32 E Pita asa tamo tamo goi ivanibiníbita, nakae isou ina asa Luda goi Yaubada ina kimasabayao ivadadedi. 33 E koroto tayamo amoko goi ibabane yoina Aineya go, tauyana topem; ina baseko goi bogina iimasisi tala ana badabada yawou aito. 34 Tuwo Pita ina Aineyayana ilatuwoko idigo kana,
‘Aineya, Yeisu Guyau ikidedevinem! Tauna kutāoya go, im baseko kununūmi.’
Tuwo mainao itaoya. 35 Da Ludayadi liliudi be nakae tomota liliudi Seroni dadavina goi sima tauyana sigite, e Tomoya simeko.
Pita be Tabita tetelidi
36 E Yopa goi Yeisu ina tovatotówana tayamo yoina Tabita ikaaiyaka. Moe youyana neta takaigavile da Giriki niyadi kadi, ‘Dokasi.’ Ame vavinayana tuta liliuna guinuwa dedevidi iguuinuwedi, nakae tokai ivaaitedi. 37 E Pita nava Luda goi ikaaiyaka, vavinayana ikatówana, e ikámasa. Ikámasa ikavava, vevina maniyedi sina Tabitayana wowona sikabi siniki. Siniki ikavava, sikabi simwerae ina vada diligaemaina vabodaupa tayamo dadavina goi siyato. 38 Ego Luda ina Yopa moe yomana. Tauna tutayana Yeisu ina tovatotowanayao Yopa goi livala sinove bego Pita nava Luda goi ikaaiyaka, e koroto adi taiyuwo sietunedi sina Pita yaina sikawanoi makimaki kadi,
‘Woilīm kūma tāna kuvaitēma!’
39 E Pita inovedi, tuwo itaoya korotoyadi taiyao sina Yopa. Tutayana sisowóduwo, Pita sime vadayana goi sisiu simwera sina vavinayana kebana goi. Maeko goi kóbuya liliudi madi táiya Pita sitaoyakobu go, kwama liliudi boi Dokasiyana nava maa yawoina igiilumidi sivatuluko. 40 E kobuyayadi liliudi Pita ivalilivedi sina moetala go, kina aena ivatugúyala, ikawanoi. Ikawanoi ikavava, e itugavila vavinayana wowona ivadigo, idigo kana,
‘Tabita, kutāoya!’
E Tabitayana matana ilala Pita igite, e masisi goi itaoya itusobu. 41 E Pitayana nimana iyosale vavinayana nimana iyoisi, ikaitáoe. Ikaitáoe ikavava, e kobuyayadi nuumisaidi be nakae Yaubada ina kimasabayao liliudi iduduwedi sima, matadi goi vavinayana maa yawoina ikaiwoduwe. 42 E vavinayana valena da Yopa madabokidi sinove, tuwo tomota badabadaidi sinumisa Tomoya yaina.
43 E Yopa goi Pita tayamo koroto taiyao nava tabu sikaiyaka giyaina. Korotoyana yoina Saimoni go, Saimoniyana ina paisewa moe yoguyogu kaamasidi sakavaidi adi tokatubayásina. Ame tauyana ina vada goi Pita ikaaiyaka.
9:25 2Ko 11:32-33. 9:36 Dokasi: Dokasi ana yagoina moe yoguyogu tayamo ana dimdim yoina deer. 9:37 Siniki: Tokámasa wowona ana níkina moe nakae sikatubayasi ina valiwoga manuna.